Adamas Mountas, „Center for American Progress“ analitikas, leidiniui pasakojo, kad JAV prezidentas teturi kelis galimus atsako Šiaurės Korėjai variantus.
„Pagrindinis dalykas, kuris stabdo… tai klausimas ar Donaldas Trumpas jaučiasi lyg jis būtų užspaustas į kampą ir neturi kitų pasirinkimų, išskyrus karą, – pareiškė jis ir pridūrė, – aš manau, kad didžiausia problema Vašingtone yra ta, kad jokia mūsų buvusi taktika ar mūsų svertai nebėra tokie patys daugiau“.
Antradienį Šiaurės Korėja per valstybinę televiziją paskelbė, kad ji sėkmingai pirmą sykį išbandė tarpkontinentinę balistinę raketą – dalyką, kuris ilgą laiką buvo laikoma „raudonąja linija“, jau nepaisant ir taip prieš tai buvusių tarptautinių susitarimų pažeidimų.
„Ši (politinė) nesėkmė siekia jau ne vieną (JAV) administraciją, – pareiškė Euanas Grahamas, tarptautinio saugumo ekspertas iš „Sydney’s Lowy Institute“, teigiantis, kad klaidos buvo daromos jau nuo pat B. Clintono laikų.
Šiaurės Korėja ir anksčiau ne sykį gąsdino JAV savo branduolinių ginklų ataka, o dabar režimas jau tvirtina galįs tai atlikti ir techniškai. JAV ekspertai pripažino, kad šią savaitę buvo išbandyta ilgojo nuotolio raketa, tačiau dar abejojama, ar ji tikrai galėtų pakelti Šiaurės Korėjos gamybos branduolinį užtaisą.
Donaldu Trumpo pažadas lieka pažadu?
Pastarąjį pusmetį ekspertai sutartinai teigė, kad lieka tik laiko klausimas, kada Šiaurės Korėja pasigamins tarpkontinentinę balistinę raketą. Šių metų sausį Kim Jong Unas paskelbė, kad šalies raketų programa „pasiekė paskutiniąją fazę“.
Tuometinis išrinktasis, tačiau dar nepaskirtas prezidentas Donaldas Trumpas savo žinutėje pareiškė, kad Šiaurės Korėjai nebus leista sukurti branduolinį ginklą, galintį pasiekti JAV.
„Šiaurės Korėja ką tik pradėjo paskutinę stadiją savo branduolinio ginklo, kuris galėtų pasiekti dalį JAV, kūrime. To nenutiks!“ – pareiškė jis tuomet savo „Twitter“ paskyroje.
Balandį vykusio parado metu Pchenjane buvo pristatyta nauja raketa, kurią specialistai įvardijo kaip „galimai tarpkontinentinę raketą“.
„JAV nepavyko sustabdyti šiaurės korėjiečių jų branduolinio ginklo gamyboje, jiems nepavyko sustabdyti branduolinių raketų išbandymų ir dabar mes atsidūrėme prie slenksčio, kur Šiaurės Korėja turi ne kažkokią raketą, o septynių skirtingų tipų ir visos stebėtinai technologiškai pažangios“, – pareiškė E. Grahamas.
Mokytis gyventi su branduoline Šiaurės Korėja?
Ekspertų teigimu D. Trumpo administracija neturi „gerų išeičių“ sprendžiant apsiginklavusios Šiaurės Korėjos problemą.
„Jūs nebegalite sustabdyti Šiaurės Korėjos neperžengti ribos. Kam reikalingos sankcijos? Ką mes pasiekėme spaudžiant Kiniją ar Šiaurės Korėją? Manau, kad reikia žengti atgal ir susimąstyti“, – aiškino A. Mountas.
Ekspertų teigimu, politinis spaudimas „tikriausiai nebebus efektyvus“, o karinis smūgis nėra priimtinas. Anot jų, tai būtų pragaištinga ir prieštarautų JAV interesams. Baiminamasi, kad prasidėjus karo veiksmams, nepavyktų apsaugoti faktiškai pasienio zonoje įsikūrusio milijoninio Seulo.
E. Grahamo teigimu, galima išeitis bus tiesiog susitaikymas su dabartine, agresyvia ir branduolinį ginklą turinčią, Šiaurės Korėja.
Ką gali padaryti Kinija?
D. Trumpas dažnai remiasi tuo, kad Kinija turėtų imtis spaudimo prieš savo kaimynę ir sąlyginę sąjungininkę, Šiaurės Korėją. Dar šią savaitę, iškart po pranešimų apie raketos išbandymą, jis paragino Kiniją „imtis rimtų veiksmų“ prieš nepaklusnaus diktatoriaus valdomą valstybę.
Tačiau pastarųjų metų įvykių eiga rodo, kad nei Kinijos, nei, tuo labiau, Jungtinių Tautų raginimai Šiaurės Korėjos neveikia.
Pati Kinija, rodosi, linkusi dėl susidariusios situacijos kaltinti JAV, kurią „jau seniai perspėjo nerengti karinių mokymų kartu su Pietų Korėja“. Šį siūlymą Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pakartojo ir šią savaitę lankydamasis Maskvoje pas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Manau, kad Kinija bandys atsikirsti ir aiškins, jog „mes nekontroliuojame Šiaurės Korėjos“, – teigė E. Grahamas leidiniui.
