širdies ir kraujagyslių ligos

Širdies ir kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių Europoje ir Lietuvoje. Teigiama, kad nuo šių ligų ar jų komplikacijų miršta daugiau nei pusė – net 55 procentai mūsų šalies gyventojų. O viena dažniausių mirties priežasčių – kraujo krešuliai (trombai). Šį sekmadienį, laidoje „Sveikata.lt“, kalbėsime apie tai, kaip išlaikyti kraujo krešėjimo pusiausvyrą, kokių prevencinių priemonių imtis.

Širdies nepakankamumas – patologinė būklė, dėl kurios kasmet ligoninėje atsiduria apie 30 tūkst. lietuvių. Šį sindromą galima lyginti su vėžiu, mat jis prasideda be ryškių pirminių simptomų, o galiausiai atsiradus simptomams neretai ligą suvaldyti būna jau per vėlu. Balandžio 14 dienos rytą mirė garsus pop-muzikos atlikėjas Eugenijus Ostapenko – jo gyvybę nusinešė širdies nepakankamumas. Žinomam vyrui buvo vos 44-eri.

Stresas yra nuolatinis šiuolaikinio žmogaus palydovas, o dėl koronaviruso pandemijos neretai jo patiriama dar daugiau. Nors dažnai kalbama apie psichologinį ir emocinį streso poveikį, gydytojai pabrėžia, kad didelė įtampa gali lemti ir tam tikrus fizinius negalavimus bei ligas ar jų paūmėjimą. Gydytojas kardiologas Paulius Orda pabrėžia, kad didelis stresas ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jie įtampai ir nerimui valdyti turėtų skirti itin didelį dėmesį.

Pernai daugiau nei pusės visų mirčių priežastis Lietuvoje buvo širdies ir kraujagyslių ligos. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, tyrinėjantys, kokį poveikį COVID-19 pandemija galėjo sukelti neinfekuotų asmenų sveikatai, jų sergamumui ir mirtingumui, pastebi, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams per pirmąją viruso bangą ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų buvo suteikta daug mažiau.

Lietuvoje miokardo infarktu per metus suserga apie 10 tūkst. žmonių, iš jų apie 1,5 tūkst. – darbingo amžiaus pacientai. Dažnai ši grėsminga liga pasiglemžia žmonių gyvybę arba turi negrįžtamų padarinių sveikatai. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės, profesorės Jelenos Čelutkienės, miokardo infarktas – liga, kurios galima išvengti. Vienas efektyviausių būdų – stebėti ir  koreguoti rizikos veiksnius.

Užklupus vasariškiems karščiams reikia spręsti ne vieną dilemą: karštis darbe, karštis namuose, fizinio krūvio metu, sporto salėje. Sportuojančių ir karščiausiomis dienomis tikrai netrūksta, tačiau specialistai įspėja – kai kuriems žmonėms karštis gali būti labai pavojingas. TV3 televizijos laidoje „Būk sveikas“ Jūratė Bomblauskaitė, „Fitnsweet.lt“ įkūrėja įvardijo, ką svarbiausia žinoti sportuojant atėjus karščiams ir į ką atkreipti dėmesį.

Lietuvoje manoma, kad pagrindinė moterų mirčių priežastis yra vėžys. Statistika rodo, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų moterų miršta beveik keturis kartus dažniau nei nuo vėžio. Nors moterys šiomis ligomis ima sirgti dešimčia metų vėliau – sulaukusios 50-ties, tačiau iki 65-erių jų mirtingumas nuo šių ligų viršija vyrų. Prof.

Vis dar gajus įsitikinimas, kad kasdien sočiai pavalgius riebiais mėsos patiekalais, žmogus bus stiprus, sveikas ir turės daug energijos. Tačiau kasdieniame lietuvių racione dažnai sutinkami produktai – kiauliena, lašiniai, dešros, sviestas, sūris, grietinė ar grietinėlė turi didelį gyvūninės kilmės sočiųjų riebalų kiekį, o gydytojai teigia, kad nuolatinis ir gausus gyvūninės kilmės riebalų vartojimas yra labiau žalingas nei naudingas.

Kaišiadoriškė Paulina – ligų įkaitė. Nors merginai tik 17 metų, tačiau ji sveria jau 130 kg ir yra prikaustyta prie lovos. Tai lėmė įgimtos ligos, kurias vos galima suskaičiuoti ant pirštų.

Kiekvienas žmogus linkęs į spuogų atsiradimą – nepriklausomai nuo jūsų amžiaus. Dėl šalto oro jie atsiranda dar dažniau. Tačiau paaiškėjo, kad spuogų atsiradimo vieta susijusi su konkrečiais organais ir tai gali būti rimtesnių sveikatos problemų ženklas, rašo thesun.co.uk. Odos specialistai perspėja, kad jei spuogai pakartotinai atsiranda tose pačiose vietose, reikėtų kreiptis į gydytoją. Kakta Palietus spuogą ant kaktos, pirštas dažniausiai atrodo blizgus lyg įsitepus riebalais.

Nors vasara lepina karštais orais, kurie kartais net sveikam žmogui tampa tikru iššūkiu, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis dabartinė temperatūra kelia didelį pavojų. Dėl kaitrių orų gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, pablogėti bendra sveikata ar net ištikti insultas arba infarktas. Kaip sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis apsisaugoti nuo karščio pasekmių, pavojingų net gyvybei, pasakoja gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė.

Giliųjų venų trombozė – trečia pagal dažnį širdies ir kraujagyslių liga po išeminės ligos ir insulto. Kasmet Europos Sąjungoje giliųjų venų trombozė nustatoma beveik milijonui žmonių, o plaučių embolija – apie 400 tūkst. žmonių. „Giliųjų venų trombozė pasireiškia trombų susiformavimu blauzdų, šlaunų ir dubens venose. Trombozę skatina venų sienelių pakitimai, kraujo krešėjimo padidėjimas ir kraujo tėkmės sulėtėjimas.

Pakitusi nagų forma, spalva ar struktūra – rimtas perspėjimas apie sveikatos sutrikimus, kurių jokiu būdu nevalia ignoruoti. Tai gali būti signalas ne tik apie nusilpusią imuninę sistemą, vitaminų trūkumą, tačiau ir perspėjimas apie širdies darbo, kraujotakos, skydliaukės sutrikimus ar kitas ligas. Netradicinės medicinos specialistas Sigitas Povilaitis įvardina, kaip pagal nagų būklę galima nustatyti sveikatos negalavimus ir užbėgti ligoms už akių, kol šios dar nėra itin pažengusios.

Sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Vien širdies nepakankamumu, kuris yra bet kurios pavėluotai išaiškintos arba netinkamai gydytos širdies ligos pasekmė, mūsų šalyje serga per 100 tūkst. žmonių. Beveik 17 tūkst. pacientų, kuriems pirmame gydymo etape buvo įrašyta širdies nepakankamumo diagnozė, per praėjusius metus buvo paguldyti į ligoninę dėl ligos paūmėjimo.

Oro tarša – viena opiausių didmiesčių problemų, kuri yra tiesiogiai susijusi su gyventojų sveikata. Automobiliai, pramonė, būsto šildymas – visų šių veiksnių išmetamos kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą su kiekvienu oro įkvėpimu, maistu, vandeniu ar per odą. Gyvenant didmiestyje šių cheminių medžiagų poveikis neišvengiamas, o tai kur kas padidina riziką susirgti plaučių vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis.

Trečiadienio vakarą Vilniaus rotušėje vykusiame iškilmingame renginyje žinomos Lietuvos moterys, pasipuošusios raudonomis suknelėmis, kvietė visas dailiosios lyties atstoves daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. Lietuvos širdies asociacija (LŠA) jau trečius metus Lietuvoje įgyvendina kampaniją „Raudona suknelė“, kurie siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligas, kaip patį didžiausią moterų žudiką.

Senolių išmintis nuo seno teigia, kad oro sąlygos gali paveikti savijautą ar sustiprinti ligos simptomus, daugėja ir moksliškai pagrįstų rezultatų, kurie šį teiginį patvirtina. Kalbamojoje šnekoje dažnai išgirstame sakant, kad padidėja organizmo jautrumas besikeičiant orams, slėgiui.

Lietuvos širdies asociacija (LŠA) jau antrus metus Lietuvoje įgyvendina kampaniją „Raudona suknelė“, kad atkreiptų visuomenės dėmesį į širdies ir kraujagyslių ligas, kaip patį didžiausią moterų žudiką. „Raudona suknelė“ – tarptautinė švietėjiška informavimo kampanija, skirta moterų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Šios kampanijos simbolis yra raudona suknelė – tai universalus moterų sveikatos, gyvybės ir dinamiškumo simbolis, o šiuo atveju, tai ir raudonas pavojaus signalas.

Priešingai gyvuojančiam stereotipui, infarktai toli gražu ne visada kerta it perkūnas iš giedro dangaus. Yra ne vienas širdies smūgio link vedantis simptomas, galintis kartotis kelias dienas ar net savaites. Ir blogiausia tai, jog tai anaiptol ne tokie simptomai, kokių, manoma, tokiu atveju reikia tikėtis. Be to, artėjančio infarkto požymiai gali skirtis vyrams ir moterims, dar kitokie reikštis vyresnio amžiaus žmonėms.