skrydžių bendrovė

Šveicarijos oro bendrovė SWISS nuo 2024 metų kovo pabaigos planuoja dažninti skrydžius tarp Vilniaus ir Ciuricho. Šiuo metu tarp šių miestų vyksta keturi skrydžiai per savaitę, nuo kitų metų kovo pabaigos planuojama vykdyti penkis, o nuo birželio – šešis skrydžius per savaitę, pranešė Lietuvos oro uostai. Anot pranešimo, įmonės sprendimui didinti skrydžių dažnius didelę įtaką turėjo taikomos skrydžių skatinimo priemonės.

Didžiausia Ukrainos kelionių organizatorė „Join UP!“ ketvirtadienį pradeda tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Šri Lanką.  Į Matalos oro uostą turistus skraidins Ukrainos avialinijų „SkyUp Airlines“ lėktuvai, o keliones užsakomaisiais skrydžiais siūlo „Join UP!“, pranešė bendrovė. „Šią žiemą stebime išaugusią egzotiškų krypčių Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje paklausą, ypač per šventas Kalėdas, kai dauguma kelionių į kitas šalis jau būna išparduotos.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė per keturis šių metų mėnesius sulaukusi 1,099 mln. keleivių – 62,2 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Skrydžių padaugėjo 20,3 proc. iki 11,95 tūkstančio. Praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu, keleivių skaičius augo 35,2 proc. iki 330 tūkst., skrydžių – 3,5 proc. iki 3,26 tūkstančio.

Tranzitinių skrydžių Rusijos oro erdvėje, įskaitant Transsibiro tranzito koridoriumi, 2022-aisiais sumažėjo 59 proc. iki 79,6 tūkst., pranešė Federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“). Transsibiro tranzito koridorius suteikia galimybę užsienio aviakompanijoms užtikrinti greitesnį, mažiau degalų reikalaujantį oro susitiekimą tarp Europos ir Azijos.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį sulaukusi 232,8 tūkst. keleivių – 86 proc. daugiau nei pernai vasarį. Skrydžių padaugėjo 33 proc. iki 2,56 tūkstančio. Vien tik Lietuvoje vasarį skraidinta 33,5 tūkst. keleivių, atlikti 385 skrydžiai – daugiau atitinkamai 82 proc. ir 11 proc. nei prieš metus. BNS skaičiavimais, per du šių metų mėnesius „Air Baltic“ paslaugomis pasinaudojo iš viso 479,6 tūkst.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pranešė per praėjusius metus gavusi 500,17 mln. eurų įplaukų – 2,5 karto daugiau nei 2021-aisiais, grynąjį nuostolį sumažinusi 60 proc. iki 54,219 mln. eurų. Pelnas iki mokesčių, palūkanų, amortizacijos, nuomos išlaidų atskaičiavimų (EBITDAR) išaugo nuo 0,3 mln. eurų iki 129,7 mln. eurų. Keleivių pervežimo pajamų pernai gauta apytikriai 400 mln.

Penktadienį dešimtys tūkstančių keliautojų susidūrė su skrydžių vėlavimais ar atšaukimais, nes, reikalaudami didesnių atlyginimų, aštuonių Vokietijos oro uostų darbuotojai surengė streiką. Įtakingos profsąjungos „Verdi“ sušauktas vienos dienos streikas privertė didžiausią Vokietijos vežėją „Lufthansa“ atšaukti daugiau nei 1,3 tūkst. skrydžių vien vežėjos judriausiuose centruose Frankfurte ir Miunchene.

Aštuonių Vokietijos oro uostų darbuotojams penktadienį pradėjus streiką dėl geresnių atlyginimų, oro bendrovė „Lufthansa“ atšaukė skrydžius iš Frankfurto prie Maino į Vilnių ir atgal.   Kaip BNS pranešė Lietuvos oro uostų atstovai, penktadienį Vilniuje nenusileis „Lufthansa“ lėktuvai, turėję atskristi 14.40 val. ir 23.35 val., o iš Vilniaus nepakils 15.20 val. ir šeštadienį prieš 7 val. ryto.  „Lufthansa“ Vilniaus oro uostui nurodė, kad skrydžiai atšaukti dėl techninių priežasčių.

Suomijos oro linijų bendrovė „Finnair“ trečiadienį pranešė apie ketvirtojo ketvirčio grynąjį pelną, kurį padidino susilpnėjęs JAV doleris ir atsigaunantis keleivių srautų lygis. Rezultatas nutraukė nuostolių seriją, kuri tęsėsi nuo COVID-19 pandemijos pradžios. „Tai dar vienas svarbus žingsnis teisinga linkme, tačiau kelias į pelningumą metiniu lygiu dar bus ilgas“, – sakoma generalinio direktoriaus Topi Mannerio pranešime.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį sulaukusi 246,8 tūkst. keleivių – 67 proc. daugiau nei pernai sausį. Skrydžių padaugėjo 22 proc. iki 3,03 tūkstančio. „Metai prasidėjo užtikrintai, o tai aiškiai įrodo besitęsiantį mūsų augamą“, – pareiškė „Air Baltic“ vadovas Martinas Gaussas ir pridūrė, kad šiemet oro vežėja toliau didins savo orlaivių parką, daugės jos keleivių, skrydžių, jų krypčių bei darbuotojų.

Belgijos oro bendrovės „Brussels Airlines“ kovą atnaujins pernai rudenį laikinai sustabdytus tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Briuselio, sako susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, nuo kovo skrydžių bus daugiau, negu anksčiau. „Briuselio avialinijos grįžta ir, kiek aš esu informuotas, skrydžių netgi bus daugiau, negu buvo prieš tai, nes yra nenormalu, kada neturime susisiekimo su Europos Sąjungos sostinėmis“, – Seimo socialdemokratų frakcijoje ketvirtadienį teigė ministras.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pirmadienį pranešė trečiąjį šių finansinių metų ketvirtį vėl veikusi pelningai, o prie to ypač prisidėjo didelė paklausa šventiniu laikotarpiu. Spalio-gruodžio mėnesiais „Ryanair“ uždirbo 211 mln. eurų (229 mln. JAV dolerių) pelno atskaičius mokesčius, palyginti su 96 mln. eurų grynaisiais nuostoliais analogišku laikotarpiu metais anksčiau. Pasak vežėjos, keleivių skaičius išaugo beveik ketvirtadaliu ir pasiekė 38,4 milijono. Tai buvo 7 proc.

Vengrijos oro bendrovė „Wizz Air“ pernai į Lietuvą ir iš jos skraidino beveik 800 tūkst. keleivių – beveik 2,7 karto daugiau nei 2021 metais, kai jų srautas viršijo 300 tūkst. „Wizz Air“ pranešė pernai išplėtusi krypčių iš Lietuvos skaičių iki 16 šalių ir dabar siūlo 28 maršrutus. Šiais metais įmonė planuoja plėstis bei didinti veiklos apimtis Lietuvoje. Pasak įmonės pranešimo, populiariausiais maršrutais iš Vilniaus į Londono Lutono oro uostą pernai skrido daugiau kaip 70 tūkst.

2019 metais įvykusią „Ethiopian Airlines“ lėktuvo katastrofą, per kurią žuvo 157 žmonės, sukėlė skrydžio programinės įrangos gedimas, kaip ir buvo įtariama, penktadienį pranešė šalies susisiekimo ministrė, remdamasi galutine tyrėjų ataskaita. 2019 metų kovo 10 dieną įvykusi į Nairobį skridusio „Boeing 737 MAX“ avarija nusinešė visų keleivių ir įgulos narių gyvybes. Lėktuvas nukrito netrukus po pakilimo iš Adis Abebos.

Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „Air Baltic“ planuoja 2023 metais gauti 600 mln. eurų viršijančias pajamas, arba 45 proc. daugiau nei šiemet, naujienų agentūrai LETA teigė vežėjos atstovai. Kaip paaiškino bendrovė, prognozės rodo, jog 2023-iaisiais aviacijos pramonė išlaikys spartų atsigavimo po pandemijos tempą.  Kitais metais „Air Baltic“ planuoja pajamas padidinti 45 proc., tuo metu bendros pajamos viršys 600 mln. eurų.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pirmadienį pranešė apie pelningą pirmąjį finansinių metų pusmetį, aviacijos sektoriui atsigaunant nuo COVID-19 pandemijos padarinių. Pelnas atskaičius mokesčius per šešis mėnesius iki rugsėjo pabaigos siekė 1,37 mlrd. eurų (JAV dolerių). Prieš metus analogišku laikotarpiu vežėja skaičiavo 48 mln. eurų grynuosius nuostolius, sakoma pranešime.  „Ryanair“ teigimu, ji tikisi 1–1,2 mlrd. eurų pelno šiais finansiniais metais.

Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ gali naudoti prekės ženklą „Getjet“ teikdama oro transporto ir pilotavimo paslaugas, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Maltos lėktuvų nuomos tarpininkės „Get Jet Limited“ ieškinį – pastaroji prašė panaikinti Valstybinio patentų biuro šių metų sausį priimtą sprendimą. Pasak teismo, „GetJet Airlines“ pateikė įrodymus, kad ji naudojo ženklą „Getjet“ nuo 2014 metų lapkričio iki 2019 metų lapkričio.

Tūkstančiai Vokietijos pigių skrydžių bendrovės „Eurowings“ klientų ketvirtadienį susidūrė su kelionių sutrikimais, nes dėl pilotų streiko vežėja atšaukė daugybę skrydžių. „Lufthansa“ patronuojama įmonė teigė, kad maždaug pusė iš 516 suplanuotų skrydžių atšaukti dėl įtakingos profsąjungos „Cockpit“ organizuoto streiko, kuris paveiks iki 30 tūkst. keleivių.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ dešimčiai buvusių darbuotojų Lietuvoje dėl neteisėto atleidimo privalo sumokėti daugiau nei 600 tūkst. eurų, nutarė Kauno apylinkės teismas.

Airijos skrydžių bendrovė „Ryanair“ nuo liepos pradės skrydžius tarp Kauno ir Ukrainos miesto Lvovo. Tai pirmas kartas, kai iš Kauno bus galima tiesiogiai nuskristi į  Lvovą.  Oficialioje „Ryanair“ bilietų pardavimo svetainėje skelbiama, kad skrydžiai nuo liepos 2-osios vyks du kartus per savaitę – pirmadieniais ir penktadieniais, pranešė Lietuvos oro uostai.

Viena didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“ prašo teismo išspręsti ginčą su Estijos užsakomųjų skrydžių bendrove „GetJet Airlines“ dėl sutarties vykdymo. Gerokai sumažėjus skrydžių, „Novaturas“ nori išvengti netesybų mokėjimo.

Savo darbo užmokesčiu nepatenkinti didžiausios Europos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ pilotai Airijoje kitą savaitę surengs dviejų dienų streiką. Airijos profsąjunga „Forsa“ paskelbė, jog „Ryanair“ tiesiogiai įdarbinti pilotai streikuos 48 valandas nuo rugpjūčio 22 dienos 00 val. 1 min. vietos (1 val. 1 min. Lietuvos) laiku. Tuo pat metu streiką surengs oro bendrovės pilotai Didžiojoje Britanijoje. „Ryanair“ jau buvo įteiktas pranešimas apie streiką.

Vokietijos oro linijos „Germania“ nuo kitų metų birželio pradės skrydžius iš Vilniaus. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus vienijanti bendrovė Lietuvos oro uostai pranešė, kad „Germania“ nuo 2016 metų birželio 2 dienos du kartus per savaitę skraidins iš Vilniaus į Ciurichą.

Keli „Ryanair“ pilotai prašneko, kad yra verčiami tiek taupyti degalus, kad tai kelia pavojų keleiviams, skelbia „Olive Press“. Nyderlandų televizijos laidoje anonimiškai kalbėję pilotai pasakojo, kad jie turi skraidinti „Boeing 737-800” lėktuvus su mažiausiu pagal teisės aktus leidžiamu degalų kiekiu, tam kad būtų sutaupoma pinigų Vienas iš jų teigė, kad dėl šios „galimai pavojingos politikos“ įgula jaučia didelį spaudimą.

Vokietijos aviacijos bendrovė „Air Berlin“ panaikins maždaug 10 proc. darbo vietų, vykdydama naują išlaidų taupymo programą, informuoja Vokietijos televizijos kompanija „n-tv“, remdamasi informacijos šaltiniais. Nuostolingoji „Air Berlin“, iš dalies priklausanti Jungtinių Arabų Emyratų aviacijos kompanijai „Etihad Airways“, turi apie 9,3 tūkst. darbuotojų.

Didžiausios Vokietijos oro linijų bendrovės „Lufthansa“ skrydžių palydovai pažadėjo naujų streikų nerengti mažiausiai mėnesį, kol bus išspręstas atlyginimų klausimas, informuoja „RIA Novosti“. Praėjusį penktadienį, po trečio ir didžiausio palydovų streiko nuo rugpjūčio, Nepriklausoma skrydžių palydovų organizacija (UFO) ir „Lufthansa“ administracija susitarė tęsti derybas.

Po šią savaitę pasirodžiusios informacijos apie Latvijos ketinimus parduoti pusę oro linijų bendrovės „airBaltic“ ir Estijos politikų siūlymo sujungti „airBaltic“ ir „Estonian air“ skrydžių bendroves susisiekimo ministras Eligijus Masiulis siūlo grįžti prie bendros Baltijos šalių oro skrydžių bendrovės idėjos.

Didžiausios Europos aviacijos kompanijos „Air France-KLM“ grynieji nuostoliai pirmąjį metų pusmetį išaugo 2,2 karto iki 1,26 mlrd. eurų, o pajamos išaugo 5,2 proc. ir siekė 12,15 mlrd. eurų, teigiama kompanijos finansinėje ataskaitoje. Tuo tarpu antrąjį metų ketvirtį „Air France-KLM“ grynieji nuostoliai siekė 895 mln. eurų, tai yra 4,5 karto daugiau nei prieš metus. Pajamos šiuo laikotarpiu padidėjo 4,5 proc. iki 6,5 mlrd. eurų. Nuostolių padidėjimą kompanija paaiškina degalų brangimu.

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė apie šių metų plėtros planus. Kompanija žada priimti 1000 naujų darbuotojų ir papildyti savo lėktuvų parką 35 naujais orlaiviais. „Ryanair“ Europoje ieško naujų įgulos narių, pilotų, inžinierių ir pardavimų vadybininkų. Šiuo metu kompanijoje darbuojasi apie 8000 žmonių. „Ryanair“  valdo 270 orlaivių, tačiau netrukus jų skaičius išaugs iki 305. „Ryanair“  žada darbuotojų ieškoti Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Slovakijoje, Lenkijoje.

Užsakomųjų skrydžių kompanija „Small Planet Airlines“ tęsdama intensyvią tarptautinę plėtrą ketina žengti į Beneliukso ir Prancūzijos šalių rinkas. Dar aktyviau veikdama užsienio rinkose įmonė siekia sutvirtinti savo pozicijas Vakarų Europoje. „Šiais metais pradėjome vykdyti užsakomuosius reisus iš Didžiosios Britanijos ir Airijos. Gavę Italijos oro vežėjo pažymėjimą, savo bazes atidarėme Milano Malpensos ir Romos Leonardo da Vinči-Fiumičino oro uostuose.

Latvijos aviacijos kompanija „airBaltic“ planuoja atleisti beveik 500 darbuotojų, portalui „Nozare.lv“ pranešė Latvijos aviacijos profsąjungų federacija (LAPF). Kaip pareiškė federacija, darbuotojai atleidžiami lygiai taip pat, kaip bet kurioje verslo struktūroje – kompanija bando atleisti darbuotojus išmokėdama mažiausias kompensacijas. Bus atleidžiami lakūnai, palydovai, kitas personalas. Kaip skelbia portalas „Nozare.

Europos Sąjungos teismas Liuksemburge pripažino neteisėtomis Vokietijos aviacijos kompanijos „Lufthansa“ taisykles, pagal kurias lakūnai, sulaukę 60-ies metų amžiaus, privalo trauktis į pensiją, praneša „Deutschland Funk“. Teismas pastebėjo, kad analogiški apribojimai prieštarauja Europos teisei ir nėra būtini siekiant sustiprinti saugumą.

Latvijos skrydžių bendrovė „airBaltic“ atsisako dalies skrydžių iš Palangos oro uosto į Rygą. Oro uosto vadovė Jolantos Jucevičiūtės teigimu, nuo liepos nelieka keturių vakarinių skrydžių: trečiadienį, ketvirtadienį, šeštadienį ir sekmadienį.Šiuo metu „airBaltic“ į Rygą iš Palangos skraido septynis kartus per savaitę ryte ir vakare. Liepos skrydžių bendrovės tvarkaraštį oro uostas gavo praėjusią savaitę, detalesnių paaiškinimų įmonė nepateikė.

Vienas svarbiausių pasaulio verslo žurnalų „Forbes“ Rusijoje, kur turi daugiau kaip milijoną skaitytojų, plačiai nušvietė Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ istoriją. Šešiuose puslapiuose išdėstytos istorijos pagrindinė tema – spartus „airBaltic“ augimas, pavadintas „Kopimo viršūne“. „Forbes“ pateikia detalią oro bendrovės istoriją, ypač akcentuodamas „airBaltic“ plėtrą per kelerius paskutiniuosius metus ir ateities planus.

Lietuviško kapitalo kompanijos „Star1 Airlines“ bankrotą ramiai stebint Susisiekimo ministerijai, į milijonus litų kėsinasi užsienio oligarchas. Vadovaujant susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui bankrutuoja jau antra lietuviško kapitalo oro vežėjų bendrovė. Tuo pat metu tarsi visiškai atsitiktinai į Lietuvą ateina Latvijos oligarcho oro linijos. Daug viešųjų ryšių Dar bankrutuojant „FlyLAL Airlines“ E. Masiulio vadovaujama ministerija užėmė viešųjų ryšių prasme nepriekaištingą poziciją.

Su finansinėmis bėdomis susidūrusių oro linijų „Star1 Airline“ reisai ketvirtadienį turėtų vykti, tačiau vėliau nei numatyta ir neaišku, ar į dangų kils šios bendrovės lėktuvai. Bendrovė atidėjo 8 val. skrydį į Žironą iki 17 val., o turėję bilietus 16 val. į Londoną, turės laukti 22 val. „Bendrovės vadovybė apgailestauja dėl keleiviams sukeltų nepatogumų, susijusių su skrydžių tvarkaraščio pakeitimais“, - rašoma pranešime Tarptautinio Vilniaus oro uosto portale.

Oro bendrovė „airBaltic“ pirmąjį vasaros mėnesį praneša išlaikiusi augančius bendruosius veiklos rezultatus: per Baltijos šalių oro uostus skraidino 32 proc. daugiau keleivių, atliko 41 proc. daugiau reisų. Bendrovės lėktuvų vietų užpildymas birželį siekė 72 procentus. „Poilsiauti keliaujančių vasarotojų srautai daugiausiai lėmė augančius mūsų veiklos rodiklius.

Didžiosios Britanijos aviakompanijos „British Airways“ įgulų nariai gegužės 24 d. pradės streikuoti, kadangi Aukščiausiasis teismas ketvirtadienį panaikino anksčiau priimtą sprendimą uždrausti streikus, sakoma profsąjungos „Unite“ pranešime.

Didžiausia Europos pigių skrydžių kompanija „Ryanair“ pranešė, kad metinis pelnas viršijo lūkesčius, o kompanijos akcijos pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei dvejus metus. „Ryanair“ pranešė, kad grynasis pelnas per 12 mėnesių buvo ne mažesnis nei 310 mln. eurų. Kiek anksčiau Dubline įsikūrusi kompanija tikėjosi pasiekti 275 mln. eurų pelną. „Ryanair“ akcijos šoktelėjo 8,7 proc. iki 4 eurų.