Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Lietuvos ekonomikos rodikliai gerėja, tačiau besirenkančiųjų sezoninį darbą svetur gretos išlieka gausios.
Artėjant vasarai, Lietuvos smulkieji verslininkai vis dažniau ima nerimauti, ar pavyks ateinančiam sezonui susirasti pagalbinių rankų. Nors sezoninių darbuotojų paklausa auga, o atlyginimai sezono metu yra gana aukšti, vis didesnė dalis jaunimo vasarą renkasi padirbėti užsienyje.
Atvėrus Europos Sąjungos šalių narių sienas, studentai, norintys sezono metu užsidirbti studijoms bei pragyvenimo išlaidoms, turi galimybę rinktis darbą bene bet kurioje Senojo žemyno valstybėje – didesnių teisinių kliūčių siekiant įsidarbinti nekyla. Viena populiariausių studentų kelionių krypčių lieka ir JAV.
Viena populiariausių yra „Work and Travel USA“ programa, skirta tik jaunimui. Joje dalyvaujantys Lietuvos universitetų ar kolegijų studentai visą vasarą gali praleisti Amerikoje ir legaliai užsidirbti. Programa leidžia dirbti JAV iki 4 mėnesių, be to, papildomai skiriamas 1 mėnuo pakeliauti po šią šalį. Į Lietuvą studentai privalo grįžti vėliausiai spalio 1-osios. Tai vienintelė galimybė dirbti ir keliauti po JAV.
Lietuvoje jaunimui skirtą darbo JAV programą „Work and Travel USA“ vykdo kelionių agentūra „Zip Travel“ ir ne pelno siekianti organizacija Pasaulio lietuvių centras. Tikslių skaičių, kiek studentų dirbti į JAV kasmet išsiunčia, nė viena iš programos vykdytojų atskleisti nesutiko.
JAV mbasados duomenimis, 2013 fiskaliniais metais (JAV skaičiuojami nuo 2012 meų spalio 1 dienos iki 2013-ųjų rugsėjo 30-osios) lietuviams išduotos 4 079 ne emigranto vizos. Palyginti su 2009-aisiais, pastebimas didelis prieaugis – tais metais išduota 3 301 viza.
Išmokti kalbą ir įgyti patirties
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti sezoninį darbą užsienyje dirbę lietuviai pasakojo, kad padirbėti į užsienį vyksta vedini noro pažinti kitą šalį bei pagerinti užsienio kalbos žinių.
Pasak jų, Lietuvoje sezono metu sudėtinga neturint jokios patirties susirasti adekvačiai mokamą darbą. „Darbas svetur man suteikė galimybę vasarą praleisti ne tik dirbant, bet ir pramogaujant, mokantis, keliaujant, susipažįstant su naujais žmonėmis“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė Vilniuje gyvenanti Ieva.
Tris vasaras 2007, 2008 ir 2009 metais, Konektikute, JAV, praleidusi mergina teigė labiausiai vertinanti gautas vadybos ir klientų aptarnavimo kultūros pamokas. „Maloniai nustebino, kad restorano vadovas ir vadybininkai yra puikiai susipažinę su įstaigos darbo procesu ir prireikus nesibodi atlikti iš pažiūros vadovams nepriderančių“ darbų. Pavyzdžiui, darbymečiu, kai niekas nieko nebespėja, nuo stalų nurinkti nešvarius indus ar išvalyti grindis“, – pasakojo Ieva.
Nors tikslią sumą apskaičiuoti ir sudėtinga, kiekviena kelionė į Ameriką merginai preliminariai kainavo nuo 4 iki 4,5 tūkst. litų, įskaičiuojant programos organizatorių paslaugas bei lėktuvo bilietus. „Tačiau kiekvienąkart pavykdavo užsidirbti kitų metų kelionei ir parsivežti drabužių, kosmetikos, įvairių elektronikos įrenginių“, – savaitraščiui sakė ji.
Dvi vasaras Kretos saloje, Graikijoje, praleidusi vilnietė Aušrinė savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad darbas buvo nelengvas, tačiau įspūdžiai ir įgyta patirtis to verti. „Niekada neplanavau važiuoti būtent į Graikiją, mąsčiau apie „Work and Travel USA“ programą, tačiau draugei, kuri jau ten buvo dirbusi, pasiūlius, nusprendžiau rizikuoti. Pirmą vasarą važiuoti neturint iš anksto sutarto darbo buvo baugu, tačiau antrą vasarą jau nedvejojau“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Darbas Graikijoje sezono metu yra intensyvus, ir, kaip teigė tris vasaras ten dirbusi studentė Rūta Šernaitė, dažniausiai apie laisvas dienas galima tik pasvajoti. „Graikijoje sezono metu laisvadieniai yra retas atvejis ir atvažiuojantiems padirbėti užsieniečiams, ir vietos gyventojams. Mažuose kurortuose esančios kavinės, barai ir klubai veikia tik vasarą, todėl turi užsidirbti pinigų visiems metams“, – pasakojo R. Šernaitė.
Visos kalbintos užsienyje plušėjusios merginos darbą susirado nuvažiavusios į šalį arba siųsdamos šimtus elektroninių laiškų į norimas darbovietes. Graikijoje dirbusios lietuvės pasakojo, kad sezoniniai darbuotojai kaip būstą nuomojasi viešbučio kambarius. Mokėti galima ir už naktį (7–8 eurai), tiek už visą mėnesį (kaina svyruoja nuo 270 iki 350 eurų). Maksimalus uždarbis dažniausiai tesiekia 25 eurus per dieną, tad nė viena merginų daug neuždirbo, tačiau kelionės ir patirti įspūdžiai, jų teigimu, buvo neįkainojami.
Kyla ir nesklandumų
Vadybos studijas baigianti Kotryna pasidalijo nesėkminga kelionės į JAV istorija. Su dviem draugais padirbėti už Atlanto planavusi mergina pasakojo, kad, susiradusi darbą ir sumokėjusi visus programos mokesčius, patyrė šoką, kai JAV ambasadoje išgirdo, jog potencialus jos darbdavys yra nepatikimas ir išvažiuoti turėdami būtent tą darbo pasiūlymą studentai negalės.
„Tai sužinoję tik ambasadoje, bandėme ieškotis kito darbo, tačiau tas darbdavys liepė kreiptis į tarpininką Amerikoje. Mums tai būtų kainavę papildomus 800 dolerių“, – sakė Kotryna.
Jau sumokėję po tūkstantį litų už programos ir ambasados mokesčius, studentai bandė bent dalį prarastų pinigų atsiimti. „Bandėme teisiškai išsireikalauti kokios nors kompensacijos. Po dviejų mėnesių mums buvo gavome laišką, kuriame buvo rašoma, kad Pasaulio lietuvių centras yra ne pelno siekianti organizacija ir nė vieno mūsų lito nepasiliko sau“, – teigia K. Tėvelytė.
Pasaulio lietuvių centras pasiūlė studentams bandyti kitąmet. „Už vizas iš naujo mokėti nebūtų reikėję, o programos mokesčiui būtų padarę nuolaidą. Tačiau jau nebenorėjome bandyti“, – pasakojo K. Tėvelytė.
Vertina multikultūrinę patirtį
Personalo paieškos ir atrankos profesionalų agentūros „Alliance for Recruitment“ partneris Vytenis Šidlauskas teigė, kad darbo patirtis užsienyje jaunimui labiausiai praverčia ieškantis pirmojo darbo. „Didžiausia darbo patirties užsienyje nauda yra, kai profesinės patirties pagal studijų kryptį neturintys studentai ieškosi pirmojo darbo, mat dažnai jie turi ne vieną privalumą, palyginti su konkurentais, kurie nėra dirbę užsienyje“, – teigė V. Šidlauskas.
Pasak jo, yra trys didžiausi privalumai, kurių įgyja jaunuoliai, padirbėję užsienio šalyse. „Pirmiausia, tai yra puiki galimybė patobulinti kalbos žinias. Darbdaviai šiandien itin vertina darbuotojus, mokančius užsienio kalbą, o be anglų kalbos apskritai tampa sudėtinga konkuruoti darbo rinkoje“, – įsitikinęs V. Šidlauskas.
Lietuvoje įsitvirtinant tarptautinėms kompanijoms, tampa svarbu pažinti kitų šalių kultūrą. „Darbdaviai vis dažniau atkreipia dėmesį, ar potencialus darbuotojas turi multikultūrinės patirties. Tai itin praverčia, kai darbas Lietuvoje susijęs su užsienio rinkomis, nes pažinti savo klientą, kultūrą, kurioje jis gyvena, bendravimo įpročius, tampa būtina. Be to, jauni žmonės, paragavę darbo svetur, yra įgiję pakankamai savarankiškumo, o darbdaviai tai vertina, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė V. Šidlauskas, tačiau pripažino, kad ilgalaikėje perspektyvoje sezoninio darbo svetur patirtis lemiamos reikšmės neturi. – Kai žmogus pagal specialybę padirba ne vienoje vietoje, jam keičiant darbą, žinoma, vertinama tik pagal specialybę įgyta darbinė patirtis. Net iš gyvenimo aprašymo žmonės išbraukia įrašus apie uždarbiavimą užsienyje, mat metams bėgant tai nebėra darbo rinkoje išskirianti savybė, vertinama tik specialisto patirtis.“
FAKTAI: Sezoninis darbas
2013 metais atliktos CVbankas.lt apklausos duomenimis, kas penktas iki 24 metų jaunuolis domisi sezoninio darbo svetur galimybėmis
Tyrimo duomenimis, maždaug 50 proc. darbingo amžiaus jaunimo pripažįsta, kad juos labiau domintų nuolatinis darbas svetur, tačiau jo negavę sutiktų dirbti ir laikinai
Darbu tik vasarą nesidomi maždaug 25 proc. jaunuolių.
