Kalendorinė vasara nepastebėtai perkopė į antrąją pusę, nors iš tiesų jos praktiškai taip iki šiol niekas ir nepajuto. Žinoma, buvo dienų, kai žmonės leipo nuo spiginančios saulės, tačiau jų buvo mažiau, nei tikėtasi.
Todėl Balsas.lt pasidomėjo, kaip ne itin vasariški orai atsiliepė Lietuvos kurortuose dirbančiam jaunimui. Picerijose Nidoje ir Palangoje dirbančios merginos pateikė skirtingus atsakymus, tačiau pagrindiniu akcentu išliko nedidelis poilsiautojų skaičius.
Tikslas – įgyti patirties
Nidoje esančioje picerijoje Monika Bagdonaitė dirba jau antrus metus iš eilės. Šiemet 12 klasių baigusi mergina pirmą kartą čia atvyko praėjusią vasarą.
„Pasirinkau Nidą, nes gyvenu Marijampolėje ir tiesiog norėjau pakeisti aplinką, išvykti iš namų. Praėjusiais metais buvo sunkiau, nes viską dariau pirmą kartą. Bet nesigailiu čia atvykusi. Toks darbas padeda susirasti naujų draugų, užmegzti svarbias pažintis tiek asmeniškai, tiek praktiškai“, – pasakojo M. Bagdonaitė.
Mergina prisiminė, kad pirmosios dienos Nidoje buvo gana sunkios. Neturinčius patirties jaunus žmones tiek valdžia, tiek pats kolektyvas priima nenoriai. „Turi parodyti ir įrodyti, kad sugebėsi ir mokėsi dirbti. Pačiai tą pavyko padaryti gana greitai, todėl negaliu skųstis“, – pasakojo linksmai nusiteikusi Monika.
Patraukliausio darbo Lietuvos pajūryje Balsas.lt pašnekovė įvardyti nesiryžo: „Priklauso nuo žmogaus. Mano darbas yra nuolat bendrauti su žmonėmis. Kitiems gal labiau patinka sėdėti dviračių nuomos punkte. Tai yra kiekvieno jauno žmogaus pasirinkimas.“
Prakalbus apie uždarbį, Monika sakė, kad sunku palyginti praėjusią ir šią vasaras. Mat skyrėsi tiek oro sąlygos, tiek laikas praleistas Nidoje. Tačiau užsidirbti jaunam žmogui, anot jos, tikrai įmanoma. Protingai išlaidaujant, po vasaros darbų pinigų gali pakakti ir kelionei į užsienį.
Monika sutiko, kad pajūryje pinigai yra uždirbami sunkiai: „Ne sezono metu picerijoje tekdavo dirbti 8–9 val., o prasidėjus įkarščiui ir ilgiau.“ Nidoje, anot jos, lankosi įvairūs žmonės: „Atvyksta tiek su šeimomis, tiek jauni žmonės. Galiu pasakyti, kad, palyginti su Palanga, Nidoje lankosi labiau išsilavinę, kitokios socialinės padėties žmonės. Iš jų labai retai išgirsi įžeidžiančių žodžių ar nepelnytų priekaištų.“
O ir nešykštūs pasirodo tie Nidos poilsiautojai. Mergina pabrėžė, kad praktiškai nepasitaikė tokio lietuvio, kuris išeitų nepalikęs bent lito arbatpinigių. „Iš tikrųjų nėra žmonės šykštus. Lietuviai palieka 2, 3 arba 5 litus. Išskirtiniais atvejais buvo ir daugiau. Tuo tarpu užsieniečiai gali palikti 15 litų ir daugiau. Vienas rusas buvo palikęs arbatpinigių su dviem nuliukais“, – pasakojo M. Bagdonaitė. Mergina pridūrė, kad iš lankytojų sulaukia įvairių pasiūlymų, tačiau įžeidžiančių dar nepasitaikė.
Uždirbtus pinigus mergina ketina išleisti asmeniniams poreikiams: „Nesinori gyventi tik iš tėvų kišenės. Bet labai rimtų tikslų, kur išleisiu uždirbtus pinigus, neturiu. Svarbiausia, kad būdama čia įgysiu rimtos patirties. Suprasiu, ką reiškia darbas. Tada ateityje nereikės tokio darbo dirbti.“
Daugiau sunkumų Monika įvardyti negalėjo. Tik pridūrė, kad atvykstantys žmonės turėtų būti supratingesni ir pakantesni. O dėl pailsėti vasarą nusprendusių bendraamžių, mergina sakė jų nei teisinanti, nei smerkianti. „Gal jiems buvo sunkūs mokslo metai, todėl nutarė pailsėti. Bet nemanau, kad vasarą reikia tinginiauti. Darbas dar niekam nepakenkė. Jauni žmonės nori darbo. Bet Lietuvoje jauno, be patirties žmogaus niekam nereikia“, – pabrėžė M. Bagdonaitė.
Vilniuje geriau nei Palangoje
Tuo tarpu Palangoje picerijoje dirbanti 28-erių Brigita Zinevičiūtė portalui Balsas.lt pasakojo, kad pajūryje atsidūrė pirmą kartą ir norėdama pakeisti aplinką.
Mergina dirba toje pačioje picerijoje Vilniuje, todėl vadovų sprendimu, vasarai buvo išsiųsta į Palangą. Bet prasti orai entuziazmą atvėsino gana greitai. „Nieko ypatingo. Šalta. Mažai žmonių. Nors Šventojoje iš viso tragedija. Bet ir Palangoje nėra tiek pramogų, kad žmonės plūstų be perstojo. Vienintelis išsigelbėjimas būna savaitgaliai, tačiau ir per juos ne visada dėkingi orai pasitaiko“, – pasakojo Brigita.
Merginai patraukliausias darbas pajūryje atrodo gelbėtojo. Ji juokiasi, kad visą dieną degintis saulėje, turėti gražiai įdegusį kūną – vienas malonumas. Tačiau surimtėjusi priduria, kad juos slegianti atsakomybė taip pat gana didelė.
Sugrįžus prie uždarbio, Brigita atsidūsta: „Vilniuje žymiai geriau. Ten atlyginimas tikrai didesnis. Nors ir daugiau valandų dirbama. Bet ir dėl arbatpinigių Vilniuje geriau. Palangoje šiemet žmonių ir ypatingai didelio srauto nėra.“
Žmonės Palangoje lankosi taip pat įvairūs. Lietuviai arbatos palieka nedaug, tačiau vis šį tą. Savo ruožtu užsieniečiai, anot Balsas.lt pašnekovės, Palangoje itin šykštūs. Tik iš rusų galima tikėtis arbatpinigių, o vokiečiai jų niekada nepaliks. Mergina užsiminė, kad didelė problema nesusimokėję sprunkantys poilsiautojai. Ir apskritai, anot jos, į Palangą atvyksta pikti žmonės. Nors jie turėtų mėgautis atostogomis, tačiau nuolat pykstasi ir atrodo perkąs vienas kitam gerkles.
„Praktiškai kas antrą dieną pabėga. O pagal išvaizdą niekada nenuspėsi. Gali ir brandūs žmonės išeiti nesusimokėję, gali ir jaunimas“, – pasakojo B. Zinevičiūtė. Mergina pridūrė, kad už uždirbtus pinigus planavo įsigyti automobilį, tačiau šiuos planus greičiausia teks atidėti vėlesniam laikui.
Geri prisiminimai
Šiuo metu teisės srityje dirbanti Erika pasakojo, kad darbas vasarą jai iki šiol išlikęs kaip gražus prisiminimas. „Pirmas darbas pajūryje? Tas buvo labai seniai, berods man tada buvo 14 metų. Pardavinėjau ledus. Buvo labai gera patirtis. Po to, kai sulaukiau pilnametystės dvi vasaras iš eilės Palangoje vienoje kavinėje dirbau padavėja“, – pasakojo Erika.
Mergina tikino, kad kavinėje dirbti sekėsi gerai, buvo smagus kolektyvas, gera darbo aplinka, galimybė užsidirbti. Būtent todėl ji sugrįžo ir kitą vasarą: „Pirmą vasarą siekiau sutaupyti atostogoms, o antrąją, kadangi ketinau pusmečiui vykti į Italiją, taupiau asmeniniams poreikiams.“
Darbas vasarą, anot Erikos, išmoko pareigingumo, atsakingumo, tolerancijos. „Ir šiaip patirtis bet kokioje srityje pagelbėja ateityje. Pati praplėčiau užsienio kalbų žinias. Dabar dirbu teisininke ir darbo kavinėje patirtis tiesiogiai mažai pravertė, bet išugdytos žmogiškosios vertybės tikrai buvo naudingos“, – pabrėžė Balsas.lt pašnekovė.