M. Galeotti pažymi, kad pirštu buvo rodoma į programišių grupę „Lazarus Group“, siejamą su 2014-ųjų išpuoliu prieš „Sony Pictures“ ir 81 mln. dolerių vagyste iš Bangladešo banko. Žurnalistai susiejo „Lazarus Group“ su Kim Jong Unu, ir tai suprantama: Šiaurės Korėja metų metais naudojasi panašių nusikaltėlių paslaugomis.
Čia nuo kitų atsiribojusi valstybė tam tikra prasme lenkia likusiuosius. Tačiau atsiranda vis daugiau liudijimų, kad ir kitos šalys – įskaitant ir Rusiją – pradėjo naudotis organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis kaip tarpininkais, žvalgybos agentais ir kartais net samdomais žudikais.
„Sveiki atvykę į šiuolaikinį hibridinio karo pasaulį, kuomet net nusikaltimas virsta įrankiu“, – rašo politologas.
Gangsteriai: nuo prekių pervežimo iki priešų likvidavimo
Galų gale, gangsteriai turi pačius įvairiausius įgūdžius ir galimybes, kurios gali suteikti vertę žvalgybinėms agentūroms ir slaptoms operacijoms šiuolaikiniame pasaulyje: tai ir nesusekamas prekių ar žmonių pervežimas iš užsienio, ir lėšų rinkimas politiniais tikslais, ir nepatogių valstybės priešų likvidavimas.
Kai kurie Rusijos nusikaltėlių panaudojimo atvejai yra gerai žinomi. Pavyzdžiui, užgrobiant Krymą ir vykdant vėlesnį nepaskelbtą karą Ukrainoje, kartu su Rusijos spec. daliniais, dalyvavo vietos banditai, tarnavę taip vadinamuose savigynos savanorių būrių veikloje.
Lygiai taip pat daugelis rusų kibernetinių išpuolių, ypač plataus masto, vyko pasitelkiant programišius (Netgi ir taip: Federalinės saugumo tarnybos padalinys, kuris specializuojasi šnipinėjime, verbavo programišius, suteikdami jiems pasirinkimą – kalėjimas arba tarnyba).
Sąsajos su Rusijos valdžia
Tačiau dažniausiai tokie valstybės finansuojami organizuoti nusikaltimai yra mažiau pastebimi. Vis daugiau atvejų, ypač Europoje, kuomet vietos kontržvalgyba turi įtarimų, kad gangsteriai veikia kaip atsitiktiniai Rusijos agentai. Kai kurie dirba Rusijos valstybei savo valia. Kitais atvejais nusikaltėlius paverčia agentais, tiems to net nežinant: jie mano, kad paprasčiausiai suteikia paslaugą rusų gaujai. Kitiems tiesiog duoda tokį pasiūlymą, kurio neįmanoma atsisakyti. Neseniai Europos Tarybos tarptautinių santykių ataskaitoje pats autorius Marko Galeotti įvardijo juos kaip „susijusius su Rusija organizuotus nusikaltėlius“, turėdamas omenyje tiek etninius rusus, tiek ir kitų tautybių atstovus (daugelis jų yra gruzinai ir panašiai). Pas šiuos nusikaltėlius yra verslo ar kiti interesai Rusijoje, ir šiuo faktu Kremlius gali naudotis kaip spaudimo įrankiu.
Aišku, daugeliu atvejų tiesioginį ryšį tarp nusikaltėlių ir Rusijos valdžios surasti sunku. Kitaip, kam juos reiktų samdyti? Tačiau, kai kuriais atvejais politiškai patogios sijos yra akivaizdžios. Turkų žvalgyba skelbia, kad Stambule rusų gangsteriai nužudė čečėnų sukilėlių šalininkus.Ukrainoje vos prieš kelias dienas čečėnas-banditas bandė nužudyti antirusiško dalinio vadą. Čekijoje valdžia perspėjo apie Rusijos žvalgybos ir įtartinų bendrovių, susijusių su korupcija ir pinigų plovimu, ryšius. Suomijoje saugumas įtaria, kad rusų nusikaltėliai supirkinėja nekilnojamą turtą strategiškai svarbiose vietose, kad galėtų stebėti karinius objektus ar net juos užpulti.
Nusikaltėliai programišiai, kurie nebūtinai yra tiesiogiai samdomi spec. tarnybų, naudojami tiek informacijos vagystei, tiek ir grubiems kibernetiniams išpuoliams. V. Putinas, pamerkdamas akį, net užsiminė, kad tokie „patriotinių nuotaikų“ kibernetiniai nusikaltėliai galėjo prisidėti prie įsilaužimo į JAV demokratų partijos serverius.
