sezoninis darbas

Užimtumo tarnybos duomenimis, kasmetinės vasaros sezono darbuotojų paieškos prasideda dar pavasario pradžioje, o ši tendencija ypač stebima pajūrio regione, kur maitinimo įstaigos ruošiasi priimti vasarą neišvengiamai padidėsiančius lankytojų srautus.

Darbdaviai šiais metais personalo poreikį vasaros sezonui suplanavo kiek anksčiau nei pernai: darbo ieškantys žmonės balandį turėjo galimybę rinktis iš daugiausiai laisvų darbo vietų per pastarąjį pusmetį. Sezoninių darbuotojų paieška ypač suaktyvėjo apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje, kuris sulaukia ir darbo atostogų metu ieškančių jaunuolių dėmesio, praneša Užimtumo tarnyba. Jos informacinėje sistemoje praėjusį mėnesį paskelbta 17,2 tūkst. laisvų darbo vietų arba 17 proc.

Lietuvos kurortuose įsibėgėjo sezoninių darbuotojų paieška – restoranai, kavinės, viešbučiai, pramogų centrai intensyviai ieško komandų papildymo. Anot jų, aktyviausi kandidatai yra nepilnamečiai moksleiviai, o suaugusieji dirbti nebenori. Šiuo metu pajūryje siūlomos algos svyruoja nuo minimumo iki 1,8 tūkst. eurų į rankas. Darbuotojai viliojami ir papildomomis naudomis.

Pasibaigus mokslo metams, nemažai šalies moksleivių papildo dirbančiųjų gretas įvairiose verslo srityse – nuo žemės ūkio, statybų, aptarnavimo, maitinimo paslaugų iki prekybos. Darbo inspekcijos specialistai pataria, ką turėtų žinoti laikinai įsidarbinti norintys jaunuoliai, jų tėvai ir darbdaviai, kad pirmosios darbo patirties neapkartintų nusivylimai ir darbo kodekso pažeidimai.

Artėjant vasaros sezonui iš tiesų vis labiau tampa aktuali sezoninio darbo sutartis. Tokią darbo sutarties rūšį reglamentuoja Darbo kodekso 100 straipsnis, pagal kurį sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI). Sezoniniai darbai – tai darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu, ir yra...

Europos Komisija (EK) trečiadienį paragino Lietuvą į nacionalinę teisę skubiai perkelti visas trečiųjų šalių sezoninių darbuotojų direktyvos nuostatas. Komisija dėl to pradėjo pažeidimo procedūrą.  EK atstovybė Lietuvoje pranešė, kad Komisija Lietuvai r dar 9 šalims – Belgijai, Bulgarijai, Vokietijai, Estijai, Graikijai, Italijai, Kiprui, Latvijai ir Liuksemburgui – išsiuntė oficialius pranešimus apie sprendimą pradėti šio pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Darbo paklausa prieš vasaros sezoną – kovą, palyginti su vasariu – išaugo 44,1 proc., tačiau ieškomų sezoninių darbuotojų skaičiaus augimas yra mažesnis nei pernai ar užpernai, skelbia Užimtumo tarnyba.  „Tai reiškia, kad šiemet įmonės linkusios labiau išlaikyti esamas darbų apimtis ir veiklos stabilumą, nei plėstis“, –  pranešime sakė tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. Anot jos, per mėnesį vien žemės ūkio srityje darbo pasiūlymų padaugėjo tris kartus, o statybose – 35 procentais.

Palangos verslininkai paskelbė sezoninių darbuotojų medžioklę. Žada ir 30-čia procentų didesnius atlyginimus nei pernai. O labiausiai šiemet trūksta virėjų ir barmenų. Sezoniniai darbuotojai kol kas nesiveržia – vis dar neužpildyta 200 vietų. Jaunimas aiškina, kad verslininkai juos apgaudinėja, o šie atšauna, kad dabartinė karta visko nori čia ir dabar, reikalauja ir didelių atlyginimų. Karštos saulės, šiltos jūros bei minių poilsiautojų ir šiemet Palangoje tikisi kurorto verslininkai.

Gyventojai vasarą ieško darbo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o darbdaviai skundžiasi, kad pas mus jau sunku rasti darbuotojų. Patys darbuotojai tikina, kad užsienyje uždirba dvigubai, o kartais net keturis kartus daugiau, todėl ir išvažiuoja. Įdarbinimo specialistai sutinka, kad užsienyje algos didesnės ir tikina, kad ekonominei situacijai blogėjant, vis daugiau žmonių darbo vyks ieškoti svetur.

Lietuvoje įsibėgėja sezoninių darbuotojų paieška. Artėjant šiltajam sezonui dažniausiai darbdaviai siūlo dirbti žemės ūkio arba klientų aptarnavimo sektoriuose. Įdarbinimo specialistai tikina, kad gyventojai dažniau renkasi dirbti užsienyje, kur atlyginimai kelis kartus didesni ir gali siekti iki 4 tūkst. eurų.

Įsibėgėjant pavasariui ūkininkai jau dairosi darbuotojų sezoniniam darbui. Ir skundžiasi, kad rasti jų vis sunkiau. O ir tie, kurie ateina, anot ūkininkų, dažniausiai ilgai neužsibūna. Esą jiems tai darbas per sunkus, tai užmokestis per mažas. Užimtumo tarnyba skelbia, kad pasitinkant pavasarį sezoninio darbo pasiūlymų paskelbta du kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Ir didžioji dalis šių vietų vis dar laisvos.

Užimtumo tarnyba pirmąjį pusmetį išdavė 313 leidimų dirbti sezoninį darbą 10-ties trečiųjų šalių piliečiams – net tris kartus daugiau nei pernai tuo pat laiku. Daugiausia leidimų dirbti išduota Ukrainos gyventojams (72 proc. visų leidimų), Baltarusijos – 25 proc., Kenijos – 1 proc. Sakartvelo, Rusijos, Armėnijos, Kirgizijos, Moldovos, Tadžikistano, Turkijos – po vieną-du asmenis.

Artėjant moksleivių vasaros atostogoms, įsibėgėja aktyvi sezoninių darbų paieška: jaunieji darbuotojai planuoja ir ieško laikinų įdarbinimo vietų, norėdami užsidirbti asmeninių lėšų, išbandyti save naujoje srityje. Darbdaviams toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas, tačiau darbinantis sezonui gali kilti šiokių tokių pavojų, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai.

Žemės ūkyje prasidėjęs darbymetis neretam ūkininkui ar žemės ūkio įmonei kelia galvos skausmą – trūksta darbuotojų, norinčių ir galinčių dirbti. Neretai ūkininkui rasti vietinių ar Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių kvalifikuotų darbuotojų yra sudėtinga, todėl jų dairomasi užsienyje, praneša Žemės ūkio ministerija. Tačiau čia ir susiduriama su keblumais dėl, kaip teigia žemdirbiai, ilgai trunkančių ir sudėtingų procedūrų.

Prasidėjusi kalendorinė vasarą, į pabaigą artėjantys mokslo metai daugelį nepilnamečių priverčia susimąstyti, ką jie galėtų prasmingo nuveikti, kad ir laikas praeitų smagiai, ir kažkiek pinigų pavyktų užsidirbti. Dažniausia dirbti jau galinčių nepilnamečių akys krypsta į Lietuvos kurortus, tiesa, susirasti darbą neturint 18 metų nėra taip paprasta. Mat vienas dažniausių sezoninį darbą siūlančių darbdavių keliamų reikalavimų, turėti bent jau 18 metų.

Siekdama sustabdyti koronaviruso plitimą, Vokietijos vyriausybė nuo trečiadienio uždraudė sezoniniams darbininkams iš užsienio atvykti į šalį, nors dėl to vokiečių ūkininkai gali susidurti su dideliu darbo jėgos trūkumu, kai ateis derliaus nuėmimo metas. „Pagal mūsų sienų kontrolės sistemą sezoniniams ir derliaus nuėmimo darbininkams nebebus leidžiama atvykti į Vokietiją“, – per spaudos konferenciją Berlyne pareiškė vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai. Draudimas įsigalios 16 val.

Artėjant vasarai, darbdaviai vis dažniau ieško naujų darbuotojų. Pirmieji jaunuoliams siūlomi atlyginimai gali gerokai skirtis, pavyzdžiui, aptarnavimo sferoje gali siekti ir minimalų atlyginimą, ir 1500 eurų. Kaip pastebi „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, tarp studentų populiariausia darbo sritimi išlieka klientų aptarnavimo ir prekybos sfera, kadangi tokio tipo darbai užtikrina lankstų darbo grafiką, todėl jaunuoliams patogu derinti darbą su mokslais.

Kėdainių rajone registruotas nedarbas nesustojo mažėti ir liepos 1-ąją sudarė 8,0 proc. – tai 0,2 proc. punkto mažiau nei gegužės mėnesį. Prieš metus atitinkamu laikotarpiu nedarbas teritorijoje buvo 1 proc. mažesnis ir sudarė 7 proc. Šio mėnesio pradžioje Kėdainių Darbo biržos skyriuje buvo įregistruota beveik 2,2 tūkst. rajono gyventojų, neturinčių darbo. Iš jų 272 asmenys dalyvavo laikino užimtumo priemonėse.

Įsibėgėjant vasarai pajūryje laukiami ne tik poilsiautojai. Kurorto verslininkai laukia ir darbuotojų. Darbo biržos duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta aptarnavimo ir paslaugų sektoriaus darbuotojų.

Su naujuoju Darbo kodeksu įsigalės didesnės išmokos netekus darbo, tačiau tuo pačiu keisis ir įmokos, kurias moka darbdavys. Taip kai kuriems išaugs darbuotojo darbo vietos kaina. Ypač tai palies sezoninių verslų darbdavius. Kaip „Sodra“ informuoja, nuo 2017 m. liepos 1 dienos įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas iš esmės keičia nedarbo socialinio draudimo sąlygas.

Vasaros metas dažniausiai asocijuojasi su pramogomis ir atostogomis, tačiau vis dažniau jaunas žmogus šiuo laikotarpiu siekia užsidirbti savų pinigų. Galimybių pilna: nuo darbo Lietuvos kurortuose iki tarptautinių programų leidžiančių išvykti į JAV. Kalbintieji jaunuoliai pasakoja, kad nors išvykus dirbti į užsienį gali daugiau pakeliauti, sąlygos tikrai nėra auksinės.

Artėjant vasaros sezonui į Lietuvos kurortus plūsta ne tik poilsiautojai, bet ir laikino darbo ieškantys lietuviai.  Lietuvos darbo biržos duomenimis, kaip ir kiekvienais metais, daugiausia laisvų darbo vietų sezoniniams darbams yra užregistruojama Pajūryje – Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje. Laisvų darbo vietų ras ir ieškantys darbo Druskininkuose, Nidoje ar Birštone.

Šalyje pastaruoju metu pastebima džiuginanti tendencija – emigrantai masiškai grįžta namo. Tokio didelio skaičiaus parvykstančių atgal nebuvo nuo pat 2010 metų, kuriuos galima vadinti lūžiniais - grįžtančių lietuvių skaičius išaugo dvigubai. Situacija kiek paradoksali, nes Europos Sąjungos kontekste mūsų migracijos mastas dar atrodo liūdnai. Pagal išvažiuojančių žmonių skaičių lenkiame tik Kiprą ir Graikiją.

Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Lietuvos ekonomikos rodikliai gerėja, tačiau besirenkančiųjų sezoninį darbą svetur gretos išlieka gausios. Artėjant vasarai, Lietuvos smulkieji verslininkai vis dažniau ima nerimauti, ar pavyks ateinančiam sezonui susirasti pagalbinių rankų. Nors sezoninių darbuotojų paklausa auga, o atlyginimai sezono metu yra gana aukšti, vis didesnė dalis jaunimo vasarą renkasi padirbėti užsienyje.

Irma Kuršentaitytė Besibaigiantys mokslo metai paskatino sezoninio darbo ieškoti ne tik studentus. Pirmuosius savo pinigus nori uždirbti ir vyresnių klasių moksleiviai. Tam, kad pirmasis darbas nepaliktų nusivylimo ar nuoskaudų, jaunimą nuo gegužės pradžios kiekvieną ketvirtadienį pasiruošę konsultuoti darbo inspektoriai, laukiantys klausimų Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniuose skyriuose. Toks skyrius veikia ir Šiauliuose.

Atėjęs pavasaris geras ne tik dėl šiltesnių ir šviesesnių dienų, bet ir dėl gausėjančio siūlomų darbų skaičiaus. Kasmet pastebima tendencija, jog šylant orui didėja tikimybė susirasti darbą. Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė teigia, kad jau nuo vasario mėnesio įregistruojama daugiau darbo vietų. Darbo biržos duomenų bazėje šį vasarį buvo įregistruota 20,8 tūkst. laisvų darbo vietų (11,5 proc.

Daugiau kaip 6 tūkstančiai žmonių šiais metais atvyko į Švediją rinkti uogų, praneša „Švedijos radijas“. Tai 400 žmonių daugiau nei pernai – informuoja šalies Migracijos tarnyba.Tačiau tai duomenys tik apie tuos, kurie gavo darbo vizą įvažiuoti į šalį, tai yra, uogų rinkėjus iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių. Tiems, kas atvyksta dirbti šio sezoninio darbo iš ES šalių, viza nereikalinga.

Sezoninis darbas vasarą – galimybė studentams bei moksleiviams padirbėti po studijų. Darbo birža pastebi, kad šiemet jaunimui darbo pasiūlymų gerokai daugiau, o uždarbis gali siekti nuo kelių šimtų iki 1500 litų. Darbo biržos atstovai sako, kad darbo rinkoje atsiranda vis daugiau pasiūlymų moksleiviams ir studentams. Tai lemia gerėjanti šalies ekonominė padėtis, be to, jaunimas lengviau sutinka dirbti žemesnės kvalifikacijos darbus.

Vasarą išauga sezoninio darbo pasiūla ir paklausa. Ypač tam tikros įstaigos, kurių veikla itin susijusi su šiltuoju sezonu, turizmu, aptarnavimu ar geru oru, ieško darbuotojų, kurie galėtų dirbti laikinai, o darbo ieškantieji sezoniniu darbu naudojasi kaip galimybe užsidirbti mokslo metams, pasitaupyti studijoms ir pan.

Kol vieni renkasi maudymosi kostiumėlius ir ieško šiltų vietų poilsiui po darbingų metų, kiti artėjant vasarai ieško papildomų galimybių užsidirbti. „Ekonomika.lt“ pabandė išsiaiškinti, kur ir kodėl vasariniai darbuotojai kelia sparnus. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, šių metų balandį buvo įregistruota 30,8 tūkst. laisvų darbo vietų – net 40 proc. daugiau nei kovą. Nesunku nuspėti, kad šie rodikliai – artėjančios vasaros darbų pasiūlos augimo įrodymas.

Vasara, kai didžioji dalis moksleivių ir studentų galėtų užsidirbti savų pinigėlių, jau ne už kalnų. Deja, jauni žmonės, ypač nepilnamečiai, nėra pageidaujami darbdavių.Išeitis – savanorystė Vieni teisinasi biurokratinėmis kliūtimis, kiti – jaunų žmonių motyvacijos dirbti stoka. Pasak Panevėžio teritorinės darbo biržos direktoriaus Viktoro Trofimovo, sezoniniai darbai jau prasidėjo, tačiau vasarą suaktyvėja lauko prekyba, daugiau darbuotojų reikia kavinėms, restoranams.

Konsultantai iš Europos jau tariasi su lietuviais dėl sezoninių darbų – ir ne tik dėl jų. Vis aukščiau kylanti saulė bedarbiams pranašauja greitą didžiųjų darbų sezono pradžią. Veriasi dosnesnės Europos šalių sezoninių darbų rinkos, o ir gimtasis žemės ūkis kasmet priglaudžia vis daugiau sezoninį darbą dirbti pasirengusių tautiečių. Žvalgosi po darbų mugę Nors Lietuvoje sezoninių darbų dar teks palūkėti, kitos šalys jiems jau ruošiasi visu tempu.

Kalendorinė vasara nepastebėtai perkopė į antrąją pusę, nors iš tiesų jos praktiškai taip iki šiol niekas ir nepajuto. Žinoma, buvo dienų, kai žmonės leipo nuo spiginančios saulės, tačiau jų buvo mažiau, nei tikėtasi. Todėl Balsas.lt pasidomėjo, kaip ne itin vasariški orai atsiliepė Lietuvos kurortuose dirbančiam jaunimui. Picerijose Nidoje ir Palangoje dirbančios merginos pateikė skirtingus atsakymus, tačiau pagrindiniu akcentu išliko nedidelis poilsiautojų skaičius.

Padirbėti vasaros atostogų metu pavyks ne visiems paaugliams. Artėjant vasarai daugelis moksleivių norėtų papildyti savo kišenes pačių uždirbtais pinigais. Tačiau sezoninio darbo paieškų rezultatai Panevėžyje labai menki. Darbdaviai nepilnamečių darbuotojų atsižada iš tolo. Jaunimo įdarbinimo specialistai sako, kad daugeliui darbdavių koją kiša ir Darbo kodeksas, kuriame reikalaujama lengvesnių ir paprastesnių darbo sąlygų dirbti panorusiems moksleiviams.

Rugpjūtį kvietimai keliauti į užsienį ir padirbėjus ūkiuose parsivežti neprastą uždarbį pasipila lyg iš gausybės rago. Lietuviai nedvejodami krauna lagaminus ir keliauja į Vokietiją, Olandiją, Prancūziją, Norvegiją, Italiją, Ispaniją bei Didžiąją Britaniją. Rugpjūtį pasiūlymų dirbti užsienio ūkiuose pagausėja, tačiau darbų šioje srityje gausu ištisus metus. Net žiemą reikia daržovių rūšiuotojų, o šiltuosiuose kraštuose, pavyzdžiui, Ispanijoje, visus metus dera vaisiai ir daržovės.

Seimo narys Valdemaras Valkiūnas siūlo riboti imigraciją, didinant savo šalies, o ne trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, skatinti darbdavius nemažinti darbo įkainių, kuriuos dirbdami gerokai pigiau sumažina užsienio piliečiai, dažniausiai ukrainiečiai, rusai ir baltarusiai. Tokią įstatymo „Dėl teisinės užsieniečių padėties“ pataisą, kuria siekiama griežtinti imigrantų leidimo dirbti ir gyventi Lietuvoje galiojimo terminus, parlamentaras įregistravo trečiadienį.

Nedarbui gerinant rekordus, žemės ūkio bendrovės Ginkūnų agrofirma (Šiaulių r.) vadovas Arūnas Grubliauskis kelia darbininkų stygiaus problemą. Nelankstūs įstatymai Besisiūlančiųjų yra daug, bet vos pasisuka kalba apie oficialų trumpalaikį įdarbinimą, bedarbiai gūrina atgalios. Pasak A.Grubliauskio, didžioji dalis žemės ūkio darbų– sezoniniai. Jie prasideda nuo ankstyvo pavasario, kai tuoj po sėjos reikia nuo dirvų rinkti akmenis.

Kai šią vasarą nuspręsite pasmaguriauti braškėmis, visų pirma pasidomėkite, iš kurios šalies jos yra atvežtos. Jau eilę metų vieša paslaptimi yra tapęs faktas, kad maždaug porą dešimtmečių braškių plantacijose, esančiose netoli Ispanijos Huelvos miesto, dirba „baltosios vergės“ iš Rytų ir Vidurio Europos šalių bei Maroko, rašo dienraštis „El Pais“. Braškės, kurių 80 proc. yra eksportuojamos, kasmet atneša apie 320 mln.