skola

Maisto pagardus gaminanti Lietuvos bendrovė „Daumantai LT“, kuriai iš dalies priklauso Rusijos Karaliaučiaus srityje esanti padažų gamykla „Agroprodukt“, pastarajai pernai paskolino beveik 2,5 mln. eurų.  Pagal Registrų centrui pateiktą „Daumantų LT“ 2021 metų veiklos ataskaitą, pernai bendrovė jos valdomoms įmonėms buvo paskolinusi 2,51 mln. eurų, iš jų 2,49 mln.

Skolos, kurias visame pasaulyje yra sukaupusios įmonės ir fiziniai asmenys, gali sulėtinti ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės, pirmadienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Prieš dvejus metus išplitus koronavirusui, vyriausybės ėmėsi išskirtinių priemonių savo ekonomikoms paremti, įskaitant skolų grąžinimo sustabdymą arba didelio masto paskolų siūlymą.

Kai iš Kęstučio kiemo dingo vos važiuojantis, metalo laužo krūvą primenantis automobilis, vyras net apsidžiaugė neberadęs jam nereikalingo daikto. Tačiau pareigūnų rasta mašina atsidūrė saugojimo aikštelėje, kur prabuvo daugiau nei dvejus metus. Per tą laiką vargingai gyvenančiam Kęstučiui prikapsėjo net 4 tūkstančių eurų skola.

Ne vieno labai garsiai nuskambėjusio skandalo lydėtas legendinės dainininkės Birutės Petrikytės koncertų organizavimo verslas pasiekė finišą. Teismas atlikėjos vadovaujamai ir jos vardu pavadintai įmonei paskelbė bankroto bylą. Pastarosios skolos siekia per 75 tūkstančius eurų.  Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto (nemokumo) bylą asociacijai Birutės Petrikytės muzikos klubas.Įmonei paskirtas bankroto administratorius.

„Ignitis grupės" valdoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) nėra skolinga buvusios biokuro jėgainės projekto rangovės, Lenkijos biokuro katilų gamintojos „Rafako“ subrangovei įmonei „Ulava“.  Vilniaus apygardos teismas vasario 1 dieną atmetė daugiau nei 500 tūkst.

Ar nuo praeito amžiaus vidurio pažįstamų moterų draugystę gali nužudyti pinigai? Pasirodo, kad taip. Geriausių draugių ir kaimynių Valerijos ir Liucijos bičiulystė pašlijo, kai pastarosios anūkė pasiskolino iš Valerijos didelę sumą pinigų ir esą jų nebegrąžina. Norėdama susitaikyti su it seserimi tapusia kaimyne, Liucija kreipėsi į laidos „Prieš srovę“ žurnalistus.

Birutė įminė daugumai moterų neišaiškinamą mįslę – ji traukia už save gerokai jaunesnius vyrus. Negana to, moteris žino, kaip iš jų pasipelnyti. Buvęs Birutės išlaikytojas Ričardas į TV3 laidos „TV Pagalba“ studiją pakvietė dabartinį moters draugą, kad jį įspėtų. Remigijus – 48 metų dabartinis Birutės draugas pasakojo, kad moteris jį sužavėjo savo plaukų tamsumu. „Plaukai, jų tamsumas kaip juodaodės“, – sakė Remigijus.

Iki lapkričio 18-osios kiek daugiau nei 5,5 tūkst. nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymus nurašyti skolą iš lėšų sąskaitose, praneša portalas vz.lt. Paskutinę mokestinių atostogų (spalio) savaitę su valstybe atsiskaitė arba suderino nepriemokų gražinimo grafiką maždaug 1,5 tūkst. įmonių, kurios nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos metu įvestų veiklos suvaržymų ir kurioms buvo suteikti mokestiniai atidėjimai. Tačiau dar apie 7,5 tūkst.

Didžioji dalis – net 74 proc. – lietuvių tikina, kad skolintis jiems – gėda. Anot psichologų, kartais skolinimasis, ypač kai tai daroma svajonei įgyvendinti, sujaukia jausmus, tad jų randasi visa skalė: nuo gėdos, baimės iki džiaugsmo ir euforijos. „Vivus.lt“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad didžioji dalis lietuvių (33 proc.) jaučia gėdos, nepatogumo jausmą skolindamiesi iš giminių. Dar beveik trečdalis – 31 proc.

FIBA Arbitražo teismas priėmė palankų sprendimą lietuviui treneriui Rimui Kurtinaičiui. Nuspręsta, kad Kantu „Pallacanestro“ komanda lietuviui turės sumokėti daugiau nei 76 tūkst. eurų už 2016 metų sezoną. Italijos klubas 6 tūkst. eurų dar turės sumokėti lietuvio agentui Obradui Fimičiui ir padengti teismo išlaidas – 9 tūkst. eurų. R.Kurtinaitis taip pat dar laukia pinigų iš Maskvos srities „Chimki“ ekipos.

Rugsėjį transporto licencijas turinčių bendrovių įsiskolinimai „Sodrai“ pakilo į aukščiausią lygį nuo koronaviruso pandemijos pradžios, remdamasi  „Creditreform Lietuva“ analitikų apibendrintais „Sodros“ duomenimis pranešė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“.  „Linavos“ teigimu, rugsėjį bendra Lietuvos vežėjų skola padidėjo iki 19,646 mln. eurų arba iki 4,5 tūkst. eurų vienai transporto licenciją turinčiai bendrovei.

Į tokią painiavą, į kokią įsipainiojęs šis vyras, kiti turbūt nepatenka per visą savo gyvenimą. Į „TV pagalbą“ kreipėsi Darius, kuris dėl savo patiklumo neteko gyvenamosios pastogės, o ją iš vyriškio atėmė netikra sesuo. Vyras turi vaikų iš pirmosios santuokos ir, kai išsiskyrė su pirmąja žmona, nesirūpino jų išlaikymu. Vieną dieną į Dariaus namus pasibeldė antstoliai, todėl jis nutarė prašyti sesers pagalbos.

Lietuvoje ketvirtadienį išleido 30 metų trukmės euroobligacijų emisiją ir tarptautinėse rinkose pasiskolino 750 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija. Pasak jos, už šią emisiją bus mokamos 0,75 proc. metinės palūkanos. Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, tai jau ketvirtoji 30 metų trukmės emisija, kurios pagalba žema palūkanų norma fiksuojama ilgam laikotarpiui.

Vilniečio bauda nuo 14 eurų išaugo iki daugiau nei 18 tūkstančių. Taip nutiko Valstybinei mokesčių inspekcijai apie besikaupiančią skolą nepranešus beveik 4 metus. Tokią skolą užsidirbęs vilnietis kelerius metus varstė teismų duris, tačiau neradęs teisybės, galiausiai pateikė ieškinį valstybei. Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad dėl mokesčių inspekcijos klaidos vyrui skolos grąžinti nereikės. Verslininkas Pavelas atsidūrė kuriozinėje situacijoje.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1075 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 65 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,364 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 30 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione balandžio 26 dieną obligacijų parduota už 65 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,365 proc.

Finansų ministerija patikslinto biudžeto projekte nurodė, kad valdžios sektoriaus deficitas šiemet bus gerokai didesnis nei buvo planuota anksčiau ir sieks 8,4 proc. BVP, arba daugiau nei 4 mlrd. Eurų. Ekonomistas pastebi, kad dėl to sulauksime labai rimtų pasekmių. Socialiniame tinkle „Facebook“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rašė, kad pasekmės bus rimtos, tačiau visai ne tokios dėl kurių nerimaujama.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) bendrovei „Kauno tiltai“ turi grąžinti per 80 tūkst. eurų skolą su palūkanomis už žvyrkelių kapitalinį remontą Tauragės ir Raseinių rajonuose. Taip balandžio 29 dieną nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, pakeitęs Vilniaus apygardos teismo 2020 metų rugsėjo sprendimą ir iš dalies patenkinęs kelininkų ieškinį.

Didmeninės prekybos stiklo tara bendrovė „Baltijos stiklas“, dalyvavusi perskolinant žlugusio Ūkio banko lėšas su buvusiu didžiausiu jo akcininku Vladimiru Romanovu sietai Bosnijos ir Hercegovinos įmonei „Alumina Zvornik“, iš pastarosios turėtų atgauti 20,67 mln. eurų skolą su palūkanomis.  Lietuvos apeliacinis teismas gegužės 4 dieną patenkino „Baltijos stiklo“ ieškinį ir nutarė, kad „Alumina Zvornik“ privalo sumokėti Lietuvos įmonei 15,9 mln. eurų skolą, 4,77 mln.

Nors Europos statistiniais duomenimis Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas kasmet auga, vis dar pastebima, kad asmeninių finansų valdyme dar turime nemažai spragų, ypač kalbant apie skolų valdymą, rašoma pranešime spaudai. Nemaža dalis, nusprendusių imti paskolą, dažnai tai daro stokodami žinių, dėl ko vėliau susiduria su finansiniais sunkumais.

Vilnietei pensininkei skolos ramybės neduoda jau 17 metų. Be to, kas mėnesį skola nemažėja, bet auga. Iš mažos pensijos pragyventi sunku, tačiau antstoliai tikina, kad skolos bėgant metams niekur nedingsta. Tad reikėtų ieškoti išeičių  – galbūt parduoti nereikalingą turtą arba kreiptis pagalbos į vaikus ar kitus artimuosius. Skaitytoja Rasa pasakojo, kad iš jos mamos pensijos antstoliai jau 17 metų atskaičiuoja skolą.

Mirus artimam žmogui tenka rūpinti ne tik laidotuvėmis, bet ir palikimu. Tačiau ne visada pavyksta sklandžiai susitvarkyti turtinius reikalus. Štai vilnietė susidūrė su problemomis, kai paaiškėjo, kad paveldėtas namas areštuotas. Viktorija socialiniame tinkle draugams pasakojo, kad susitvarkyti dokumentus po tėčio mirties nebuvo taip paprasta, kaip atrodė pačioje pradžioje. „Mirus tėčiui, mes su broliu turto atsisakėme, jis turėjo atitekti mūsų mamai.

Beveik nepažįstamo žmogaus žodžiu ir skolos rašteliu pasitikėjusi vilnietė Elena džiaugiasi atgavusi pinigus, tačiau teigia, kad daugiau pinigų nebeskolins. Teisininkai taip pat perspėja gyventojus nesudarinėti skolų sutarčių žodžiu. Anot jų, skolinant pinigus būtina tai užfiksuoti rašytine sutartimi. Vilnietė Elena pasakojo, kad porą kartų buvo išsikvietusi santechniką, kuris taisė gedimus vonioje. „Už atliktus darbus aš jam sumokėjau.

Vienam Lietuvos darbdaviui tenkančios skolos „Sodrai“ pirmaisiais metų mėnesiais pastebimai išaugo į vidaus ir eksporto rinkas orientuotuose statybos ir pramonės sektoriuose.

Nekilnojamo turto (NT) mokestį, kai viso turimo NT vertė viršija 150 tūkst. eurų, Lietuvoje moka virš 20 tūkst. gyventojų. Šio mokesčio mokėjimo terminas už praeitus metus baigėsi jau prieš kurį laiką, tačiau bene ketvirtadalis mokestį mokančių asmenų dar liko nesusimokėję. Specialistai įspėja, kad dėl to gresia nemalonumai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad nuo 2020 m. bendra neapmokestinama NT vertė yra 150 tūkst. eurų.

Kauno savivaldybės taryba antradienį patvirtino šių metų Kauno miesto savivaldybės biudžetą. Biudžeto projekte rašoma, jog suplanuota gauti 343,453 mln. eurų pajamų ir 390,394 mln. eurų išlaidų, biudžeto deficitas siekia 46,94 mln. eurų. Tarybos posėdyje Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė informavo, jog parengus projektą buvo gauta papildoma informacija iš ministerijų apie skirtus papildomus 339 tūkst. eurų valstybės lėšų, kurios taip įskaitomos į savivaldybės biudžetą.

Su skaudžia draugo netektimi praėjusiais metais susitaikyti turėjusi moteris priversta varstyti Tauragės apylinkės teismo duris. Čia nagrinėta byla dėl mirusiojo palikimo – moters mažametė dukra pagal testamentą paveldėjo draugo butą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad velionis turi skolų bankui.

Kaunietė odontologijos klinikai sumokėjo daugiau nei 10 tūkst. eurų norėdama susitvarkyti dantis, tačiau klinika neužbaigusi pradėto darbo su kliente bendrauti nustojo. Dabar Vida turi 17 tūkstančių eurų skolą ir skaudžią patirtį. Kaip odontologijos klinika atgavo moterį, ji pasakojo TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje.  „Norėjau labai susidėti dantis.

12 vaikų iš savo tėvų vietoj palikimo gavo didžiulę skolą, kurią dabar turi mokėti, tačiau tai daryti nori ne visi. Ką daryti su šimtatūkstantine skola, vaikai aiškinosi TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje. Didelė šeima gyveno labai mažame bute, o tėvo namuose dažnai nebūdavo, nes jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju.  „32 kv. m – butas mažas, vaikų daug, dar močiutė, dar buvo šuo didelis“, – pasakojo vieno iš vaikų žmona Božena.

Nijolės būdas užsidirbti iš jos pinigus tik atėmė. Moteris patikėjo, kad gali dirbti internetu, tačiau jos darbas jai kainavo 7 tūkstančius eurų, nes moteris tiesiog pateko į sukčių pinkles. Kaip tai atsitiko, Nijolė pasakojo TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje. Moteris teigė, kad sulaukė netikėto skambučio iš užsienio. Jo metu moteriai buvo pasiūlyta lengvai užsidirbti.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 22,4 mlrd. eurų ir sudarė 45,9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 13,2 mlrd. eurų ir sudarė 44,6 proc. BVP, o Estijos – 5,1 mlrd. eurų arba 18,5 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 199,9 proc. BVP.

Ekonomistai pastebi, kad kuo ilgiau tęsis karantinas tuo daugiau sulauksime neigiamų jo padarinių, augs nedarbas ir bankrotų skaičius. Gyventojams jau dabar nusibodo laikytis ribojimų, tad išsiplės šešėlinė veikla. Visgi, anot jų, greitas karantino švelninimas, o po jo prasidėjęs trečiasis karantinas gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Baltarusijos valstybės skola pernai sausio-lapkričio mėnesiais išaugo 25,6 proc. iki 56,3 mlrd. rublių (21,8 mlrd. JAV dolerių), pranešė Finansų ministerija. Vien tik įsiskolinimai užsienio kreditoriams, jų sumą skaičiuojant JAV doleriais, įvertinus valiutų kursų svyravimus, padidėjo 5,9 proc. iki 18,2 mlrd. dolerių. Baltarusijos valdžia per pirmus 11 praėjusių metų mėnesių užsienyje paskolino 2,596 mlrd. dolerių, iš jų 1,392 mlrd. dolerių – obligacijų rinkose, 541 mln.

Nuo sausio 4 dienos atsiras galimybė skolų išieškojimą vykdyti nuotoliniu būdu, ketvirtadienį pranešė Teisingumo ministerija. Nauja tvarka pateikti antstoliams vykdomuosius dokumentus išieškant pinigų sumas (tame tarpe alimentų išieškojimo bei išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto) priimta siekiant daugiau vykdymo veiksmų atlikti nuotoliniu būdu, taip pat palengvinti skolininko padėtį – priverstinis išieškojimas jam taps pigesniu ir paprastesniu.

Praradus budrumą gali tekti kreiptis į skolas išieškančias įmones, įspėja savo tikrą istoriją papasakoti sutikusi užsienyje gyvenanti lietuvė.  Nenorėjusi prisistatyti moteris jau daug metų yra emigravusi į užsienio šalį, ten turi nuolatinį darbą, gauna nuolatines pajamas ir gyvena visaavertį bei laimingą gyvenimą. Kaip ir daugelis tokio likimo tautiečių, moteris periodiškai grįždavo į Lietuvą, aplankydavo gimines ir susitikdavo su draugais.

Valstybė privalo turėti ilgalaikę skolos mažinimo strategiją, tačiau tik tuomet, kai ekonomika pradės atsigauti po koronaviruso krizės, sako Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius. Pasak Angelio Gurrios, tokia strategija galioja ne vien Lietuvai, o visam pasauliui. „Valstybės skola auga dėl visų priemonių. Kai valstybė ims atsigauti, Vyriausybė turėtų nusistatyti ilgalaikius skolos tikslus ir ilgalaikę skolos mažinimo strategiją.

Į premjero postą pasiūlyta Ingrida Šimonytė sako, jog valstybės skolos augimas jau tapo problema. Ji pareiškė, kad nieko nedarant 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skolos riba bus perkopta netrukus, todėl jos grąžinimas į tvarų lygį nebus paprastas.  „Valstybės skola šįmet šoktelės ženkliai ir pratęs savo kopimą aukštyn ir kitais metais“, – ketvirtadienį parlamentarams teigė I. Šimonytė, prezidentui Gitanui Nausėdai Seimui pateikus jos kandidatūrą į premjero postą.

Rusijos koncerno „Eurochem“ valdoma Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ privalo sumokėti daugiau nei 14 mln. eurų skolą su palūkanomis už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP), nutarė teismas.  12,554 mln. eurų skolą, 1,673 mln. eurų palūkanų už delsimą ją sumokėti bei 6 proc. metų palūkanų nuo visos priteistos sumos (14,227 mln.

Valdančiųjų paliktas gerovės valstybės biudžetas kelia nerimą – ar gyventojams teks veržtis diržus? Pasak ekonomistų, kitiems metams pažadų išdalinta daugiau nei yra galimybių. O auganti valstybės skola pasieks naują rekordą ir taps didžiausia šalies istorijoje. Europarlamentaras Andrius Kubilius neseniai pareiškė, kad su tokiu biudžetu kitąmet gali tekti veržtis diržus.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 5,41 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2021 metų pabaigoje sudarys apie 25,454 mlrd. eurų, arba 50,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius  (VVP), planuojama pasiskolinti apie 1,936 mlrd. eurų, 2,7 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 505 mln.

„Sodros“ išlaidos 2021 metais, lyginant su 2020-ųjų planu, didinamos beveik tris kartus sparčiau nei pajamos. Kaip rašo portalas vz.lt, daugelis išmokų mokama iš skolintų valstybės biudžeto lėšų, kurias turės grąžinti mokesčių mokėtojai. „Sodra“ nepatiria viešųjų finansų išlaidų krizės, o tai rodo palyginti menkas rezervo tuštinimas.

Dėl koronaviruso krizės išaugusi Lietuvos skola šiuo metu finansų sistemai problemų nekelia, tačiau reikia kuo greičiau ne tik stabilizuoti jos augimą, bet ir sudaryti prielaidas jos mažėjimui, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Lietuvai reikia kuo greičiau keisti skolos trajektoriją į mažėjimo pusę (...). Mokslininkai sako, kad Lietuvos optimalus skolos lygis yra apie 40 proc.

Ne visi kandidatai į Seimą gali pasigirti glėbiais turto. Dalis jų valdžios siekia tuščiomis kišenėmis ir su didžiulėmis skolomis, kurios kartais viršija ir 100 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt pateikia labiausiai įsiskolinusių kandidatų sąrašą, sudarytą pagal viešai prieinamus kandidatų finansinius duomenis ir turto deklaracijas. Iš 1754 asmenų, kandidatuojančių į Seimą, 29-ių skolos perkopia 10 tūkst. eurų.

Įmonių skolos „Sodrai“ balandžio-rugsėjo mėnesiais, kai ši informacija nebuvo viešinama, išaugo iki 170 mln. eurų – 5,2 karto daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia kreditų rizikos valdymo bendrovė „Creditreform Lietuva“, remdamasi „Sodros“ duomenimis.

Finansų ministras kartoja, kad 2021 metų valstybės biudžeto išlaidos, skirtos vartojimui, neturėtų būti didinamos, nenumatoma didinti ir mokesčių, išskyrus galbūt ekologinius. Vilius Šapoka perspėja, kad reikia galvoti apie didėjančią šalies skolą, kad ji neviršytų Mastrichto kriterijaus.  „Mes (ministerija – BNS) pateiksime saugų biudžetą.

Lietuvos valdžios skola pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 16,231 mlrd. eurų ir sudarė 33,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis ir toliau buvo vienas mažesni Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ES statistikos tarnybos duomenimis, mažesnis valdžios skolos ir BVP santykis buvo Danijoje (33,2 proc.), Čekijoje (32,8 proc.), Liuksemburge (22,3 proc.), Bulgarijoje (20,3 proc.) ir Estijoje (8,9 proc.

Iki liepos turėjo ne tik deklaruoti pajamas už praėjusius metus, bet taip pat sumokėti mokesčius ir įmokas „Sodrai“. Tačiau dešimtys tūkstančių gyventojų to dar nepadarė. Dalis jų dar turi laiko iki rugpjūčio vidurio, tačiau kitiems jau dabar gresia sankcijos ir pinigų išieškojimas. Kaip portalą tv3.lt informavo „Sodra“, ji neturi duomenų, kiek gyventojų, deklaravusiųjų pajamas už 2019 metus, nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų.

Premjeras Saulius Skvernelis pripažįsta, kad kovojant su koronaviruso krize valstybės skola augs, tačiau augimas nebus toks, dėl kurio Lietuva pajustų neigiamas pasekmes. „Be abejo bus ūgtelėjimas, bet ne iki tos ribos, kad mums kažkas grėstų ar reikėtų imtis radikalių priemonių. Tai 42-44 proc. nuo BVP, taip gali būti, bet kol kas spėlioti nėra reikalo“, – Seime žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.

„Manchester United“ publikavo savo finansinę ataskaitą už pirmąjį 2020-ųjų ketvirtį. Palyginus su praėjusių metų to paties laikotarpio finansine būkle klubo skola išaugo 42 procentais – dabar ji siekia 429,1 mln. svarų sterlingų. Tai susiję su koronavirusu bei nestabiliu svaro ir dolerio kursu. „Man Utd“ jau atšaukė prognozes, kurios buvo teikiamos prieš sezoną, kad metų pabaigoje džiaugsis 560-580 mln. pelnu.

Lietuvos valdžios skola ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį toliau buvo viena mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Šalies skola siekė 17,5 mlrd. eurų ir sudarė 36,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 176,6 proc. BVP. Eurostato duomenimis, bendra ES valstybių valdžios skola paskutinį ketvirtį sudarė 77,8 proc. BVP, o vien euro zonos valstybių – 84,1 proc. BVP.