Apie kraujotakos ligų specifiką ir jų varginamus pacientus „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbinta gydytoja kardiologė, docentė, medicinos mokslų daktarė Jolanta Laukaitienė.
Gydytoja pasakojo, kad kardiologijoje yra jaučiamas pacientų „sezoniškumas“, kuris priklauso net nuo Mėnulio stadijos.
„Jaučiam, ar pilnatis, ar jaunatis. Dar atsimenu, kai mūsų viena mokytoja sakydavo: „Vaikai, žiūrėkite, šiandien jaunatis, bus daugiau ritmo sutrikimų, arba pilnatis, bus daugiau miokardo infarktų“. Ir tas tinka. Daug patologijų turbūt reaguoja į Mėnulio fazių kaitą“, – kalbėjo J. Laukaitienė.
Ji patvirtino, kad bioenergetikos, magnetinių audrų įtaka kardiovaskulinių ligų paūmėjimui yra ne vieno mokslininko tyrinėjimų laukas. „Ir jau yra daug įrodymų, kad mes į tai reaguojame“, – pridūrė gydytoja.
Koks būtų tipinis kardiologinis ligonis?
Nors stereotipiškai širdies ir kraujagyslių ligomis sergantis pacientas gali atrodyti tas, kuris nuolat stresuoja, bėga, yra apkūnesnis, piktas, pašnekovė atkreipė dėmesį į visai kitą dalyką.
„Kas yra tikras ligonis? Man atrodo, kad visąlaik tikra yra tai, kas tylu. Tai dažnai būna tas tylus, kenčiantis, išgyvenantis, išties priešingybė, negu visi galvoja. Pamenu tokį atsitikimą priėmimo kambaryje, dvi vienu metu skubios pagalbos reikalaujančias situacijas.
Vienas pacientas labai aktyvus, visais būdais rodo, kaip jam yra blogai. Kitas gi ramiai sau sėdi susispaudęs kamputyje. Ir puolame žiūrėti tą pirmąjį, o reikėjo atvirkščiai. Ir kartais pagalvoju, kad kartais tas tylus skausmas krūtinėje staiga išsiveržia“, – pasakojo ji.
Gydytoja pastebėjo, kad nors aplinka turi įtakos daug ligų vystymuisi, labai daug vis tik lemia genetika.
„O kas tikra, yra tylu. Ir tas tylus pirmasis infarktas, kančia, žmogus kenčia, niekam nesako, skauda, banguoja, po to kažkam išdrįsta arba neapsikenčia. Nes dažnai taip būna, kad staiga viskas įvyksta. Sako „jaučiausi gerai“. Aišku, lėtiniai ligoniai, kai jau buvęs įvykis, bet nesureikšminę to įvykio, tai jau kitaip. Bet kitais atvejais tai yra tylu, tikra ir labai reikšminga“, – patirtimi dalinosi J. Laukaitienė.
Panyra į gilią depresiją
Paklausta, kiek apskritai yra sąsajų tarp jautresnės žmogaus nervų sistemos ir kardiologinių susirgimų, gydytoja sutiko, kad moksliškai tai būtų labai įdomu patyrinėti.
„Bet bent iš savo pacientų vėlgi neaišku, kas dominuoja, ar dėl to, kad būna jautrus ir labiau jaučia kažką, ar pati liga labiau jautrina žmogų“, – pastebėjo ji.
Pašnekovė pastebėjo, kad ypač širdies ir kraujagyslių ligų jau pažeisti asmenys susiduria su daug sunkumų.
„Kas tikra, yra tylu. Ir tas tylus pirmasis infarktas, kančia, žmogus kenčia, niekam nesako, skauda, banguoja, po to kažkam išdrįsta arba neapsikenčia.“
„Dažniau gal ne tiek ūmios patologijos tenka matyti, bet dirbti su pacientais, kurių liga yra toli pažengusi. Jie yra labai pažeidžiami ir jautrūs, nes yra abejonė, kaip tu gyvensi, kaip paeisi, tau sunku bendrauti, tu negali išeiti iš namų, lydi vienišumo problema.
Ir tie net ne senoliai, o ir vidutinio amžiaus žmonės, kai liga yra stipriai pažeidusi, jie jaučiasi vieniši ir bejėgiai, kartais depresuoja tiek, kad jiems nepakanka jėgų pakelti save iš lovos, nueiti pavalgyti. Kartais jie atvyksta be vaistų, ir stebiesi, kodėl jūs nenuėjote, nepadarėte, nesikreipėte. O kai išsilieja jie, tada pagalvoji, kad būna egzistencinių dalykų, kai tik atsidūręs jo kailyje gali pagalvoti ir imi suprasti tą žmogų“, – pasakojo J. Laukaitienė.
Pandemijos pamokos
Pašnekovė pastebėjo, kad pandemija turėjo tiek savo teigiamą, tiek neigiamą efektą pacientų priežiūroje. Visų pirma, tai parodė santykį su artimaisiais.
„Pandemija net visai neblogas dalykas, kad negalima tiek daug lankyti. Žmonės nesupratingi, net vaikučius norėdavo atsinešti, parodyti seneliui, tai galima tą parodyti lauke.
O komunikacijos priemonės puikios, visi pasiskambina, vaizdo skambučiai yra, lauknešėlį atnešti galima. Aišku, gal trūksta palaikymo už rankos, bet tai yra trys, penkios, dešimt dienų. Kai supranti, kad žmogui situacija sunkėja, yra sudaromos sąlygos susitikti su artimu žmogumi, pabūti“, – pažymėjo ji.
Docentė pasakojo, kad kardiologiniam ligoniui reikia to, ko ir visiems, – gerti vaistus ir laikytis gydytojo nuorodos, nes veikia tik išgertas vaistas.
„Jei problema yra, ją reikia spręsti ir kartais reikia pagalbos. Aišku, geras žodis kartais suveikia geriau nei vaistas, bet šalia ir vaistas turi būti. Bet geras žodis tikrai labai reikalingas, nes pandemijos laikotarpiu didelė atsakomybė tenka personalui“, – kalbėjo J. Laukaitienė.
Ji kartu pastebėjo, jog pandemijos metu išpopuliarėjusios nuotolinės konsultacijos turėjo ir savo pliusų – pacientai išmoko geriau atsirinkti, ko jiems reikia paklausti, suprato, kas yra svarbu. Taip pat tai leido sumažinti ligonių srautą įstaigose.
„Galiausiai tu jau pacientą žinai, jo istoriją turi, gali patarti jį ir vieną kartą matęs, nebūtinai reikia jam atvykti į polikliniką. Gauti siuntimą vien tam, kad paklaustum, ar gali vaistų tabletę skelti per pusę – tai tikrai ne. Jei yra ūmi situacija, kažkas keičiasi tavo būklėje, mes patys prašome atvykti, tada žiūrėsime“, – pažymėjo kardiologė.
