Taip balandžio 29 dieną nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, pakeitęs Vilniaus apygardos teismo 2020 metų rugsėjo sprendimą ir iš dalies patenkinęs kelininkų ieškinį.
„Ieškovei („Kauno tiltai“ – BNS) laiku neužbaigus projektavimo darbų, atsakovė (LAKD – BNS) turėjo pagrindą skaičiuoti jai delspinigius ir juos įskaityti. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė sumą, nuo kurios pagal sutartį turėjo būti skaičiuojami delspinigiai ir iš dalies netinkamai įvertino atsakovės atsakomybės už vėlavimą užbaigti projektavimo darbus mastą“, – rašoma teismo nutartyje.
„Kauno tiltai“ 2018 metų liepą laimėjo Kelių direkcijos rengtą konkursą ir pagal dvi sutartis už 4,43 mln. eurų turėjo kapitaliai suremontuoti kelis žvyrkelius Tauragės ir Raseinių rajonuose.
Šiuos darbus bendrovė atliko laiku, tačiau 122 dienas vėlavo parengti kelių projektus. Dėl to LAKD iš galutinio atsiskaitymo su „Kauno tiltais“ išskaičiavo 81,5 tūkst. eurų delspinigių.
Kelininkų nuomone, užsakovė neturėjo pagrindo skaičiuoti delspinigių praleidus tik tarpinį projektavimo terminą, o kitus darbus užbaigus laiku, be to, delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik nuo projektavimo darbų kainos, o ne nuo bendros darbų kainos.
LAKD nuomone, rangovė pažeidė sutartis, o projektinius sprendinius taisė net tris kartus, todėl netesybos nėra neprotingai didelės atsižvelgiant į pažeidimo mastą.
Vilniaus apygardos teismas 2020 metų rugsėjį „Kauno tiltų“ ieškinį atmetė – teisėjų nuomone, Kelių direkcija teisingai ir teisėtai apskaičiavo bei išskaičiavo delspinigius. Apeliacinis teismas pripažino, kad Kelių direkcija neteisėtai įskaitė 80,2 tūkst. eurų, todėl turi juos sugrąžinti „Kauno tiltams“.
