Jei pajutote, kad su širdies ritmu vyksta kažkas neįprasto, nedelsdami kreipkitės į medikus, kad jie galėtų išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko ir ką reikia daryti.
Ženklai, kad sutriko širdies ritmas
Yra tam tikras širdies ritmo dažnio intervalas ramybės būsenoje, kuris yra laikomas natūraliu ir sveiku. Daugumai suaugusiųjų normalus širdies ritmas yra 60-100 dūžių per minutę, nors kai kurių sportininkų širdies ritmas gali siekti vos 40 dūžių per minutę.
Kita vertus, normalus maksimalus širdies susitraukimų dažnis – arba tai, kaip greitai plaka širdis, kai dirba intensyviausiai – įprastai yra 220 dūžių minus jūsų amžius metais, rašo webmd.com.
Įprastas širdies ritmas turėtų priminti pastovų būgno mušimą. Jei širdies ritmas nereguliarus, gali atrodyti, kad širdis „permušinėja“ ir plaka greičiau nei turėtų.
Aritmija gali būti „tyli“, t. y. nepasireikšti jokiais simptomais. Gydytojas gali pastebėti netolygų plakimą patikrinimo metu.
Tačiau aritmija apie save gali pranešti ir pasireiškusiais simptomais. Jie yra:
- Palpitacijos (širdies „permušimo“, virpėjimo pojūtis);
- Galvos svaigimas;
- Alpimas;
- Dusulys;
- Skausmas arba spaudimas krūtinėje;
- Silpnumas arba nuovargis;
- Nerimas;
- Neryškus matymas;
- Prakaitavimas;
- Greitas širdies plakimas.
Aritmija gali pasireikšti net jei jūsų širdis yra sveika. Toliau išvardytos priežastys gali būti sutrikusio širdies ritmo kaltininkės:
- Širdies ligos;
- Netinkama elektrolitų, pavyzdžiui, natrio ar kalio pusiausvyra kraujyje;
- Infekcija arba karščiavimas;
- Tam tikrų vaistų vartojimas;
- Stiprios emocijos, stresas;
- Netinkamas gyvenimo būdas (nesaikingas alkoholio, kofeino vartojimas, mažas fizinis aktyvumas);
- Diabetas;
- Aukštas kraujospūdis;
- Skydliaukės problemos;
- Miego apnėja;
- Nerimas;
- Kardiomiopatija;
- Hormonų kiekio pokyčiai.
Didesnė rizika susidurti su širdies ritmo sutrikimais kyla vyresnio amžiaus asmenims, taip pat turintiems genetinį polinkį, jeigu aritmija sirgo artimas giminaitis, rūkantiems, vartojantiems alkoholį asmenims.
Riziką susidurti su šia būkle gali didinti ir aukštas kraujospūdis, diabetas, mažas cukraus kiekis kraujyje, nutukimas, plaučių ligos ar autoimuniniai sutrikimais, taip pat širdies ligos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
