Priešingai gyvuojančiam stereotipui, infarktai toli gražu ne visada kerta it perkūnas iš giedro dangaus. Yra ne vienas širdies smūgio link vedantis simptomas, galintis kartotis kelias dienas ar net savaites. Ir blogiausia tai, jog tai anaiptol ne tokie simptomai, kokių, manoma, tokiu atveju reikia tikėtis.
Be to, artėjančio infarkto požymiai gali skirtis vyrams ir moterims, dar kitokie reikštis vyresnio amžiaus žmonėms.
Pernai JAV nacionalinis sveikatos institutas paviešino statistinius duomenis, sukrėtusius viso pasaulio kardiologų bendruomenę. Pasirodo, 95 procentai širdies infarktą patyrusių moterų jo simptomus jautė kelias savaites ir net mėnesius prieš patį priepuolį. Ir kadangi tai buvo ne krūtinės skausmai, kokių įprasta tikėtis, pacientės į juos nekreipė jokio dėmesio.
Jei nenorite, kad ir jums taip atsitiktų, gerai susipažinkite su šiais dešimt simptomų, dėl kurių, kol kas manote, tikrai nereikėtų nerimauti, tačiau iš tikrųjų reikia.
Nevirškinimas ar pykinimas
Vienas dažniausiai pražiūrimų infarkto požymių yra pykinimas ir skrandžio skausmai. Simptomai ne visada ir ne visiems būna vienodai stiprūs: vieni žmonės skundžiasi lengvai sutrikusiu virškinimu, kiti gali vemti be perstojo. Dar kitus kamuoja spazminiai skausmai viršutinėje pilvo dalyje arba rėmuo.
Infarktas taip dažniausiai pasireiškia moterims ir vyresniems kaip 60 metų žmonėms.
Aišku, daugeliu atvejų skrandžio skausmai ir pykinimas su širdimi būna niekaip nesusiję. Tačiau būkite budrūs. Jeigu niekada anksčiau tokios virškinimo problemos jūsų nekamuodavo, o staiga pasireiškia stiprūs ryškūs apsinuodijimo simptomai, nors nieko ypatingo nevalgėte ir jokiu žarnyno virusu negalėjote užsikrėsti, atmesti infarkto tikimybę būtų nedovanotinas neatsargumas.
Žandikaulio, ausies, kaklo ar peties skausmas
Veriantis skausmas ir nutirpimas krūtinės srityje, kairėje rankoje – klasikinis infarkto simptomas. Tik daugybė infarktą patiriančių žmonių jo net nejaučia. Vietoj to jiems skauda kaklą arba petį. Arba skausmas veria žandikaulį ir radijuoja iki pat ausies (ir žmonės skuba pas stomatologą, prarasdami brangų laiką). Nemažai moterų pabrėžia skausmą jautusios nugaroje, tarp menčių.
Ir tas skausmas būna ne visai įprastas – ne nuolatinis, kaip būna, pavyzdžiui, pasitempus kaklo raumenį. Jis čia užplūsta, čia vėl atlėgsta, nespėjus iki galo suprasti, kurią tiksliai kūno dalį skauda, leisdamas apie jį visai pamiršti. Skausmas gali ir migruoti: vieną dieną skauda sprandą, kitą – visai nieko, o dar kitą staiga pradeda sopėti žandikaulis.
Tad jeigu pastebėjote, kad skausmas juda po kūną, radijuoja į viršų arba periodiškai dingsta, protingai pasielgsite nedelsiant pasipasakoję apie tai gydytojui.
Seksualinė disfunkcija
Problemos lovoje – įprasta vyrų, sergančių širdies kraujagyslių ligomis, bėda. Tik jie dažniausiai apie šį ryšį ničnieko nežino. Nes nežino, jog užsikemša ir susiaurėja ne tik į širdį kraują pumpuojančios kraujagyslės, bet ir kitos. O kadangi tos, kitos, kraujagyslės smulkesnės, tai ir jų darbas sutrinka gerokai anksčiau.
Vienas su Europos vyrais atliktas tyrimas parodė, kad du iš trijų jų kentė dėl seksualinės disfunkcijos ilgokai prieš jiems diagnozuojant širdies ligą.
Išsekimas arba nuovargis
Gniuždančio nuovargio pojūtis, besitęsiantis kelias dienas, – dar vienas įspėjimas apie širdies bėdas, kurio dažniausiai nepastebime. Ir tai natūralu: šiais darboholizmo laikais tokiai savijautai yra akivaizdesnių paaiškinimų.
Ypač daug moterų jau po to, kai patiria infarktą, prisimena susidūrusios su tokiu simptomu kaip paralyžiuojantis nuovargis. Kai kurios kentė jį savaites, kitos – net kelis mėnesius, bet nė viena nesureikšmino, kol tapo širdies smūgio aukomis.
Suprantama, išsekimą galima jausti ir dėl pervargimo darbe, dėl streso. Taigi turėkite omeny: infarkto atveju nuovargis būna neįprastai stiprus – toks stiprus, kad negalite prisiversti pakilti iš lovos.
Jeigu esate energingas, guvus žmogus ir staiga taip pasijuntate, tučtuojau kvieskite gydytoją.
Dusulys ir svaigulys
Kai jūsų širdis nebegauna užtektinai kraujo, ji nebegauna ir pakankamai deguonies. O kai kraujyje stinga deguonies, užplūsta jausmas, tarsi negalėtumėte įkvėpti pakankamai giliai, kad pajustumėte krūtinėje palengvėjimą, – panašiai kaip pakilus į didelį aukštį (pavyzdžiui, kalnuose). Gali būti ir papildomų simptomų, tokių kaip galvos svaigulys ir sukimasis.
Liūdna, bet daugelis žmonių šių negalavimų su širdimi niekaip nesieja, nes jiems kvėpavimas asocijuojasi tik su plaučiais. Vis dėlto daugiau kaip 40 procentų infarkto aukų moterų paskui prisimena patyrusios kažką panašaus. „Kol užlipau laiptais į trečią aukštą, vos neuždusau“, – paprastai jau po visko gydytojams pasakoja dažna jų.
Kojų tinimas arba skausmas
Kai širdies raumuo nedirba tinkamai, kraujas iš audinių nepašalina atliekų, neišvengiamai susidarančių organizmui funkcionuojant. Todėl gali išsivystyti edema – pabrinkimas arba patinimas, atsirandantis dėl to, kad kūno audiniuose užsilaiko skysčiai.
Paprastai edema pirmiausia pasireiškia pėdose, čiurnose ir kojose dėl vienos labai paprastos priežasties: šios galūnės yra toliausiai nuo širdies, taigi ir kraujotaka jose prastesnė.
Be to, kai audiniai negauna pakankamai kraujo, gali pasireikšti ir labai skausminga būklė, vadinama išemija. Todėl jei kojos tinsta ir dar skauda, būtinai pasakykite apie tai gydytojui.
Nemiga ir nerimas
Šių keistų simptomų kol kas dorai paaiškinti negali net gydytojai. Vis dėlto išgyvenusieji infarktą dažnai prisimena ir staigią nepaaiškinamą nemigą, kai kelias savaites ar net mėnesius iki priepuolio niekaip negalėjo užmigti arba ramiai išmiegoti visą naktį. (Jeigu nemiga jau ir taip yra nuolatinė jūsų gyvenimo palydovė, tokio infarkto simptomo gali būti išvis neįmanoma atpažinti.)
Pacientai kardiologams dažnai skundžiasi, jog jautėsi „užsivedę“, tarsi patirtų didžiulę įtampą; pasakoja gulėdavę lovoje, spoksodavę į lubas, negalėdami užmigti, o tuo metu jų mintys blaškėsi taip pat neramiai, kaip ir širdis krūtinėje.
Dauguma moterų taip pat teigia patyrusios neišvengiamos lemties pojūtį, tarsi grėstų kokia nelaimė.
Todėl jeigu lig šiol kietai miegodavote ir nerimas be priežasties jums būdavo nebūdingas, bet staiga viskas pasikeitė, nerizikuokite – kreipkitės į gydytoją.
Gripo simptomai
Šalta, lipnaus prakaito išpilta oda, galvos svaigulys, nuovargis bei silpnumas kai kuriuos ligonius verčia manyti, jog juos puola gripas, kai iš tikrųjų jie patiria infarktą. Net sunkumas, spaudimas krūtinės srityje – tipiškas infarkto simptomas daugeliu atvejų – gali būti lengvai supainiotas su peršalimo ligų sukeliamu.
Jeigu pastebėjote į gripą panašius simptomus, tačiau paties gripo taip ir nesulaukiate – pavyzdžiui, nėra aukštos temperatūros (nors kartais infarktas kaip tik pasireiškia, atrodo, be jokios priežasties iki 38,5 laipsnio šokančia temperatūra), – bent paskambinkite gydytojui pasikonsultuoti.
Taip pat saugokitės švokščiančio kvėpavimo arba chroniško kosulio, kuris nelengvėja, – tai širdies ligos požymis, nors patys pacientai dažnai numoja į juos ranka, priskirdami peršalimui ar, blogiausiu atveju, kokiai plaučių ligai ar astmai.
Tačiau iš tikrųjų tuo metu dėl suprastėjusios kraujotakos plaučiuose ima kauptis skysčiai.
Tankus pulsas arba širdies ritmas
Vienas menkiausiai žinomų priešinfarktinės būklės simptomų yra tai, ką medikai vadina ventikuliarine tachikardija – paprasčiau tariant, padažnėjęs, sutrikusio ritmo pulsas ir toks pat pakrikęs širdies plakimas.
Kai užeina toks priepuolis, o užeina visada staiga, širdis ima daužytis taip, tarytum būtumėte ką tik užbėgę laiptais į penktą aukštą, nors nieko panašaus nedarėte. Atrodo, dar kiek, ir, pažvelgę žemyn, į savo krūtinę, pamatysite, kaip ji pulsuoja.
Tokia būklė gali tęstis kelias sekundes arba ilgiau; jeigu ji užsitęsia, gali pasireikšti dar ir silpnumas bei svaigulys.
Kai kurie žmonės painioja tai su panikos priepuoliais. Tačiau liūdna tiesa tai, kad pajutus „šuoliuojantį“ pulsą ar širdį be fizinio persitempimo, reikia pasipasakoti apie tai gydytojui.
Jaučiatės kaip nesavi
Vyresnio amžiaus žmonėms infarktas mėgsta maskuotis. Ypač dažnai jis pasireiškia kaip kažkokio kito negalavimo simptomas įžengusiesiems į 9-ąją dešimtį ir dar vyresniems arba sergantiesiems demencija ar keliomis ligomis. Tačiau artimieji vėliau beveik visada pasakoja, kad kelios dienos prieš infarktą ir po jo ligoniai buvo tarsi nesavi.
Žmones, vyresnius kaip 75 metų ir sergančius diabetu, gali ištikti vadinamasis tylusis infarktas, nesukeliantis jokių skausmų. Maždaug penktadalis tokių infarktų yra iš viso nediagnozuojami. Tai reiškia, kad pažeidimai, kuriuos patiria išgyvenusiųjų „tylųjį infarktą“ širdies raumuo, toliau progresuoja, nes niekas apie juos nežino ir negydo.
Ekspertai pataria stebėti simptomus ir ieškoti ne kokio vieno, o visos puokštės simptomų, pasireiškiančių vienu metu ir netipiškų jums ar jūsų artimajam. Pavyzdžiui, jeigu pastebite, kad paprastai judrus, gyvas, energingas žmogus staiga pradėjo sunkiau mąstyti, kažko nebeprisiminti, skųstis nuovargiu, atrodyti sutrikęs ir nerandantis vietos, to priežastis gali būti ir infarktas. Jeigu jūsų kūnas siunčia neįprastus signalus, jaučiate, kad kažkas yra ne taip, geriau nedelskite. Apsilankykite pas gydytoją, tegul jis jus apžiūri – bus ramiau.
Ką daryti?!
Jeigu įtariate, kad ką nors galėjo ištikti infarktas, teks šį tą padaryti, kol atvažiuos greitoji pagalba:
- ligonį paguldykite ir pasirūpinkite, kad jam netrūktų gryno oro;
- įpurkškite nitroglicerino, ir jeigu po 5 minučių skausmas dar nebus praėjęs, pakartokite (tas pats galioja ir jei nitroglicerinas tabletėmis), tačiau būtų gerai, jog įsitikintumėte, kad kraujospūdis nėra pernelyg žemas. Širdį ima skaudėti, kai dėl kraujagyslių spazmo prasideda jau minėta išemija (miokardo ląstelės nebegauna užtektinai deguonies). Tik nitroglicerinas gali atpalaiduoti spazmą ir pagerinti kraujotaką į širdį. Nei validolis, nei valokardinas, nei tuo labiau šaukštelis konjako po liežuviu skausmo nenuslopins, nes neįveiks kraujagyslių spazmo.
- duokite sukramtyti aspirino tabletę (500 mg);
- nuraminkite ligonį: jis neturi jaudintis ir bijoti.
Parengė Sergejus STONKUS
