Balandžio 14 dienos rytą mirė garsus pop-muzikos atlikėjas Eugenijus Ostapenko – jo gyvybę nusinešė širdies nepakankamumas. Žinomam vyrui buvo vos 44-eri.
Kas yra širdies nepakankamumas, kaip jis pasireiškia ir kaip nuo jo apsisaugoti naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vilniaus Santaros klinikų gydytoja kardiologė, profesorė ir Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė Jelena Čelutkienė.
Kas yra širdies nepakankamumas?
„Širdies nepakankamumas yra patologinė būklė, kalbant medicininiais terminais, tai yra sindromas, tai nėra atskira liga. Širdies nepakankamumu baigiasi visos širdies ligos. Tai visų širdies ligų galutinė stadija.
Dažniausios dvi širdies ligos yra padidėjusio kraujospūdžio liga ir širdies arterijų liga arba koronarinė širdies liga. Jos pakenkia širdies raumeniui ir taip jį susilpnina, kad išsivysto sindromas, kurį vadiname širdies nepakankamumu, tačiau ligų klasifikuotėje jis turi savo kodą, kaip ir kitos ligos“, – aiškina profesorė.
Gydytoja kardiologė nurodo, kad širdies nepakankamumas gali turėti daugybę priežasčių, nes jį gali sukelti bet kuri kita širdies liga. Ši būklė Lietuvoje yra dažna mirčių priežastis.
„Širdies nepakankamumas savo vystymųsi panašus į onkologinę ligą, kadangi yra fazė, kai pokyčiai kaupiasi širdyje ir kraujagyslėse, bet simptomų dar nėra. Mes sakome, kad tai asimptominė širdies nepakankamumo fazė, o joje išvengti širdies nepakankamumo atsiradimo galima tik aktyviai gydant kitas širdies ligas ir koreguojant ligą sukeliančius veiksnius“, – sako J. Čelutkienė.
Šie simptomai išduoda atsiradusį širdies nepakankamumą
Atsiradus pirmiesiems širdies nepakankamumo simptomams pacientai išgirsta niūrias prognozes – pasireiškus aiškiems simptomams, gyvenimo kreivė pasikeičia kardinaliai, nes galimybė, kad pacientas išgyvens dar bent 5 metus siekia vos 60 procentų.
Todėl labai svarbu žinoti ir tinkamai įvertinti pirmuosius širdies nepakankamumo simptomus. Dažniausias simptomas yra pablogėjęs fizinio krūvio toleravimas, tačiau, pasak profesorės, žmonės dažnai į tai nekreipia dėmesio.
„Dažniausiai širdies nepakankamumas yra vyresnių žmonių liga ir sergančių šia liga amžiaus vidurkis būna virš 70 metų. Žmonės galvoja, kad tiesiog jau toks amžius, kad lipant laiptais atsiranda dusulys, jie negali lipti į kalniuką, nes jaučiamas silpnumas. Dėl to pradeda riboti aktyvumą ir dažnai nesuteikia pakankamai reikšmės tam.
Toliau atsiranda kojų tinimai, dusulys mažo fizinio krūvio metu. Vėliau ima jausti dusulį atsigulus miegoti. Atsisėdus dusulys palengvėja, o tai ir būdinga širdies nepakankamumui. Kartais žmonės praleidžia keletą naktų sėdomis, kol išdrįsta kreiptis į ligoninę ir nustatomas širdies nepakankamumas“, – nurodo Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė.
Širdies nepakankamumo priežastys
Profesorė nurodo, kad širdies nepakankamumą sukelia ir negydoma hipertenzija, tai yra, padidėjęs kraujo spaudimas: „Žmonės nejaučia kraujo spaudimo, bet kartais jį pasimatuoja, kartais profilaktiškai lankantis pas gydytoją tai nustatoma, tačiau dažniausiai ši liga lieka nepastebėta, nes ji nesukelia skausmo, todėl ji ir lieka negydoma. O tuo metu širdis dirba padidėjusia apkrova“.
Tokios pat problemos kyla ir dėl padidėjusio cholesterolio. Cholesterolis nesukelia skausmo, tad jo pokyčius laiku pastebėti ne visada pavyksta. Tačiau esant padidėjusiam jo kiekiui kraujyje vystosi visų kraujagyslių pažeidimas, liaudiškai tariant, užakimas. Dėl to gali įvykti miokardo infarktas arba išsivystyti lėtinis širdies nepakankamumas.
Pasak gydytojos, profilaktiniai vizitai pas šeimos gydytoją ir kardiologą yra labai vertingi, nes tai padidina galimybę, kad šios ligos bus nustatytos laiku.
„Galiu pasakyti, kad mūsų šalyje trūksta ankstyvosios širdies nepakankamumo diagnostikos tiems asmenims, kurie turi padidėjusią riziką susirgti širdies nepakankamumu. Ankstyvą diagnozavimą palengvintų tai, jeigu būtų lengvai prieinamas kraujo biožymuo, kuris padidėja tuomet, kai perkraunama širdies sienelė.
Lietuvos kardiologų draugija siekia, kad šeimos gydytojai turėtų šį tyrimą, jis būtų kompensuojamas ir tokiems žmonėms, kurie turi padidėjusį kraujo spaudimą ar kitas širdies ligas, būtų galima jiems atlikti šį tyrimą. Kai pacientas jau atvyksta į ligoninę ištinęs ir dūstantis, jam būtinas stacionarinis gydymas, kuris ne tik labai brangus, bet paciento prognozė jau būna blogesnė. Būklė yra lėtinė. Vieną kartą atsiradus lėtiniam širdies nepakankamumui jis ir neišnyks“, – nurodo J. Čelutkienė.
Širdies nepakankamumo gydymas
Tačiau širdies nepakankamumas gali būti sėkmingai pristabdytas medikamentiniu gydymu.
„Čia reikalingi ne vienas ir ne du vaistai, o tam tikri vaistų deriniai. Egzistuoja specialūs širdies nepakankamumo kabinetai, kurie priima pacientus po hospitalizacijos ir ten dirba dviejų žmonių komanda: širdies nepakankamumo kardiologas ir širdies nepakankamumo slaugytoja.
Tai yra dviejų valandų konsultacija, kurios metu pacientas gauna ir mokymą, kaip gyventi su šia liga, papildomus tyrimus, vertinama subjektyvi savijauta, jis mokomas gyventi su šia liga teisingai, kad ji nepaūmėtų. Po to, kai vieną kartą paūmėja ši liga, didelė tikimybė, kad jis ir antrą, ir trečią kartą grįš į ligoninę“, – sako profesorė.
Per metus Lietuvoje dėl širdies nepakankamumo ligoninėje atsiduria apie 30 tūkst. žmonių. Gydytoja sako, kad visų, kurie atvyksta į ligoninę, ligos nustatymo laikas jau būna praleistas.
„Laiku nustatoma tuomet, kai širdies nepakankamumas nustatomas ambulatoriniu būdu ir paskiriamas gydymas“, – nurodo gydytoja.
Ji pataria pasinaudoti šalyje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Ji skirta vidutinio darbingo amžiaus žmonėms – vyrams nuo 40 metų ir moterims nuo 50 metų.
„Ši programa numato, kad šeimos gydytojas įvertins kraujo spaudimą ir paskirs cholesterolio tyrimą bei kitus reikalingus tyrimus. Taip bus nustatyta rizika susirgti širdies ligomis“, – paaiškina Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė.
Be minėto padidėjusio kraujo spaudimo ir cholesterolio kiekio kraujyje, papildomais rizikos faktoriais susirgti širdies nepakankamumu tampa rūkymas, alkoholio vartojimas, antsvoris. Taip pat rizika padidėja, jeigu šeimoje yra nuo širdies ligų ar miokardo infarkto mirusių artimųjų.
