širdies ir kraujagyslių ligos

Daugelis pacientų apie trombus sužino tik tada, kai atsiduria medikų rankose. Kraujagyslėse susidarančios aterosklerotinės plokštelės, kurios siaurina jų spindį, yra didelė grėsmė.  Atitrūkusios nuo vidinės sienelės jos gali nukeliauti su krauju ir užkimšti širdies vaikinikinę kraujagyslę, sukeldamos infarktą, o patekusios į smegenis – insultą. Gydytoja pasakoja, kaip ir kokios augalinės medžiagos gali padėti išvengti kraujotakos sutrikimų.

Naujausi duomenys tik patvirtina niūrų faktą – lietuviai savo sveikata labai pasigirti negali. To neslepia tiek patys žmonės, tiek rodo liūdna ligų ir mirčių statistika. Kas lemia, kad Lietuvos gyventojų sveikata tokia prasta? Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena beveik 10 metų ilgiau negu vyrai.

Vos tenka įvesti ar atšaukti vasaros laiką, pasipila diskusijos dėl tiek dėl laiko sukiojimo poveikio sveikatai, tiek apskritai šio dalyko reikalingumo. Nors pasigirsta nemažai įspėjimų, kaip tai žaloja sveikatą, poveikį jai dramatizuoti linkę ne visi gydytojai. Kalbėdamas apie biologinį šio klausimo aspektą gydytojas neurologas dr. Jokūbas Fišas tvirtino, kad nuogąstavimai ir susirūpinimas čia yra kiek perdėti.

Laiko sukiojimas ne vieną kelioms savaitėms ar ilgesniam laikui išmuša iš vėžių. Kad tai nėra į naudą, pažymi ir medikai. Profesoriaus Juliaus Kalibato teigimu, dienos šviesą tausojantis laikas – klaida, kurios politikai neskuba taisyti. „Tikriausiai, nerasite nei vieno šeimos gydytojo, kuris patvirtintų, jog du kartus metuose vykdomi laiko kaitaliojimai, siekiant įvesti taip vadinamą dienos šviesą tausojantį laiką, teigiamai atsiliepia žmonių sveikatai.

Širdis – vienas svarbiausių žmogaus organų, kuris žmogaus organizmą aprūpina deguonimi ir būtinomis medžiagomis. Vienas iš pagrindinių veiksnių, trukdančių širdžiai ir kraujagyslėms darniai kartu dirbti – blogasis cholesterolis. Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo diskutuojama, kaip palaikyti darnią širdies ir kraujagyslių sveikatą, kokią įtaką organizmui daro padidėjęs blogasis cholesterolis ir kokiomis efektyviomis priemonėmis galima jį sumažinti.

Minint Pasaulinę širdies dieną – rugsėjo 29-ąją, Vilniuje rengiama kraujospūdžio ir cholesterolio matavimo akcija, kviečianti suklusti ir atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Renginys vyks PC „PANORAMA“ Vilniuje nuo 17 iki 20 val.  Pastarųjų metų duomenimis, visuomenės žinios apie širdies ir kraujagyslių ligas ir jų prevenciją – gana menkos.

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, ir paskatinti gyventi sveikiau. Vienas iš trijų pagrindinių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu ir dislipidemija, populiariai dar vadinama bloguoju cholesteroliu, yra rūkymas. Kauno „Affidea“ kardiologijos klinikos „Medicinos sfera“ gydytoja kardiologė prof. habil. dr.

Nors gyvenimas, atrodo, praktiškai grįžo į ikipandemines vėžes, vis dar atsiveja skaudžios ankstesnių ribojimų pasekmės. Gydytojai neslepia, kad tenka su apmaudu nustebti išvydus pacientus su užleistomis ligomis. Kita vertus, esama ir tokių, kurie skuba sau patys nusistatyti diagnozes jas būtinai siedami su persirgta COVID-19 infekcija.

Nors Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) kasmet nusineša daugiausiai gyvybių, vos kas antras (55 proc.) aukštą kraujo spaudimą bei padidintą cholesterolio kiekį kraujyje turintis žmogus reguliariai vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Kiti į tai žiūri pro pirštus – vaistus vartoja su pertraukomis (13 proc.) arba nevartoja visai, nors turėtų (11 proc.), rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa.

Perdirbtas maistas yra glaudžiai susijęs su padidėjusia širdies ligų rizika. Naujas tyrimas atskleidė, kad per didelis raudonos mėsos vartojimas taip pat žymiai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Vien Jungtinėje Karalystėje yra 7,6 milijonai žmonių, sergančių širdies ar kraujagyslių ligomis, rašo mirror.co.uk.

Nors gydytojai daug jėgų ir energijos atiduoda padėdami kitiems, neretai patys iki galo nepasirūpina savo sveikata. Skaudžiu prisiminimu apie netikėtą sūnaus mirtį pasidalinusi kardiologė Eugenija Audronė Statkevičienė pasakoja, kad paskutinis pokalbis su sūnumi buvo po labai sunkios jo darbo dienos. „Likimas jį išsivedė jauną, man skausmas niekada neatlėgs“, – prisimindama prieš 8 metus įvykusią nelaimę „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ konstatavo medikė.

Jautresnės sveikatos žmonių, vos spėjusių atsigauti po praėjusio savaitgalio magnetinės audros, laukia naujas smūgis. Magnetinio lauko suaktyvėjimas prognozuojamas jau šį penktadienį. Specialistai įspėja, kad kai kuriems šiuo metu ypač svarbu labiau patausoti savo sveikatą. Gydytojai dar po praėjusio savaitgalio magnetinės audros pranešė apie išaugusius pacientų, ypač sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, srautus.

COVID-19 banga vėl auga, bet kol kas ji stipriai negąsdina. O štai JAV mokslininkų atliktas didelis tyrimas įspėjo, kad ir lengvai naująjį koronavirusą įveikusiems žmonėms atsipalaiduoti neverta, nes dėl komplikacijų gali grėsti širdies ir kraujagyslių ligos. Kaip palengvinti jų naštą?  Komplikacijos nepaiso amžiaus  Miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ar insulto rizika yra daug didesnė žmonėms, kurie sirgo COVID-19 liga. Šis pavojus išlieka mažiausiai metus po pasveikimo.

Nors vasara daugeliui yra laukiamiausias sezonas, kai kuriems žmonėms – tai ne itin geras laikas, susijęs su sveikatos pablogėjimu. Karščio bangos – viena pagrindinių priežasčių, darančių neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) sergančių asmenų sveikatai. Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos skyriaus kardiologė Julija Jurgaitytė pasakoja, ką daryti, kad vasarą sveikatos būklė išliktų stabili, ir koks pacientų elgesys gali uždegti raudoną šviesoforo signalą.

Širdies ir kraujagyslių ligos – didžiausios lietuvių žudikės. Pasak gydytojų, kiek rizikuojama susirgti šiomis ligomis, itin priklauso nuo genetikos, tačiau toli gražu ne paskutinėje vietoje yra ir gyvensena bei mūsų psichologinis nusiteikimas. Deja, prasidėjus pandemijai, o vėliau – karui iš stresinės būklės išsivaduoti darosi vis sunkiau. Mokslas nustatė, kad išeminė širdies liga nėra neišvengiama ir jai galima užkirsti kelią.

Nors daugelį džiugina vasaros metu lepinanti šiluma, kenčiantys nuo širdies ir kraujagyslių ligų turėtų būti itin atsargūs. Esant aukštai temperatūrai, savijauta gali smarkiai pablogėti, todėl svarbu žinoti, kaip padėti sau ir išvengti negalavimų. Kauno klinikų gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip sergantieji šiomis ligomis turėtų rūpintis savo sveikata vasarą.

Profilaktiškai tikrinasi ir seka savo sveikatos rodiklius mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, atskleidė reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. 44 proc. Lietuvos gyventojų aukštas kraujospūdis ar padidintas cholesterolis nustatomas profilaktinio sveikatos patikrinimo metu, 32 proc. – pasijutus blogai ir kreipusis į gydytojus bei atsitiktinai, likusiems 13 proc. – gydantis nuo kitos ligos.

Statistikos duomenimis, Lietuva vis dar pirmauja Europoje pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nustatyta, kad ir cholesterolio kiekio rodikliai lietuvių kraujyje yra vieni didžiausių Europoje.  TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė pasakojo, kad cholesterolio stebėjimas ir reguliavimas gali išgelbėti gyvybę.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka žudikas numeris vienas Lietuvoje. Tą konstatuojantys gydytojai pažymi, kad neretai žmonės linkę iškentėti skausmą, jį nutylėti, o tada infarktas, atrodo, kerta kaip žaibas iš giedro dangaus. Apie kraujotakos ligų specifiką ir jų varginamus pacientus „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbinta gydytoja kardiologė, docentė, medicinos mokslų daktarė Jolanta Laukaitienė.

Lėtinė smegenų išemija (LSI) – tai progresuojantis ilgalaikis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas. Šis smegenų sutrikimas priskiriamas širdies ir kraujagyslių ligoms, nuo kurių mirštamumas mūsų šalyje yra pats didžiausias. Gydytoja neurologė Zita Pučkienė sako, kad vienintelis būdas sustabdyti šios ligos progresavimą ir išvengti negrįžtamų pokyčių yra laiku pastebėti pirmuosius simptomus ir kreiptis į medikus.

Kauno klinikų medikai dalyvauja tarptautiniame klinikiniame „Dviejų etapų savaime išsiplečiančio (SI) aortos vožtuvo sistemos Vienna pirmasis žmonėms (angl. FIH) galimybių/pagrindimo“ tyrime. Šio tyrimo metu Kauno klinikose sėkmingai atlikta aortos vožtuvo implantacija per kateterį, neatvėrus krūtinės ląstos, panaudojant iš anksto visiškai sumontuotą aortos vožtuvą su sausų vožtuvo burių technologija.

Šventės ne vienam iš mūsų asocijuojasi su patiekalų gausa. Gardžiais nekasdieniais valgiais nukrautas stalas tiesiog kvieste kviečia ragauti vieną patiekalą po kito, ir taip nejučia suvalgomas gerokai didesnis kiekis maisto, negu mums įprasta. „British Medical Journal“ paskelbto tyrimo duomenimis, infarkto ir insulto rizika Kalėdų laikotarpiu gerokai išauga. Jausmą, kai nuo šventinio persivalgymo net sunku pakilti nuo stalo, tikriausiai yra patyręs dažnas iš mūsų.

Milijonai gyventų amžinai, jei tik galėtų, bet kas, jei bent jau galėtumėte gyventi ilgiau? Kai kurie ekspertai tvirtina, kad vienas gėrimas gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir prailginti gyvenimo trukmę. „European Journal of Preventive Cardiology“ publikuoti tyrimai parodė, kad vienas įprastas namuose dažnai randamas gėrimas gali būti ilgesnio gyvenimo paslaptis.

Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi Lietuvoje. Pačios dažniausios – širdies išeminė liga ir smegenų insultas. Todėl šeštadienį, laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie tai, kokios ligos pačios pavojingiausios ir kaip jų išvengti.

Lietuvoje kasdien žmonės miršta ne tik nuo koronaviruso – kur kas daugiau gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos – daugiau nei 20 tūkst. per metus. Ir, deja, lietuvių širdys per pandemiją streikavo kur kas dažniau – mirė bene 2 tūkst. daugiau lietuvių nei įprasta. Medikai liūdnus skaičius sieja ir su pandemija, ir su lietuvių nenoru rūpintis savimi.

Rūkymas, sėdimas darbas, antsvoris, aukštas kraujospūdis, stresas, įtampa. Tai tik keletas veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas, nuo kurių visame pasaulyje ir Lietuvoje miršta daugiausiai žmonių. Širdies kraujagyslių aterosklerozė, širdies nepakankamumas, miokardo infarktas dažniausiai pakerta darbingo amžiaus energingus žmones, o daugybė susirgusiųjų lieka invalidais.

Širdies ligų simptomus pastebėti gali būti sunku, bet ar žinojote, kad kai kurie odos pakitimai išduoda apie gresiančias ligas? Štai penki ankstyvi širdies ligų požymiai, kurių jokiu būdu nereikėtų ignoruoti. „British Heart Foundation“ statistika rodo, kad Didžiojoje Britanijoje nuo širdies ligų miršta vienas žmogus iš keturių. Tai – daugiau nei 160 000 žmonių per metus, ir viena mirtis kas tris minutes. Taigi, širdies ligos yra esminė problema.

Pasaulyje nuo koronarinės širdies ligos kasmet miršta beveik 9 milijonai žmonių. Ligą, kuri pažeidžia širdį ir kraujagysles, sukelia daugybė priežasčių, kurių viena yra antsvoris. Naujas tyrimas tiksliai nustatė, kokio tipo riebalai didina širdies ligų riziką ir kur jie randami. Širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant koronarinę širdies ligą, smegenų kraujagyslių ligas ir kitas, kasmet nusineša apie 17,9 milijonus gyvybių.

Aneurizmos dažnai vadinamos tyliosiomis žudikėmis ne veltui – jos atsiranda be jokių simptomų ir auga iki tol, kol dažnu atveju išgelbėti žmogaus gyvybę pasidaro per vėlu. Apie tai, kas yra aneurizmos, kas lemia jų atsiradimą ir ką daryti joms atsiradus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro gydytojas-kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas.

Įspėjamųjų širdies ligų požymių žmonės dažnai nepaiso, tačiau tai gali būti mirtina. Koronarinės širdies ligos yra pagrindinė mirties priežastis tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek visame pasaulyje. Širdies ligas sukelia kraujotakos sutrikimas arba sulėtėjimas dėl riebalinių audinių kaupimosi arterijose. „Britanijos širdies fondo“ duomenimis, Jungtinėje Karalystėje maždaug 11 proc. vyrų ir 9 proc. moterų buvo diagnozuota kokia nors širdies ar kraujagyslių liga.

Esant karštam, sausam orui, organizmas stengiasi atiduoti kuo įmanoma daugiau šilumos į aplinką: dažnėja pulsas, gausiau prakaituojama, plečiasi kraujagyslės. Santaros klinikų kardiologė Žaneta Petrulionienė sako, kad žmonės, turintys kraujagyslių ir širdies ligų, turi ypač prižiūrėti savo organizmą.   Gydytoja primena, kad kai lauke aršiai spigina saulė, organizmas su skysčiais praranda ir labai daug elektrolitų, kuriuos reikia atstatyti geriant mineralinį vandenį.

Aspirinas yra tas vaistas, kuris yra kiekvienų namų vaistinėlėje. Jis naudojamas daugybei sveikatos sutrikimų gydyti – galvos, dantų, gerklės, menstruacijų, raumenų ir sąnarių, nugaros skausmui malšinti bei sąnarių uždegimo sukeltam nedideliam skausmui slopinti, karščiavimui mažinti. Tačiau dabar internete vis dažniau patariama jį vartoti pasiskiepijus nuo koronaviruso, nes tai, neva, padeda išvengti trombų susidarymo.

Lietuvos statistikos departamentui neseniai paskelbus apie alkoholio vartojimo augimą Lietuvoje, medikai skuba atkreipti dėmesį ir į kylantį pavojų sergantiesiems širdies bei kraujagyslių ligomis (ŠKL). Nors kardiologai nuolat akcentuoja alkoholio ir tabako žalą širdžiai, paskelbta praėjusių metų statistika itin neramina ir skatina suklusti.

Širdies ir kraujagyslių ligos, kaip mirties priežastis, vis dar pirmauja tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Teigiama, kad nuo šių ligų miršta net 55 proc. Lietuvos gyventojų. Šiuo neramiu metu pastebėta, kad Covid-19 liga sukelia padidėjusią kraujo krešulių riziką. Laidos „Sveikata.lt“ komanda parengė Jums specialų interviu, kuriame kartu su gydytoja Regina Žukauskiene aiškinsimės, kokios priežastys sukelia širdies ir kraujagyslių ligas bei kaip jų išvengti.

Širdies ir kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių Europoje ir Lietuvoje. Teigiama, kad nuo šių ligų ar jų komplikacijų miršta daugiau nei pusė – net 55 procentai mūsų šalies gyventojų. O viena dažniausių mirties priežasčių – kraujo krešuliai (trombai). Šį sekmadienį, laidoje „Sveikata.lt“, kalbėsime apie tai, kaip išlaikyti kraujo krešėjimo pusiausvyrą, kokių prevencinių priemonių imtis.

Širdies nepakankamumas – patologinė būklė, dėl kurios kasmet ligoninėje atsiduria apie 30 tūkst. lietuvių. Šį sindromą galima lyginti su vėžiu, mat jis prasideda be ryškių pirminių simptomų, o galiausiai atsiradus simptomams neretai ligą suvaldyti būna jau per vėlu. Balandžio 14 dienos rytą mirė garsus pop-muzikos atlikėjas Eugenijus Ostapenko – jo gyvybę nusinešė širdies nepakankamumas. Žinomam vyrui buvo vos 44-eri.

Stresas yra nuolatinis šiuolaikinio žmogaus palydovas, o dėl koronaviruso pandemijos neretai jo patiriama dar daugiau. Nors dažnai kalbama apie psichologinį ir emocinį streso poveikį, gydytojai pabrėžia, kad didelė įtampa gali lemti ir tam tikrus fizinius negalavimus bei ligas ar jų paūmėjimą. Gydytojas kardiologas Paulius Orda pabrėžia, kad didelis stresas ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl jie įtampai ir nerimui valdyti turėtų skirti itin didelį dėmesį.

Pernai daugiau nei pusės visų mirčių priežastis Lietuvoje buvo širdies ir kraujagyslių ligos. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, tyrinėjantys, kokį poveikį COVID-19 pandemija galėjo sukelti neinfekuotų asmenų sveikatai, jų sergamumui ir mirtingumui, pastebi, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams per pirmąją viruso bangą ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų buvo suteikta daug mažiau.

Lietuvoje miokardo infarktu per metus suserga apie 10 tūkst. žmonių, iš jų apie 1,5 tūkst. – darbingo amžiaus pacientai. Dažnai ši grėsminga liga pasiglemžia žmonių gyvybę arba turi negrįžtamų padarinių sveikatai. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės, profesorės Jelenos Čelutkienės, miokardo infarktas – liga, kurios galima išvengti. Vienas efektyviausių būdų – stebėti ir  koreguoti rizikos veiksnius.

Užklupus vasariškiems karščiams reikia spręsti ne vieną dilemą: karštis darbe, karštis namuose, fizinio krūvio metu, sporto salėje. Sportuojančių ir karščiausiomis dienomis tikrai netrūksta, tačiau specialistai įspėja – kai kuriems žmonėms karštis gali būti labai pavojingas. TV3 televizijos laidoje „Būk sveikas“ Jūratė Bomblauskaitė, „Fitnsweet.lt“ įkūrėja įvardijo, ką svarbiausia žinoti sportuojant atėjus karščiams ir į ką atkreipti dėmesį.

Lietuvoje manoma, kad pagrindinė moterų mirčių priežastis yra vėžys. Statistika rodo, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų moterų miršta beveik keturis kartus dažniau nei nuo vėžio. Nors moterys šiomis ligomis ima sirgti dešimčia metų vėliau – sulaukusios 50-ties, tačiau iki 65-erių jų mirtingumas nuo šių ligų viršija vyrų. Prof.

Vis dar gajus įsitikinimas, kad kasdien sočiai pavalgius riebiais mėsos patiekalais, žmogus bus stiprus, sveikas ir turės daug energijos. Tačiau kasdieniame lietuvių racione dažnai sutinkami produktai – kiauliena, lašiniai, dešros, sviestas, sūris, grietinė ar grietinėlė turi didelį gyvūninės kilmės sočiųjų riebalų kiekį, o gydytojai teigia, kad nuolatinis ir gausus gyvūninės kilmės riebalų vartojimas yra labiau žalingas nei naudingas.

Kaišiadoriškė Paulina – ligų įkaitė. Nors merginai tik 17 metų, tačiau ji sveria jau 130 kg ir yra prikaustyta prie lovos. Tai lėmė įgimtos ligos, kurias vos galima suskaičiuoti ant pirštų.

Kiekvienas žmogus linkęs į spuogų atsiradimą – nepriklausomai nuo jūsų amžiaus. Dėl šalto oro jie atsiranda dar dažniau. Tačiau paaiškėjo, kad spuogų atsiradimo vieta susijusi su konkrečiais organais ir tai gali būti rimtesnių sveikatos problemų ženklas, rašo thesun.co.uk. Odos specialistai perspėja, kad jei spuogai pakartotinai atsiranda tose pačiose vietose, reikėtų kreiptis į gydytoją. Kakta Palietus spuogą ant kaktos, pirštas dažniausiai atrodo blizgus lyg įsitepus riebalais.

Nors vasara lepina karštais orais, kurie kartais net sveikam žmogui tampa tikru iššūkiu, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis dabartinė temperatūra kelia didelį pavojų. Dėl kaitrių orų gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, pablogėti bendra sveikata ar net ištikti insultas arba infarktas. Kaip sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis apsisaugoti nuo karščio pasekmių, pavojingų net gyvybei, pasakoja gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė.

Giliųjų venų trombozė – trečia pagal dažnį širdies ir kraujagyslių liga po išeminės ligos ir insulto. Kasmet Europos Sąjungoje giliųjų venų trombozė nustatoma beveik milijonui žmonių, o plaučių embolija – apie 400 tūkst. žmonių. „Giliųjų venų trombozė pasireiškia trombų susiformavimu blauzdų, šlaunų ir dubens venose. Trombozę skatina venų sienelių pakitimai, kraujo krešėjimo padidėjimas ir kraujo tėkmės sulėtėjimas.

Pakitusi nagų forma, spalva ar struktūra – rimtas perspėjimas apie sveikatos sutrikimus, kurių jokiu būdu nevalia ignoruoti. Tai gali būti signalas ne tik apie nusilpusią imuninę sistemą, vitaminų trūkumą, tačiau ir perspėjimas apie širdies darbo, kraujotakos, skydliaukės sutrikimus ar kitas ligas. Netradicinės medicinos specialistas Sigitas Povilaitis įvardina, kaip pagal nagų būklę galima nustatyti sveikatos negalavimus ir užbėgti ligoms už akių, kol šios dar nėra itin pažengusios.

Sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Vien širdies nepakankamumu, kuris yra bet kurios pavėluotai išaiškintos arba netinkamai gydytos širdies ligos pasekmė, mūsų šalyje serga per 100 tūkst. žmonių. Beveik 17 tūkst. pacientų, kuriems pirmame gydymo etape buvo įrašyta širdies nepakankamumo diagnozė, per praėjusius metus buvo paguldyti į ligoninę dėl ligos paūmėjimo.

Oro tarša – viena opiausių didmiesčių problemų, kuri yra tiesiogiai susijusi su gyventojų sveikata. Automobiliai, pramonė, būsto šildymas – visų šių veiksnių išmetamos kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą su kiekvienu oro įkvėpimu, maistu, vandeniu ar per odą. Gyvenant didmiestyje šių cheminių medžiagų poveikis neišvengiamas, o tai kur kas padidina riziką susirgti plaučių vėžiu ar kitomis sunkiomis ligomis.