skola

Didmeninės prekybos stiklo tara bendrovė „Baltijos stiklas“, dalyvavusi perskolinant žlugusio Ūkio banko lėšas su buvusiu didžiausiu jo akcininku Vladimiru Romanovu sietai Bosnijos ir Hercegovinos įmonei „Alumina Zvornik“, iš pastarosios turėtų atgauti 20,67 mln. eurų skolą su palūkanomis.  Lietuvos apeliacinis teismas gegužės 4 dieną patenkino „Baltijos stiklo“ ieškinį ir nutarė, kad „Alumina Zvornik“ privalo sumokėti Lietuvos įmonei 15,9 mln. eurų skolą, 4,77 mln.

Nors Europos statistiniais duomenimis Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas kasmet auga, vis dar pastebima, kad asmeninių finansų valdyme dar turime nemažai spragų, ypač kalbant apie skolų valdymą, rašoma pranešime spaudai. Nemaža dalis, nusprendusių imti paskolą, dažnai tai daro stokodami žinių, dėl ko vėliau susiduria su finansiniais sunkumais.

Vilnietei pensininkei skolos ramybės neduoda jau 17 metų. Be to, kas mėnesį skola nemažėja, bet auga. Iš mažos pensijos pragyventi sunku, tačiau antstoliai tikina, kad skolos bėgant metams niekur nedingsta. Tad reikėtų ieškoti išeičių  – galbūt parduoti nereikalingą turtą arba kreiptis pagalbos į vaikus ar kitus artimuosius. Skaitytoja Rasa pasakojo, kad iš jos mamos pensijos antstoliai jau 17 metų atskaičiuoja skolą.

Mirus artimam žmogui tenka rūpinti ne tik laidotuvėmis, bet ir palikimu. Tačiau ne visada pavyksta sklandžiai susitvarkyti turtinius reikalus. Štai vilnietė susidūrė su problemomis, kai paaiškėjo, kad paveldėtas namas areštuotas. Viktorija socialiniame tinkle draugams pasakojo, kad susitvarkyti dokumentus po tėčio mirties nebuvo taip paprasta, kaip atrodė pačioje pradžioje. „Mirus tėčiui, mes su broliu turto atsisakėme, jis turėjo atitekti mūsų mamai.

Beveik nepažįstamo žmogaus žodžiu ir skolos rašteliu pasitikėjusi vilnietė Elena džiaugiasi atgavusi pinigus, tačiau teigia, kad daugiau pinigų nebeskolins. Teisininkai taip pat perspėja gyventojus nesudarinėti skolų sutarčių žodžiu. Anot jų, skolinant pinigus būtina tai užfiksuoti rašytine sutartimi. Vilnietė Elena pasakojo, kad porą kartų buvo išsikvietusi santechniką, kuris taisė gedimus vonioje. „Už atliktus darbus aš jam sumokėjau.

Vienam Lietuvos darbdaviui tenkančios skolos „Sodrai“ pirmaisiais metų mėnesiais pastebimai išaugo į vidaus ir eksporto rinkas orientuotuose statybos ir pramonės sektoriuose.

Nekilnojamo turto (NT) mokestį, kai viso turimo NT vertė viršija 150 tūkst. eurų, Lietuvoje moka virš 20 tūkst. gyventojų. Šio mokesčio mokėjimo terminas už praeitus metus baigėsi jau prieš kurį laiką, tačiau bene ketvirtadalis mokestį mokančių asmenų dar liko nesusimokėję. Specialistai įspėja, kad dėl to gresia nemalonumai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad nuo 2020 m. bendra neapmokestinama NT vertė yra 150 tūkst. eurų.

Kauno savivaldybės taryba antradienį patvirtino šių metų Kauno miesto savivaldybės biudžetą. Biudžeto projekte rašoma, jog suplanuota gauti 343,453 mln. eurų pajamų ir 390,394 mln. eurų išlaidų, biudžeto deficitas siekia 46,94 mln. eurų. Tarybos posėdyje Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė informavo, jog parengus projektą buvo gauta papildoma informacija iš ministerijų apie skirtus papildomus 339 tūkst. eurų valstybės lėšų, kurios taip įskaitomos į savivaldybės biudžetą.

Su skaudžia draugo netektimi praėjusiais metais susitaikyti turėjusi moteris priversta varstyti Tauragės apylinkės teismo duris. Čia nagrinėta byla dėl mirusiojo palikimo – moters mažametė dukra pagal testamentą paveldėjo draugo butą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad velionis turi skolų bankui.

Kaunietė odontologijos klinikai sumokėjo daugiau nei 10 tūkst. eurų norėdama susitvarkyti dantis, tačiau klinika neužbaigusi pradėto darbo su kliente bendrauti nustojo. Dabar Vida turi 17 tūkstančių eurų skolą ir skaudžią patirtį. Kaip odontologijos klinika atgavo moterį, ji pasakojo TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje.  „Norėjau labai susidėti dantis.

12 vaikų iš savo tėvų vietoj palikimo gavo didžiulę skolą, kurią dabar turi mokėti, tačiau tai daryti nori ne visi. Ką daryti su šimtatūkstantine skola, vaikai aiškinosi TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje. Didelė šeima gyveno labai mažame bute, o tėvo namuose dažnai nebūdavo, nes jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju.  „32 kv. m – butas mažas, vaikų daug, dar močiutė, dar buvo šuo didelis“, – pasakojo vieno iš vaikų žmona Božena.

Nijolės būdas užsidirbti iš jos pinigus tik atėmė. Moteris patikėjo, kad gali dirbti internetu, tačiau jos darbas jai kainavo 7 tūkstančius eurų, nes moteris tiesiog pateko į sukčių pinkles. Kaip tai atsitiko, Nijolė pasakojo TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje. Moteris teigė, kad sulaukė netikėto skambučio iš užsienio. Jo metu moteriai buvo pasiūlyta lengvai užsidirbti.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 22,4 mlrd. eurų ir sudarė 45,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 13,2 mlrd. eurų ir sudarė 44,6 proc. BVP, o Estijos – 5,1 mlrd. eurų arba 18,5 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 199,9 proc. BVP.

Ekonomistai pastebi, kad kuo ilgiau tęsis karantinas tuo daugiau sulauksime neigiamų jo padarinių, augs nedarbas ir bankrotų skaičius. Gyventojams jau dabar nusibodo laikytis ribojimų, tad išsiplės šešėlinė veikla. Visgi, anot jų, greitas karantino švelninimas, o po jo prasidėjęs trečiasis karantinas gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Baltarusijos valstybės skola pernai sausio-lapkričio mėnesiais išaugo 25,6 proc. iki 56,3 mlrd. rublių (21,8 mlrd. JAV dolerių), pranešė Finansų ministerija. Vien tik įsiskolinimai užsienio kreditoriams, jų sumą skaičiuojant JAV doleriais, įvertinus valiutų kursų svyravimus, padidėjo 5,9 proc. iki 18,2 mlrd. dolerių. Baltarusijos valdžia per pirmus 11 praėjusių metų mėnesių užsienyje paskolino 2,596 mlrd. dolerių, iš jų 1,392 mlrd. dolerių – obligacijų rinkose, 541 mln.

Nuo sausio 4 dienos atsiras galimybė skolų išieškojimą vykdyti nuotoliniu būdu, ketvirtadienį pranešė Teisingumo ministerija. Nauja tvarka pateikti antstoliams vykdomuosius dokumentus išieškant pinigų sumas (tame tarpe alimentų išieškojimo bei išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto) priimta siekiant daugiau vykdymo veiksmų atlikti nuotoliniu būdu, taip pat palengvinti skolininko padėtį – priverstinis išieškojimas jam taps pigesniu ir paprastesniu.

Praradus budrumą gali tekti kreiptis į skolas išieškančias įmones, įspėja savo tikrą istoriją papasakoti sutikusi užsienyje gyvenanti lietuvė.  Nenorėjusi prisistatyti moteris jau daug metų yra emigravusi į užsienio šalį, ten turi nuolatinį darbą, gauna nuolatines pajamas ir gyvena visaavertį bei laimingą gyvenimą. Kaip ir daugelis tokio likimo tautiečių, moteris periodiškai grįždavo į Lietuvą, aplankydavo gimines ir susitikdavo su draugais.

Valstybė privalo turėti ilgalaikę skolos mažinimo strategiją, tačiau tik tuomet, kai ekonomika pradės atsigauti po koronaviruso krizės, sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius. Pasak Angelio Gurrios, tokia strategija galioja ne vien Lietuvai, o visam pasauliui. „Valstybės skola auga dėl visų priemonių. Kai valstybė ims atsigauti, Vyriausybė turėtų nusistatyti ilgalaikius skolos tikslus ir ilgalaikę skolos mažinimo strategiją.

Į premjero postą pasiūlyta Ingrida Šimonytė sako, jog valstybės skolos augimas jau tapo problema. Ji pareiškė, kad nieko nedarant 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skolos riba bus perkopta netrukus, todėl jos grąžinimas į tvarų lygį nebus paprastas.  „Valstybės skola šįmet šoktelės ženkliai ir pratęs savo kopimą aukštyn ir kitais metais“, – ketvirtadienį parlamentarams teigė I. Šimonytė, prezidentui Gitanui Nausėdai Seimui pateikus jos kandidatūrą į premjero postą.

Rusijos koncerno „Eurochem“ valdoma Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ privalo sumokėti daugiau nei 14 mln. eurų skolą su palūkanomis už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP), nutarė teismas.  12,554 mln. eurų skolą, 1,673 mln. eurų palūkanų už delsimą ją sumokėti bei 6 proc. metų palūkanų nuo visos priteistos sumos (14,227 mln.

Valdančiųjų paliktas gerovės valstybės biudžetas kelia nerimą – ar gyventojams teks veržtis diržus? Pasak ekonomistų, kitiems metams pažadų išdalinta daugiau nei yra galimybių. O auganti valstybės skola pasieks naują rekordą ir taps didžiausia šalies istorijoje. Europarlamentaras Andrius Kubilius neseniai pareiškė, kad su tokiu biudžetu kitąmet gali tekti veržtis diržus.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 5,41 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2021 metų pabaigoje sudarys apie 25,454 mlrd. eurų, arba 50,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius  (VVP), planuojama pasiskolinti apie 1,936 mlrd. eurų, 2,7 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 505 mln.

„Sodros“ išlaidos 2021 metais, lyginant su 2020-ųjų planu, didinamos beveik tris kartus sparčiau nei pajamos. Kaip rašo portalas vz.lt, daugelis išmokų mokama iš skolintų valstybės biudžeto lėšų, kurias turės grąžinti mokesčių mokėtojai. „Sodra“ nepatiria viešųjų finansų išlaidų krizės, o tai rodo palyginti menkas rezervo tuštinimas.

Dėl koronaviruso krizės išaugusi Lietuvos skola šiuo metu finansų sistemai problemų nekelia, tačiau reikia kuo greičiau ne tik stabilizuoti jos augimą, bet ir sudaryti prielaidas jos mažėjimui, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Lietuvai reikia kuo greičiau keisti skolos trajektoriją į mažėjimo pusę (...). Mokslininkai sako, kad Lietuvos optimalus skolos lygis yra apie 40 proc.

Ne visi kandidatai į Seimą gali pasigirti glėbiais turto. Dalis jų valdžios siekia tuščiomis kišenėmis ir su didžiulėmis skolomis, kurios kartais viršija ir 100 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt pateikia labiausiai įsiskolinusių kandidatų sąrašą, sudarytą pagal viešai prieinamus kandidatų finansinius duomenis ir turto deklaracijas. Iš 1754 asmenų, kandidatuojančių į Seimą, 29-ių skolos perkopia 10 tūkst. eurų.

Įmonių skolos „Sodrai“ balandžio-rugsėjo mėnesiais, kai ši informacija nebuvo viešinama, išaugo iki 170 mln. eurų – 5,2 karto daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia kreditų rizikos valdymo bendrovė „Creditreform Lietuva“, remdamasi „Sodros“ duomenimis.

Finansų ministras kartoja, kad 2021 metų valstybės biudžeto išlaidos, skirtos vartojimui, neturėtų būti didinamos, nenumatoma didinti ir mokesčių, išskyrus galbūt ekologinius. Vilius Šapoka perspėja, kad reikia galvoti apie didėjančią šalies skolą, kad ji neviršytų Mastrichto kriterijaus.  „Mes (ministerija – BNS) pateiksime saugų biudžetą.

Lietuvos valdžios skola pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 16,231 mlrd. eurų ir sudarė 33,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis ir toliau buvo vienas mažesni Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ES statistikos tarnybos duomenimis, mažesnis valdžios skolos ir BVP santykis buvo Danijoje (33,2 proc.), Čekijoje (32,8 proc.), Liuksemburge (22,3 proc.), Bulgarijoje (20,3 proc.) ir Estijoje (8,9 proc.

Iki liepos turėjo ne tik deklaruoti pajamas už praėjusius metus, bet taip pat sumokėti mokesčius ir įmokas „Sodrai“. Tačiau dešimtys tūkstančių gyventojų to dar nepadarė. Dalis jų dar turi laiko iki rugpjūčio vidurio, tačiau kitiems jau dabar gresia sankcijos ir pinigų išieškojimas. Kaip portalą tv3.lt informavo „Sodra“, ji neturi duomenų, kiek gyventojų, deklaravusiųjų pajamas už 2019 metus, nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų.

Premjeras Saulius Skvernelis pripažįsta, kad kovojant su koronaviruso krize valstybės skola augs, tačiau augimas nebus toks, dėl kurio Lietuva pajustų neigiamas pasekmes. „Be abejo bus ūgtelėjimas, bet ne iki tos ribos, kad mums kažkas grėstų ar reikėtų imtis radikalių priemonių. Tai 42-44 proc. nuo BVP, taip gali būti, bet kol kas spėlioti nėra reikalo“, – Seime žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.

„Manchester United“ publikavo savo finansinę ataskaitą už pirmąjį 2020-ųjų ketvirtį. Palyginus su praėjusių metų to paties laikotarpio finansine būkle klubo skola išaugo 42 procentais – dabar ji siekia 429,1 mln. svarų sterlingų. Tai susiję su koronavirusu bei nestabiliu svaro ir dolerio kursu. „Man Utd“ jau atšaukė prognozes, kurios buvo teikiamos prieš sezoną, kad metų pabaigoje džiaugsis 560-580 mln. pelnu.

Lietuvos valdžios skola ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį toliau buvo viena mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Šalies skola siekė 17,5 mlrd. eurų ir sudarė 36,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 176,6 proc. BVP. Eurostato duomenimis, bendra ES valstybių valdžios skola paskutinį ketvirtį sudarė 77,8 proc. BVP, o vien euro zonos valstybių – 84,1 proc. BVP.

Darbdaviai ir skolingi asmenys jau kreipiasi į Lietuvos antstolių rūmus su klausimais, kaip karantino laikotarpiu keisis skolų išieškojimas iš atlyginimų, teigiama pranešime žiniasklaidai. Jame pranešama tokia žinia darbdaviams: Vyriausybės sprendimas laikinai stabdyti dalies skolų valstybei išieškojimą iš darbo užmokesčio nesukuria darbdaviams jokių papildomų pareigų. Antstolių pateikti patvarkymai dėl skolų išieškojimo iš atlyginimo turėtų būti vykdomi įprasta tvarka.

Finansų rinkoms fiksuojant vis žemesnius lygius ir baiminantis dėl galimos skolų krizės Europos sąjungoje, kurios tikėtinas epicentras yra Italijoje, pasijautė Europos centrinio banko (ECB) stipri ranka. Praėjusią savaitę Italijos 10 metų obligacijų pajamingumas šovė nuo 1 iki kone 3 proc., o ECB paskelbus apie papildomą „pinigų spausdinimo“ programą – krito ir pirmadienį tesiekė 1,61 proc.

Žmogui mirus jo turėtą turtą ir įsipareigojimus perima paveldėtojai. Viskas gali atrodyti paprasta tik tol, kol iš tiesų patenki į tikrą gyvenimišką situaciją ir bandai sutvarkyti mirusio reikalus su banku. Išsiaiškinti, kiek pinigų jame turėjo miręs žmogus ar kiek jis buvo pasiėmęs paskolų, gali būti itin sudėtinga. Tuo galėjo įsitikinti portalo tv3.lt skaitytoja Lina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), praėjusių metų gegužę palaidojusi krikšto mamą.

Laidoje „Virtuvės istorijos“ apsilankė garsi Lietuvos dainininkų pora Deivis ir Renata Norvilai. Abu jie atvyko išsiaiškinti, kuris iš jų gamina geriau, ir papasakoti apie savo ilgametės ir laimingos santuokos subtilybes. Jų pagamintus patiekalus vertino Liveta Kazlauskienė. Vertinant Renatos gamintas makaronų salotas su rūkyta vištiena ir Deivio gamintą keptą kiaulienos šoninę, Liveta prabilo apie garsios poros skolą, kurios jie iki šiol neatidavė.

Nors beveik visos Lietuvos savivaldybės pernai, lyginant su 2017 metais, sugebėjo sumažinti savo skolą, dviem – Radviliškio ir Akmenės rajonų savivaldybėms – skola tik didėjo. Pastaroji teigia, kad sudėtingą situaciją iššaukė įstatymais sugriežtinta savivaldybių skolinimosi tvarka ir socialinių būstų renovacija.  Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Mirus artimajam ar giminaičiui galite paveldėti ne tik jo turtą, bet ir skolas, kurių velionis nespėjo išsimokėti. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį, kad būtina tinkamai sutvarkyti dokumentus, kitaip anapilin išėjusio giminaičio įsiskolinimus gali tekti padengti iš savo kišenės. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kokia tvarka taikoma, kai žmogus, turintis įsiskolinimų dėl nesumokėtų mokesčių ar alimentų arba pasiėmęs būsto ar mokslo paskolą, miršta.

„TV Pagalbos“ laidoje – neeilinė poros santykių krizė. Vieniša moteris skundžiasi, kad buvęs vyras jai nė kiek nepadeda prižiūrėti ir iškaikyti bendro vaikelio. Giedrius pyksta ant buvusios žmonos ir kaltina ją neištikimybe. Ir ne su bet kuo, o su geru draugu, kurį buvo priėmęs laikinai pagyventi į savo namus.  Negana to, vyras buvusios žmonos vardu yra išsimokėtinai pasiėmęs brangų telefoną, už kurį dabar turi mokėti ji.

Po prezidento rinkimų kampanijos beveik 40 tūkst. eurų likęs skolingas Gitanas Nausėda gruodį iš asmeninių lėšų padengė šiuos įsiskolinimus, skelbia naujienų portalas 15min.lt. Pasak portalo, visa likusi skola buvo už politinę reklamą televizijoje. Pagal Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktą ataskaitą, iš viso prezidentinei kampanijai šalies vadovas išleido beveik 330 tūkst. eurų.

Alimentų piktybiškai nemokantiems tėvams, panašu, greitai apsunks dienos, nes Seimas panoro griežtinti skolų išieškojimo tvarką. Šiuo metu daugiau nei 37 tūkst. tėvų neišmokėjo apie 160 mln. eurų alimentų savo vaikams, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį sakė „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė. Skolininkų ieškoma Lietuvoje ir užsienyje per įvairius registrus, jiems siunčiami raginimai susimokėti skolas. Šiemet iš skolininkų išieškota beveik 4 mln. eurų.

„TV Pagalbos“ komanda sulaukė nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusios šeimos skambučio. Iš Kaune, Dainavos mikrorajone, esančio socialinio būsto vejama jauna mama su dviem mažamečiais vaikais. Apie susikaupusią skolą moteris buvo įspėta penktadienį, o iškraustyti jos atvyko iš karto po savaitgalio – pirmadienį.  „Pagal įstatymą, kai prasideda šildymo sezonas, negali iškeldinti be teismo sprendimo. O teismo sprendimo nėra. Jie aštuoniese supuolė vakare. Išgąsdino… Aš šoke buvau.

Armėnijos vyriausybė tarptautinėje kapitalo rinkoje išplatino 10-ies metų trukmės 500 mln. JAV dolerių dydžio skolinių vertybinių popierių emisiją už 4,2 proc. metų palūkanų. Obligacijų platinimą organizavo „Citi“ ir „JP Morgan“. Emisija investuotojams praėjusią savaitę buvo pristatyta Londone ir JAV finansų centruose. Platindama šią emisiją Armėnijos vyriausybė pateikė investuotojams pasiūlymą pirma laiko išpirkti 2013 metais išleistų septynerių metų trukmės 500 mln.

Panevėžio apygardos teismas liepos pradžioje nusprendė iškelti bankroto bylą grupės „SEL“ įkūrėjo Egidijaus Dragūno fondui. Bankroto byla buvo iškelta gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareiškimą dėl fondo nemokumo. Pagrindinė įstaigos veikla - garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba. Teismo nutartyje tvirtinama, kad mokesčių sistemos apskaitos duomenimis, šių metų gegužės 6 dieną E. Dragūno vadovaujamo fondo mokestinė nepriemoka siekė 43,1 tūkst. eurų.

Šią savaitę įsigaliojo nauja tvarka antstoliams, turinti sumažinti išieškojimo išlaidas. Pataisas inicijavusi Teisingumo ministerija teigia, kad išieškojimo procesas atpigs ir bus skaidresnis. Anot ministerijos pranešimo, su nauja tvarka atsisakyta papildomų vykdymo išlaidų, todėl antstoliai nebegalės piktnaudžiauti ir atlikti perteklinius ir ekonomiškai nepagrįstus vykdymo veiksmus. Maksimalus vykdymo išlaidų dydis proceso šalims bus žinomas iš anksto.

Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė įsivėlė į dar vieną skandalą. Ji įsiskolino Neringos savivaldybei, mat 13-a metų nemoka nuomos mokesčio už garažą, kurį paveldėjo po vyro mirties. Jei artimiausiu metu skola nebus padengta, į darbą kibs antstoliai. Prezidento našlės įsiskolinimas siekia apie 1700 eurų. Vienas iš šių garažų Nidoje iki šiol priklauso buvusiam prezidentui Algirdui Brazauskui. Ir nors jis jau miręs, nuomos sutartis su Neringos savivaldybe nėra nutraukta.

Galimybė be baudų deklaruoti pamirštas pajamas artėja prie pabaigos. Valstybinė mokesčių inspekcija džiaugiasi – asmenys prisiminę užmirštus mokesčius biudžetą jau papildė 28 milijonais eurų. Verslininkų atstovai tokį valstybės žingsnį vertina teigiamai, tačiau tikina, kad biurokratijos ir pokyčių mokesčių sistemoje dar gerokai per daug. Atleidimas nuo delspinigių dėl praeityje nesumokėtų mokesčių – jau prie pabaigos. Deklaruoti pamirštus mokesčius leidžiama iki liepos 1 d. vidurnakčio.

Sutuoktiniui penkerius metus vengus mokėti alimentus vaikams iš pirmosios santuokos, naujoji vyro žmona kreipėsi į žiniasklaidą, prašydama padėti kovoje su tariama antstolių neteisybe. Tačiau ir antstoliai, ir teisininkai vieningai sutaria, kad graudžios istorijos kaltininkas – pats vyras, nustojęs rūpintis savo vaikais, kaip numato įstatymai.

Euro zonos finansų ministrai ketvirtadienį paragino Italiją persvarstyti savo biudžetą ir išvengti skausmingo konflikto su Briuseliu, kuris galėtų kelti grėsmę visos Europos ekonomikai. „Norėčiau, kad Italija priimtų Europos Komisijos ištiestą ranką ir įgyvendintų atitinkamas priemones“, – pareiškė Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire, atvykęs į Liuksemburgą derybų su savo kolegomis iš euro zonos. Italijos skola, siekianti 132 proc.