Dar visai neseniai daugelis Vakarų valstybių galėjo skolintis itin palankiomis sąlygomis, nes investuotojai joms noriai skolindavo pinigus. Visgi išaugus infliacijai ir prasidėjus karui Ukrainoje, išaugo palūkanų normos.
„Ne viskas įmanoma vien dėl to, kadangi pasiekėme pavojingą mūsų viešiesiems finansams [skolinimosi] lygį“, – pažymėjo ministras ir paaiškino, kad pasikeitusios rinkos sąlygos reiškia, jog Prancūzija dabar moka „daugiau nei 2 proc.“ palūkanas už naujas skolas.
„Papildomos 20–25 mlrd. eurų (21–26 mlrd. JAV dolerių) išlaidos degalams, kaip siūlo kai kurios politinės partijos, yra per didelės, antraip turėsime sumažinti išlaidas kitiems dalykams“, – transliuotojui BFM kalbėjo B. Le Maire'as.
Kelios opozicinės partijos, įskaitant kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinį sambūrį“ ir dešiniųjų Respublikonų partiją, siekia sumažinti degalų akcizus kaip dalį naujo priemonių paketo, skirto pragyvenimo krizei Prancūzijoje palengvinti.
Centristo prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė artimiausiomis savaitėmis turėtų pasiūlyti priemonių paketą, tačiau ji turės pasikliauti opozicinių partijų parama, kai kiek anksčiau šį mėnesį per rinkimus prarado daugumą.
Remiantis nacionaline statistika, po didžiulių gelbėjimo priemonių po pasaulinės finansų krizės 2008 metais ir COVID-19 pandemijos 2020-aisiais Prancūzijos valstybės skola išaugo iki 114,5 procento BVP, arba 2,9 trilijono eurų.
Prancūzijos metų infliacija birželį pasiekė 5,9 proc., rodo oficiali statistika.
Tai yra mažesnis rodiklis nei daugelyje išsivysčiusių šalių, o jį tokį padėjo išlaikyti vyriausybės pastangos padėti namų ūkiams, įskaitant elektros energijos kainų apribojimą ir benzino bei dyzelino mokesčių sumažinimą.
