širdies ritmas

Jei geriate alkoholį, žinote, kaip greitai alkoholis gali pradėti veikti. Vieną minutę mėgaujatės ramiais sekmadienio vėlyvaisiais pusryčiais, o kitą jau šokate ant stalo su mimoza rankoje. Tačiau ar žinote, kiek laiko alkoholis išlieka jūsų organizme? Jei atsakymas neigiamas, verta pasidomėti šia tema, nes alkoholis keičia jūsų organizmą įvairiais būdais. Nuo padidėjusio širdies ritmo iki sutrumpėjusio reakcijos laiko – yra daugybė šalutinių poveikių, apie kuriuos turėtumėte žinoti.

TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ žiūrovai turi progą užduoti klausimus laidos vedėjui, profesoriui Alvydui Unikauskui. Šia proga pasinaudojo Bronius iš Panevėžio ir pasiteiravo specialisto, koks gi turėtų būti širdies pulsas vaikštant. Aktuali tema Širdies tema – visuomet aktuali, juk širdis yra vienas svarbiausių mūsų organų.

Normalus pulsas paprastai nustatomas pagal tai, kiek kartų širdis suplaka per minutę (bpm). Faktinės vertės kiekvienam žmogui gali skirtis ir priklauso nuo tokių sąlygų kaip raumenų masė, fizinis aktyvumas ar net genai. Širdies ritmas yra tai, kiek kartų per minutę mūsų širdies plakimas. Normalus širdies ritmas kiekvienam žmogui skiriasi, tačiau įprastas suaugusiųjų širdies ritmas ramybės būsenoje paprastai būna apie 60–100 k/min. Poilsio metu mūsų širdies plakimas sulėtėja.

Širdis – vienas stipriausių raumenų žmogaus kūne, nepailstamai pumpuojantis kraują po kūną. Tačiau kartais širdies ritmas būna nepastovus, tad svarbu žinoti, kada tai – normali būsena, o kada vertėtų sunerimti. Kauno „Affidea“ kardiologijos klinikos „Medicinos sfera“ gydytoja kardiologė prof. habil. dr. Marija Rūta Babarskienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, koks yra normalus širdies ritmas, kokie veiksniai lemia jo padidėjimą ar sumažėjimą bei kada sutrikęs širdies ritmas – ligų pranašas.

Sutrikusio širdies ritmo – aritmijos – simptomus atpažįsta ne kiekvienas, kuris su tuo susiduria, todėl tik nedaugelis pacientų laiku kreipiasi į gydytojus ir pradeda gydymą. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Monika Kanaukė sako, kad dalis širdies ritmo sutrikimų yra gyvybiškai pavojingi ir jų nediagnozavus rizika patirti insultą padidėja net penkis kartus.

Pajautę, kad širdis plaka neįprastai greitai, dažniausiai žmonės skuba matuoti savo pulsą. Tačiau kada toks nerimas yra pagrįstas, o kada skubėti pas gydytoją dar neverta? Kauno klinikų gydytoja kardiologė prof. dr. Olivija Dobilienė naujienų portalui atsakė, koks yra normalus pulsas ir kokius rodiklius pasiekus reikėtų nenumoti į tai ranka. Gydytoja paaiškina, kad pulsas atitinka širdies veiklą ir rodo širdies susitraukimo ir atsipalaidavimo dažnį ramybės būsenoje.

Greitas širdies plakimas, jos permušimai, atsiradęs arba sustiprėjęs dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, netolygus, neritmiškas pulsas – požymiai, kurie įspėja apie galimai sutrikusį širdies ritmą ir būtinybę kreiptis pagalbos.

Esant karštam, sausam orui, organizmas stengiasi atiduoti kuo įmanoma daugiau šilumos į aplinką: dažnėja pulsas, gausiau prakaituojama, plečiasi kraujagyslės. Santaros klinikų kardiologė Žaneta Petrulionienė sako, kad žmonės, turintys kraujagyslių ir širdies ligų, turi ypač prižiūrėti savo organizmą.   Gydytoja primena, kad kai lauke aršiai spigina saulė, organizmas su skysčiais praranda ir labai daug elektrolitų, kuriuos reikia atstatyti geriant mineralinį vandenį.

Normalus pulsas paprastai nustatomas pagal tai, kiek kartų širdis suplaka per minutę (bpm). Faktinės vertės kiekvienam žmogui gali skirtis ir priklauso nuo tokių sąlygų kaip raumenų masė, fizinis aktyvumas ar net genai. Širdies ritmas yra tai, kiek kartų per minutę mūsų širdies plakimas. Normalus širdies ritmas kiekvienam žmogui skiriasi, tačiau įprastas suaugusiųjų širdies ritmas ramybės būsenoje paprastai būna apie 60–100 k/min. Poilsio metu mūsų širdies plakimas sulėtėja.

Kauno mokslininkai sukūrė natūralios kilmės vaistus širdies ritmo sutrikimams gydyti. O tam pasitarnavo penki metai darbo ir Lietuvos patvorių ir griovių augalas, mažai kam girdėta kvapioji aniužė. Atradimas patentuotas, tačiau kol vaistai pasieks sergančiuosius praeis dar nemažai laiko. Grioviuose, pakelėse ar prie apleistų sodybų įprastai vešintis augalas – kvapioji aniužė – gerokai nustebino Kauno mokslininkus. Po penkerių metų tyrimų, jie skelbia neįtikėtiną atradimą.

Aukšto kraujo spaudimo simptomų tarpe yra galvos skausmai ir nereguliarus širdies ritmas. Pakeitus mitybą, rizika sumažėja, rašoma dailystar.co.uk. Vienas iš keturių britų kenčia nuo aukšto kraujo spaudimo, praneša Didžiosios Britanijos sveikatos tarnyba (NHS). Šį sutrikimą, vadinamą hipertenzija, turintys žmonės taip pat dažniau suserga širdies ligomis ir patiria infarktą.

Jau šiandien Rusijos sostinėje Maskvoje paaiškės stipriausia šio pasaulio futbolo čempionato komanda. Į kovą dėl pagrindinio turnyro trofėjaus stos Prancūzijos ir Kroatijos nacionalinės rinktinės. Emocingai vykusiame pusfinalyje kroatai per pratęsimą 2:1 palaužė anglus ir pirmą kartą šios mažos šalies istorijoje pateko į planetos pirmenybių finalą.

Sklandžiam širdies raumens darbui užtikrinti naudingi tam tikri augalų ekstraktai, vitaminai ir mineralai. Vaistinėse jų yra daug ir įvairių. Kaip teisingai pasirinkti? Tai nėra lengva užduotis, nes komponentų širdžiai kombinacijos ir proporcijos yra atskiras mokslas. Pavyzdžiui, retas kuris žino, kad valerijonų ir gudobelių sausųjų ekstraktų nepatartina vartoti kartu, nes galimas valerijono šalutinio poveikio sustiprinimas.

Vaistinių lentynos lūžta nuo cheminių preparatų, skirtų gydyti širdies ir kraujagyslių ligas. Bet ar daug žmonių gali pasidžiaugti, kad įkopę į penktąjį dešimtmetį neturi širdies ritmo sutrikimų, vadinamųjų permušimų? Yra žmonių, kurių širdis ilgam išlieka jauna. Širdies amžių nėra lengva nustatyti. Be poilsio varinėdama kraują, širdis aprūpina visas ląsteles deguonimi ir maisto medžiagomis. Per vieną parą ji sugeba susitraukti apie 100 tūkstančių kartų.

Kanados bendrovė „Bionym“ pagamino elektroninę apyrankę su širdies ritmo davikliu, kuri gali atlikti universalaus elektroninio rakto paskirtį, pranešė „BusinessInsider“. Kaip ir pirštų atspaudai, kiekvieno žmogaus širdies ritmas yra unikalus, todėl juo patikimai gali naudotis asmenis identifikuojantys biometriniai įrenginiai.

Kompanija „BioBeats“ suteikia galimybę šokti pagal savo širdies dūžių muziką. Ketvirtadienį kompanija paskelbė, kad besideranti dėl 650 tūkst. JAV dolerių finansavimo ir pradėsianti leisti sveikatingumo programėles. Komanda siekia, kad žmonės apie savo sveikatą susimąstytų anksčiau nei išsivysto rimtos problemos. „BioBeats“ kovą išleista programėlė išmaniojo telefono kameros pagalba leidžia aptikti odos spalvos pakitimus ant pirštų galų, kurie parodo širdies dūžių ritmą.

Šveicarijos kalnų vilkams dėl savo grobio – atokiose vietose besiganančių avių – reiks pasistengti daug labiau, nes nuo šiol apie pavojų jos ūkininkams galės pranešti SMS. Kaip praneša „The Daily Telegraph“, Šveicarijos avims pagamintos specialios apykaklės, kurios matuoja gyvūnų širdies ritmą: užfiksavus ypatingą įtampa jų prižiūrėtojams išsiunčiamos apie galimą pavojų informuojančios SMS.

Po sensorinio ekrano pasirodymo nauju „ultrabook“ tipo nešiojamų kompiuterių plėtros etapu taps valdymo balsu sąsaja ir galimybė atpažinti vartotojų gestus, teigia „Intel“ atstovai. Iš principo šios technologijos gali būti susietos su bet kuriuo nešiojamuoju kompiuteriu, tačiau būtent „Intel“ proteguojami kompiuteriai nusprendė sukurti poligoną šių sprendimų testavimui.

Priešingai gyvuojančiam stereotipui, infarktai toli gražu ne visada kerta it perkūnas iš giedro dangaus. Yra ne vienas širdies smūgio link vedantis simptomas, galintis kartotis kelias dienas ar net savaites. Ir blogiausia tai, jog tai anaiptol ne tokie simptomai, kokių, manoma, tokiu atveju reikia tikėtis. Be to, artėjančio infarkto požymiai gali skirtis vyrams ir moterims, dar kitokie reikštis vyresnio amžiaus žmonėms.