Vašingtonas nesieks, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba imtųsi veiksmų po paskutiniojo Šiaurės Korėjos raketos bandymo. Tokią informaciją pranešė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley. Anot jos, „laikas kalboms jau baigėsi“, rašo CNN.
Šiaurės Korėjos ilgo nuotolio raketos, kuri galėtų pasiekti didžiuosius JAV miestus, bandymas sulaukė rimto pasmerkimo iš JAV, Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos. Tvirtinama, kad dėl šio agresijos demonstravimo laikas performuoti bendravimo su Pchenjanu strategijas.
JAV ambasadorės pareiškimas, kad Šiaurės Korėjos krizė negali būti išspręsta diplomatinėmis priemonėmis Saugumo taryboje, yra laikomas labai griežtu. Analitikai tvirtina, kad tokie komentarai menkina Saugumo tarybos reikšmę.
„Problema ta, kad jei ji nemato Jungtinių Tautų proceso ir savo darbo organizacijoje svarbos, tai visa organizacija praranda reikšmę ir prasmę“, - tvirtina Kinijos-Korėjos santykių ekspertas Johnas Delurys.
Kitas svarbus ambasadorės kalbos aspektas – kreipimasis į Kiniją. Ji pareiškė, jog Pekinas „turi apsispręsti, ar jis galiausiai nori žengti „esminį žingsnį“. Šis komentaras atitiko JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbą, kurioje jis minėjo esąs „labai nusivylęs Kinija“.
„Mūsų kvaili praeities vadovai leido Pekinui uždirbti šimtus milijardų dolerių per metus iš prekybos, tačiau jie nedarė nieko, kad padėtų mums su Šiaurės Korėja“, - savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rėžė D.Trumpas.
Kinijos atsakas
Kinija taip pat nusprendė netylėti. Kinijos ambasadorius Jungtinėms Tautoms Liu Jieyi pareiškė, jog tokios kalbos nusipelno kritikos pirmiausiai dėl to, jog kitos šalys nepelnytai įtraukiamos į procesą.
„Žmonės labai daug kalba apie Kiniją. Jei dvi pagrindinės šalys šiame procese – JAV ir Šiaurės Korėja – nesutaria dėl Saugumo tarybos prašomos deeskalacijos, derybų, stabilumo siekimo ir dialogo atkūrimo, tai nepriklausomai nuo Kinijos pastangų, negausime gerų rezultatų. Būtent šioms šalims priklauso pagrindinė atsakomybė, ne Kinijai“, - atsikirto Kinijos ambasadorius.
Prie ambasadoriaus netiesiogiai prisijungė ir Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Gengas Shuangas. Jis tiesiogiai neužsiminė apie JAV prezidento žinutę internete, tačiau pakartojo nusistovėjusį Pekino požiūrį į Pchenjaną.
„Kinija išpildė savo pažadą siekti rezoliucijos dėl Šiaurės Korėjos branduolinio klausimo ir jos pastangas matė visi. Tą problemą sukėlė ne Kinija ir jos sprendimui reikės labai didelių tarptautinių pastangų“, - sakė jis.
Tuo metu D.Trumpas, kalbėdamas su Japonijos premjeru Shinzo Abe, įsipareigojo didinti diplomatinį ir ekonominį spaudimą Šiaurės Korėjai.
JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as pareiškė, kad „yra galimi visi variantai", kai kalbama apie Šiaurės Korėją. Tuo pat metu JAV pasiuntė du bombonešius „B-1“ iš Guamo, kad šie atliktų 10 valandų kelionę ir praskristų virš Korėjos pusiasalio.
Gerų pasirinkimų nėra
Kai kurie analitikai tvirtina, kad sankcijos Šiaurės Korėjai nebuvo tinkamai nutaikytos, arba yra per siauros, o kiti – įskaitant JAV administracijos pareigūnus – mano, kad sankcijos turėtų skatinti Kiniją tvarkytis su Šiaurės Korėja.
Kadangi Kinija yra svarbiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė, analitikai kvestionuoja, ar ekonominis spaudimas galėtų atbaidyti Pchenjaną nuo karinių ambicijų.
Tiek prezidento Baracko Obamos, tiek ir D.Trumpo administracijos labai tikėjosi, kad Pekinas imsis veiksmų suvaldyti savo kaimyną ir ilgametį sąjungininką. Tačiau kai kurie ekspertai įspėja, jog Kinijos įtaka Šiaurės Korėjai yra kur kas mažesnė nei anksčiau.
„Pekino kanalai į Pchenjaną yra apšiurę ir silpni. Prezidento D.Trumpo žinutės socialiniame tinkle atspindi iš B.Obamos paveldėtą idėją, kad kelias į Pchenjaną eina per Pekina. Bet čia – aklavietė“, - sako J.Delurys.
Laikas kalboms?
Jei sankcijos neturės įtakos ir Kinija negalės paveikti Pchenjano tiek, kiek tikisi Vašingtonas, tai reiškia, kad Šiaurės Korėjos problemai lieka du nepatogūs sprendimai: karinės priemonės arba tiesioginės derybos su Šiaurės Korėja.
Karinio smūgio ar konflikto su Šiaurės Korėja rizika yra didesnė. Tai galėtų baigtis „neįtikėtino masto“ tragedija, mano JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas.
„Galimybė pradėti prevencinį karą yra tik iki tada, kol jie turės smogti parengtą tarpkontinentinę balistinę raketą“, - sako ginkluotės ekspertas Jeffreys Lewisas.
Taigi, lieka tik diplomatija. Kadangi šešių šalių – Šiaurės Korėjos, Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Rusijos ir JAV – derybos žlugo prieš daugiau nei dešimtmetį, daugelis JAV administracijų nesutiko vėl derėtis su Šiaurės Korėja. Jos kėlė reikalavimą, kad prieš derybas Šiaurės Korėja turėtų atsisakyti savo branduolinės programos. Anot ginkluotės eksperto J.Lewiso, toks požiūris yra paprasčiausiai absurdiškas.
„Mes visą laiką manėme, kad Šiaurės Korėjos nereikia vertinti rimtai ir kad galime jiems nieko neduoti. Dėl to buvo klystama, dabar jie pasigamino branduolinį ginklą ir tarpkontinentines balistines raketas“, - sako ekspertas.
Jonas Wolfsthalas, buvęs B.Obamos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, pareiškė, kad JAV gali tekti pasiduoti ir priimti faktą, jog neprivers Šiaurės Korėjos atsisakyti branduolinio ginklo.
„Kad ir kiek norėčiau, kad Šiaurės Korėja sustabdytų ir nutrauktų savo branduolinę programą, jokia grasinimų, derybų ir sankcijų kombinacija kol kas neleido pasiekti tokio rezultato“, - aiškina specialistas.
Anot eksperto, tinkamiausias kelias JAV būtų imtis tokios atgrasymo politikos, kuri užtikrintų, jog Pchenjanas niekuomet nepanaudotų savo ginkluotės.
„JAV administracija turėtų tiesiogiai komunikuoti su Šiaurės Korėjos atstovais, jog butų suprantama, kad tam tikri jų veiksmai gali išprovokuoti tiesioginį JAV atsaką.“
