šiaurės korėja

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį palankiai įvertino Kiniją ir Rusiją už tai, kad jos palaikė JAV pateiktą rezoliuciją dėl sankcijų griežtinimo Šiaurės Korėjai, ir pareiškė „vertinąs“ jų atstovų balsavimą. „Prezidentas vertina Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimą užtikrinant šios rezoliucijos priėmimą“, – nurodoma Baltųjų rūmų pranešime, paskelbtame po vieningo balsavimo Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje už radikalias priemones.

Per Maniloje savaitgalį vyksiantį saugumo forumą Jungtinės Valstijos pareiškė sieksiančios Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos „vienbalsio pasmerkimo“. Į Filipinų sostinę suvažiavę visų pasaulio galingųjų šalių diplomatijos vadovai, bandantys pažaboti Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno  branduolines ambicijas, turės retą galimybę tiesiogiai aptarti šią krizę.

Praėjusį penktadienį Šiaurės Korėjos paleista raketa demonstruoja pažangesnes technologijas nei tarpkontinentinė balisinė raketa, kuri buvo išbandyta šių metų liepos 4 dieną. Tai rodo didelę Šiaurės Korėjos pasiektą pažangą ir jau darosi sunku tvirtinti, kad šalis nepajėgi vykdyti tokias programas. Vašingtonas nesieks, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba imtųsi veiksmų po paskutiniojo Šiaurės Korėjos raketos bandymo.

Šiaurės Korėja jau ateinančiais metais galėtų pasigaminti branduolinius užtaisus galinčių nešti tarpžemyninių balistinių raketų (ICBN), pajėgių smogti Amerikai, bet Pchenjanas dar nėra įveikęs kai kurių svarbių technologinių kliūčių, pirmadienį perspėjo vienas JAV ekspertas. Šiaurės Korėjos raketų programos tempas ir pasiekta pažanga kelia nerimą tarptautinei bendruomenei. Liepą šios šalies lyderis Kim Jong Unas vadovavo dviem pirmiesiems sėkmingiems Pchenjano tarpžemyninių raketų bandymams.

Kinija pirmadienį atsikirto Jungtinėms Valstijoms dėl Šiaurės Korėjos, jos ambasadoriui Jungtinėse Tautose pareiškus, kad Vašingtonas ir Pchenjanas, o ne Pekinas turi prisiimti didžiausią atsakomybę už tai, kad būtų sumažinta įtampa. „Kad ir kokios yra Kinijos galimybės, jos pastangos neduos praktinių rezultatų, nes jie priklauso nuo dviejų pagrindinių susijusių šalių“, – sakė ambasadorius Liu Jieyi žurnalistams Jungtinėse Tautose.

Kinijos premjeras Xi Jinpingas savaitgalį dalyvavo karinėse pratybose, kurių metu buvo bandoma „pulti Taivano prezidentūrą“, rašoma „The Independent“. Kinija, viena iš daugiausiai pasaulyje išleidžiančių karybai šalių, pradėjo įspūdingus karinius manevrus praėjus vos kelioms valandoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo „Twitter“ paskyroje paskelbtos kritikos Pekinui dėl „nieko nedarymo“ Šiaurės Korėjos branduolinės ir balistinių raketų programų klausimu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe sutinka, kad Šiaurės Korėjos raketų programa kelia „didelę ir augančią tiesioginę grėsmę“, ir pažadėjo sugriežtinti ekonomines ir diplomatines sankcijas Pchenjanui, sekmadienį pranešė Baltieji rūmai. „Prezidentas Donaldas J.Trumpas šiandien kalbėjosi su Japonijos premjeru Shinzo Abe apie dar vienos Šiaurės Korėjos tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) paleidimą.

Šiaurės Korėja , kaip anksčiau ir buvo skelbiama JAV žiniasklaidoje, išbandė dar vieną raketą. Japonijos valdžios atstovai paskelbė, kad iš šiaurės korėjiečių kontroliuojamos teritorijos paleista raketa nusileido Japonijos ekonominėje zonoje, skelbia „The Independent“. Šiaurės Korėja galimai ruošiasi naujam raketos bandymui, kuris gali sutapti su Korėjos karo pabaigos metinėmis, antradienį pranešė JAV ir Seulo žiniasklaida.

Jungtinių Valstijų Senatas ketvirtadienį beveik vienbalsiai priėmė teisės aktą, numatantį naujas sankcijas Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai. Dabar prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) turės galutinai apsispręsti, ar patvirtinti griežtas priemones Maskvos atžvilgiu, ar vetuoti šį įstatymą. Teisės aktas, patvirtintas Senate 98 balsais prieš du, antradienį buvo priimtas Atstovų Rūmų.

Šiaurės Korėjos sostinėje pliaupiant liūčiai skėčius nuleidę gyventojai ketvirtadienį lenkėsi prieš valstybės įkūrėjo Kim Il Sungo (Kim Ir Seno) ir jo sūnaus mauzoliejų, šaliai minint Korėjos karo pabaigą, ten vadinamą Pergalės diena. JAV ir Pietų Korėjos žvalgyba spėliojo, kad Pchenjanas šią dieną gali paminėti paleisdamas naują raketą. Pirmą kartą tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM) Šiaurės Korėja sėkmingai paleido liepos 4-ąją ir sukėlė nerimo visame pasaulyje.

 JAV Atstovų Rūmai antradienį pritarė naujoms griežtoms sankcijoms Irano, Šiaurės Korėjos ir Maskvos atžvilgiu, tačiau dėl Rusijai numatytų apribojimų baiminasi nukentėti europiečiai, vykdantys verslą šioje šalyje. Be kita ko, sankcijų Kremliui pakete numatyti ir apribojimai prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) galioms panaikinti šias nuobaudas. Už įstatymo projektą, dėl kurio derėtasi ištisas savaites, balsavo 419 Atstovų Rūmų narių, prieš jį – trys.

Pentagonas mato ženklus, kad Šiaurės Korėja ruošiasi dar vienam raketų bandymui, antradienį pranešė Jungtinių Valstijų gynybos pareigūnas. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad jeigu bandymas iš tikrųjų įvyks, tai greičiausiai nutiks liepos 27 dieną, minint 64-ąsias Korėjos karo pabaigos metines. Branduolinį ginklą turinčioje Šiaurės Korėjoje liepos 27-oji yra valstybinė šventė – Pergalės diena.

Šiaurės Korėja galimai ruošiasi naujam raketos bandymui, kuris gali sutapti su Korėjos karo pabaigos metinėmis, antradienį pranešė JAV ir Seulo žiniasklaida. Vos prieš kelias savaites Pchenjanas sėkmingai išbandė savo pirmą tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM), kuri, ekspertų teigimu, gali pasiekti Aliaską.

Jungtinės Valstijos artimiausiomis savaitėmis uždraus amerikiečiams vykti į Šiaurės Korėją, penktadienį pranešė dvi kelionių agentūros. Pranešimas pasirodė praėjus mėnesiui po Šiaurės Korėjoje kalinto JAV turisto studento Otto Warmbier (Oto Vormbjė) mirties.

Po Šaltojo karo pabaigos pasaulio lyderiai prisiekinėjo, kad „daugiau niekada“. Kartu su subyrėjusia Berlyno siena ir SSRS griūtimi turėjo prasidėti geresnis, taikos ir žydėjimo metas. Tačiau, naujausiųjų laikų istorija rodo, kad mes nuolat laviruojame ant labai plonos ribos, kuri žmoniją skiria nuo naujo pasaulinio karo.

Pietų Korėja pirmadienį pasiūlė surengti retas karines derybas su Šiaurės Korėja, kuriomis būtų siekiama mažinti įtampą tvyrančią po Pchenjano pirmosios tarpžemyninės balistinės raketos bandymo. Šis derybų pasiūlymas, pirmasis nuo Pietų Korėjos taikingo prezidento Moon Jae-ino išrinkimo, buvo pateiktas Raudonajam Kryžiui Seule pasiūlius atskirą susitikimą aptarti klausimui dėl 1950–1953 metų Korėjos karo išskirtų šeimų susitikimo.

Naujausios Šiaurės Korėjos pagrindinio branduolinio komplekso nuotraukos rodo, kad šis uždaras režimas savo branduolinių ginklų programai tikriausiai yra pasigaminęs daugiau plutonio negu anksčiau manyta, pranešė viena JAV analitikų grupė.

 Japonija pareiškė protestą Pchenjanui dėl incidento, kai japonų patrulinį laivą vijosi tikriausiai ginkluotas žvejybinis laivas, kaip manoma, atplaukęs iš Šiaurės Korėjos, ketvirtadienį paskelbė vyriausybė. Incidentas įvyko penktadienį Japonijos jūroje, Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kurios išorinė riba eina už 200 jūrmylių (370,4 km) nuo kranto linijos, nurodė Tokijas.

Jūroje prie Šiaurės Korėjos krantų anksti ketvirtadienį įvykusį žemės drebėjimą sukėlė ne branduolinis bandymas, pranešė Pietų Korėjos žiniasklaida. 5,9 balo žemės drebėjimo epicentras buvo maždaug 190 km į pietus nuo Šiaurės Korėjos trečiojo pagal dydį miesto Čongdžino, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS). Šiaurės Korėja yra surengusi penkis branduolinius bandymus, kurių du buvo įvykdyti praėjusiais metais.

 JAV kariškiai sėkmingai išbandė vieną iš savo priešraketinės gynybos sistemų, antradienį pranešė pareigūnai. Šis bandymas buvo atliktas smarkiai padidėjus įtampai dėl Šiaurės Korėjos praeitą savaitę pirmąkart išbandytos tarpžemyninės balistinės raketos, galinčios pasiekti Aliaską.

Šiaurės Korėjos tarpžemyninės balistinės raketos per dvejus ateinančius metus „tikriausiai“ įgis pajėgumų nunešti 500 kg kovinę galvutę į San Diegą Kalifornijoje, antradienį paskelbė viena JAV stebėtojų grupė. Izoliuota, bet branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja praėjusią savaitę pirmą kartą sėkmingai išbandė savo tarpžemyninę balistinę raketą. Šis pasiekimas sukėlė didelį pasaulio susirūpinimą.

Donaldas Trumpas ketvirtadienį Lenkijoje, šalyje kuri kuriai Rusijos keliamos grėsmės baimė yra fundamentali jos egzistavimui ir jos dalyvavimui NATO veikloje, patvirtino 5-ojo Šiaurės Atlanto gynybinės sąjungos straipsnio svarbą, rašoma CNN. JAV prezidentas aiškiai leido suprasti, kad vienos NATO šalies puolimas reiškia visų NATO šalių puolimą.

Rusija ketvirtadienį blokavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pareiškimą, raginantį imtis „reikšmingų priemonių“ dėl Šiaurės Korėjos įvykdyto tarpžemyninės balistinės raketos bandymo, argumentuodama, kad raketa iš tikrųjų buvo vidutinio nuotolio. Jungtinės Valstijos išplatino pareiškimo projektą 15 narių turinčiai Tarybai, paskelbusios planus siekti, kad būtų priimta nauja sankcijas numatanti rezoliucija, bet Rusija pareiškė protestą, sakė JT diplomatai.

JAV politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu “įžengė į neprognozuojamą naują erą”, teigia ekspertai po to kai ši valstybė eilinį sykį išbandė raketą, tik šįkart jau „galinčią pataikyti bet kur pasaulyje“, rašoma CNN. Adamas Mountas, „Center for American Progress“ analitikas, leidiniui pasakojo, kad JAV prezidentas teturi kelis galimus atsako Šiaurės Korėjai variantus.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį per spaudos konferenciją Varšuvoje paragino pasaulį stoti prieš „labai labai blogą Šiaurės Korėjos elgesį“ ir labiau spausti ją po naujausių balistinės raketos bandymų. D.Trumpas sakė svarstąs apie kai kurias „labai rūsčias“ atsakymo Šiaurės Korėjai priemones, bet neketinąs tuoj pat jų imtis.

Iš dviejų pasaulio lyderių susitikimą penktadienį bus nukreiptos viso pasaulio akys. Maža to, iš jų susitikimo tikimasi sulaukti pokyčių pasaulio problemų sprendime. Tačiau kol kas nėra aišku, kokius konkrečiai klausimus jie spręs, o kai kurie ekspertai tikina, kad Hamburge bus „matuojamasi, kurio iš jų ego yra didesnis“. Santykiai tarp Rusijos ir JAV išlieka įtempti dėl skirtingų šių šalių pozicijų Sirijos ir Ukrainos klausimais. Taip pat dėl Vakarų taikomų sankcijų ir NATO plėtros.

Jungtinės Valstijos artimiausiu metu Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateiks rezoliuciją, kuria būtų įvestos papildomos sankcijas Šiaurės Korėjai, šiai išbandžius tarpžemyninę balistinę raketą. Tai trečiadienį pranešė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley (Niki Heili). „Šiaurės Korėjos paleista tarpžemyninė balistinė raketa yra aiški ir aštri karinė eskalacija“, - sakė N.Haley per Saugumo Tarybos posėdį.

Šiaurės Korėjos įvykdytas Aliaską galinčios pasiekti raketos bandymas pabrėžia, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui lieka vis mažiau galimybių sustabdyti Pchenjano branduolinio ginklavimosi planus, juolab kad jis pareiškė abejojantis Kinijos gebėjimu tarpininkauti sprendžiant šią problemą. Prieš pat sausį įvykusią savo inauguraciją D.Trumpas pareiškė niekada neleisiantis Šiaurės Korėjai susikurti branduolinių ginklų, kuriais būtų galima smogti Jungtinių Valstijų teritorijai.

Šiaurės Korėjos naujoji tarpžemyninė balistinė raketa gali nešti „didelę sunkią branduolinę kovinę galvutę“, atlaikančią sugrįžimą į Žemės atmosferą, trečiadienį paskelbė valstybinė naujienų agentūra. Vašingtonas pripažino, kad antradienį Pchenjanas išbandė tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM); šis momentas yra itin reikšmingas Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi programoje. Nepriklausomi ekspertai sako, kad naujoji raketa galėtų pasiekti Aliaską.

Šiaurės Korėja pirmą kartą atliko tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) paleidimo bandymą, antradienį patvirtino JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas. „JAV griežtai smerkia tarpžemyninės balistinės raketos paleidimą Šiaurės Korėjoje. Dėl ICBM bandymų auga grėsmė JAV, jų sąjungininkams ir partneriams bei visam pasauliui, – pranešime teigia R.Tillersonas.

 Europos Sąjunga (ES) antradienį perspėjo, kad svarsto galimybę išplėsti sankcijas Šiaurės Korėjai. Taip ji reagavo į pastarąjį Pchenjano balistinės raketos bandymą. Šiaurės Korėja teigė, jog išbandyta raketa buvo tarpžemyninė. Praėjusį mėnesį ES jau išplėtė Šiaurės Korėjos pareigūnų „juodąjį sąrašą“, kai ši išbandė priešlaivines raketas.

Kremliuje Vladimiras Putinas priėmė Kinijos prezidentą. Lyderiai ne tik pasirašė milijardines bendradarbiavimo sutartis, bet ir spaudžiami Vakarų tarėsi, kaip reaguoti į Šiaurės Korėjos akibrokštus pasauliui. Pastaroji įvykdė pirmą sėkmingą tarpžemyninės raketos bandymą - paleido raketą į Japonijos jūrą. Nors Kinijos prezidentas Xi Jinpingas su žmona į Maskvą atskrido vakar, oficialus jo vizitas prasideda šiandien. Vis dėlto, su Vladimiru Putinu jiedu už uždarų durų susitiko vakar.

Rusijos kariuomenė antradienį pareiškė, kad Šiaurės Korėjos anksčiau šią dieną išbandyta raketa atrodo esanti „vidutinio nuotolio“, nors Pchenjanas tvirtina paleidęs tarpžemyninę balistinę raketą. „Balistinio objekto skrydžio parametrai atitinka vidutinio nuotolio balistinės raketos taktines ir technines charakteristikas“, – sakoma Rusijos naujienų agentūrų išplatintame Gynybos ministerijos pranešime.

Šiaurės Korėja antradienį paskelbė sėkmingai išbandžiusi tarpžemyninę balistinę raketą, o šis pasiekimas yra dešimtmečius puoselėtų ambicijų pasigaminti branduolinių ginklų, kuriais būtų galima smogti Jungtinėms Valstijoms, kulminacija. JAV ekspertai sakė, kad šis raketa galėtų pasiekti Aliaską.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį telefonu kalbėsis su Kinijos ir Japonijos lyderiais; tarp pokalbio temų turėtų dominuoti Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi programa ir šios agresyvios šalies keliama grėsmė. D.Trumpo administraciją vis labiau erzina Kim Jong-Uno režimas, per pastaruosius kelis mėnesius surengęs virtinę raketų paleidimų. D.Trumpas savo viltis siejo su Kinija, kuri, būdama pagrindinė diplomatinė Šiaurės Korėjos sąjungininkė, galėtų paspausti Pchenjaną.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad JAV kantrybė išseko dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos veiksmų, ir apkaltino Pchenjano režimą, jog šis visiškai negerbia žmogaus gyvybės. „Strateginės kantrybės era Šiaurės Korėjos režimo atžvilgiu žlugo, daugelį metų jį buvo žlunganti. Tiesiai kalbant, ši kantrybė išseko“, – sakė jis po derybų su savo kolega Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-Inu.

 Šiaurės Korėja trečiadienį padarė retą pareiškimą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje ir kaltino Jungtines Valstijas susiejus „neteisingas“ sąlygas su savo pasiūlymu derėtis dėl Pchenjano karinių programų. Ambasadoriaus pavaduotojas Kim In Ryongas (Kim In Rjongas) sakė, jog šalims būtų „lemtinga klaida“ manyti, kad naujausios Tarybos įvestos sankcijos atgrasys Šiaurės Korėją nuo savo branduolinių pajėgų kūrimo.

Jangas Yeong-jinas niekuomet nemylėjo savo žmonos. Jų santuokos metu, jis jautėsi kaltas ir pasimetęs, nes jam atrodė, kad „gadina moters gyvenimą“. Per pirmuosius 37 savo gyvenimo metus jis net nebuvo girdėjęs žodžio „homoseksualas“. Taigi, jis neturėjo jokio supratimo, kas tai yra, rašo CNN. Apie savo situaciją jis bijojo kalbėti ir su specialistais. „Studijuodamas Pchenjano universitete nuėjau pasikonsultuoti su neurologu. Norėjau pasikalbėti apie tai, kodėl jaučiuosi kitoks nei visi.

Šiaurės Korėja trečiadienį pagrasino „skelbti mirties bausmę“ buvusiai Pietų Korėjos prezidentei Park Geun-hye (Pak Gunhjė), kuri esą rengusi sąmokslą nužudyti šiauriečių lyderį Kim Jong-Uną (Km Čen Uną). Anot Korėjos centrinės naujienų agentūros KCNA, Park Geun-hye „stūmė į priekį“ Seulo žvalgybos tarnybų planą likviduoti Šiaurės Korėjos vadovybę, Pchenjano saugumo ministrą ir prokurorus.

Pietų Korėjos Pusano nacionalinio universiteto docentas, Korėjos ekspertas Robertas Kelly vokiečių „Bild“ tvirtina, kad Korėjos liaudies demokratinės respublikos valdžia užsidirba prekiaudama narkotikais, o konkrečiai – metamfetaminu. „Kimas (Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas) valiutą užsidirba prekiaudamas narkotikais ir ginkluote, o taip pat kitų nusikalstamų machinacijų, tokių kaip manipuliacijos draudimu ir panaišiai, dėka.

Šiaurės Korėja save vadina „didžiausia auka“ tragiškoje istorijoje JAV studento Otto Warmbiero, kuris buvo šalies nelaisvėje daugiau nei metus ir komos būklėje grąžintas į JAV greitai mirė, rašo news.com.au. Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra paneigė kalbas apie tai, kad su jaunuoju amerikiečiu buvo žiauriai elgiamasi.

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas šeštadienį pakvietė Šiaurės Korėją į kitąmet vyksiančias žiemos olimpines žaidynes ir sakė, kad sportas galėtų tapti priemone siekti taikos. Oficialiai Šiaurės ir Pietų Korėjos tebekariauja, nes 1950–1953 metų Korėjos karas baigėsi paliaubomis, kurios niekada nebuvo ratifikuotos formalia taikos sutartimi. Abiejų šalių pasienio zona yra viena labiausiai militarizuotų vietų pasaulyje.

 Šiaurės Korėja išbandė raketos variklį, kuris galėtų potencialiai būti sumontuotas tarpžemyninėje balistinėje raketoje, ketvirtadienį pranešė vienas JAV pareigūnas. „Šiandien buvo išbandytas raketos variklis“, – naujienų agentūrai sakė savo vardo nepanoręs viešinti pareigūnas, bet daugiau detalių neatskleidė.

Pchenjanas ketvirtadienį pavadino JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) „psichopatu“, tarp abiejų šalių padidėjus įtampai po incidento, kai Šiaurės Korėjos kalintas amerikietis studentas Otto Warmbier (Otas Vormbjė) praėjusią savaitę buvo grąžintas į gimtąją Ohajaus valstiją ištiktas komos ir mirė.

Pasaulį sudrebino žinia apie po Šiaurės Korėją keliavusį amerikietį studentą, kuris pateko į šalies kalėjimą ir iš ten buvo išgabentas komos būsenos. Jaunuolio gyvybės išgelbėti nepavyko. Per drąsiai pasirinkta kelionės kryptis vaikinui kainavo gyvybę. Ši istorija priminė, kaip svarbu pasirūpinti savo saugumu keliaujant. O gal net aplenkti kai kurias šalis. Statistikos departamento duomenimis, pernai lietuviai gana dažnai rinkosi šalis, kurias galima laikyti ne visiškai saugiomis.

Šiaurės Korėjoje beveik pusantrų metų kalintas amerikiečių studentas Otto Warmbier (Otas Vormbjė), kurį praėjusią savaitę grąžintas į tėvynę komos būsenos, pirmadienį mirė, o prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) dėl to pasmerkė „brutalų režimą“ Pchenjane. 22 metų vaikinas, kuriam buvo nustatytas smarkus smegenų pažeidimas, praėjusios savaitės antradienį buvo su medikų priežiūra evakuotas į Jungtines Valstijas.

Po kibernetinių išpuolių pasinaudojus pinigų reikalaujančiu virusu „WannaCry“, pribloškusių visą pasaulį praėjusį mėnesį, kai kurie pirštais rodė į Šiaurės Korėją. „Tikriausiai, jie“, – rašoma „Foreign Policy“ politologo Marko Galeotti komentare. M. Galeotti pažymi, kad pirštu buvo rodoma į programišių grupę „Lazarus Group“, siejamą su 2014-ųjų išpuoliu prieš „Sony Pictures“ ir 81 mln. dolerių vagyste iš Bangladešo banko.

 Šiaurės Korėjos paleistas komos ištiktas JAV studentas Otto Warmbier (Otas Vormbjė) kalinamas patyrė „sunkią neurologinę traumą“, ketvirtadienį pranešė Sinsinačio ligoninės atstovė. Pasak Kelly Martin (Keli Martin) iš Sinsinačio universiteto medicinos centro, prieš dvi dienas į JAV atskraidintas ir į ligoninę paguldytas O.Warmbier yra stabilios būklės. Vėliau ketvirtadienį medikai planuoja dėl jo surengti spaudos konferenciją.

Amerikietis studentas, kurį ištiko koma, kai buvo kalinamas Šiaurės Korėjos sunkiųjų darbų stovykloje, antradienį vėlai vakare buvo pargabentas į Vašingtoną, Pchenjanui leidus parskraidinti jį į Jungtines Valstijas. Otto Warmbier (Otą Vormbjė) parskraidinęs karinis lėktuvas jo gimtajame Sinsinačio mieste Ohajo valstijoje nusileido maždaug 22 val. 20 min. (trečiadienį 5 val. 20 min. Lietuvos laiku), pranešė televizija „CBS News“. O.Warmbier teismas skyrė 15 metų sunkiųjų darbų.