sdo

Saulę stebinti NASA kosminė observatorija SDO antradienį užregistravo pirmąjį X galingumo klasės žybsnį Saulėje, kuris įvyko dviejų aktyvių Saulės paviršiaus regionų AR1944 ir AR1943 srityje. Pasak NASA atstovų, X 1.2 klasės žybsnis įvyko vakar 18.32 val. GMT laiku. Tai pirmasis toks stiprus žybsnis Saulėje šiais metais, ivykęs tepraėjus kelioms valandoms po silpnesnio M 7.2 klasės žybsnio, sakoma NASA pranešime.

Saulę stebinti NASA kosminė observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) mūsų žvaigždės paviršiuje pastebėjo milžinišką darinį, kurį NASA mokslininkai praminė „ugniniu kanjonu“. Šis reiškinys Saulėje stebimas nuo rugsėjo pabaigos, praneša space.com. Heliofizikai mano, kad šis neįsivaizduojamo dydžio – maždaug 320 000 kilometrų ilgio – liepsnojantis tarpeklis susiformavo po prieš mėnesį šiame Saulės regione įvykusios vainiko masės išvaržos.

Rytoj vakare Žemę gali pasiekti magnetinė audra, sukelta užvakar nuo Saulės atitrūkusio milžiniško dydžio plazmos žiedo, praneša spaceweather.com. Saulę stebinti NASA kosminė observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) rugsėjo 29 d. 21.45 val. Pasauliniu laiku užfiksavo Saulės šiauriniame pusrutulyje susiformavusį ir vis didėjantį protuberantą, kuris po galingo sprogimo atitrūko nuo Saulės atmosferos ir buvo išmestas į kosminę erdvę.

NASA paskelbė kosminės Saulės observatorijos SDO (Solar Dynamics Observatory) nuotraukų ciklą, sujungtą į vientisą vaizdo siužetą. Jis pasakoja apie tris mūsų žvaigždės gyvenimo metus, sukoncentruotus trijų minučių vaizdo įraše. Pranešama, kad vaizdo siužetas sudarytas iš trijų metų laikotarpiu kasdien SDO padarytų dviejų nuotraukų. Jos leidžia pažvelgti į Saulės kasdienybę ultravioletinės šviesos diapazone, skelbia „Space.

Saulę stebinti NASA kosminė observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) vakar Saulėje užfiksavo milžinišką protuberantą – itin karštos plazmos žiedą, iškilusį virš žvaigždės paviršiaus, pranešė „Space.com“. Heliofizikai jį praminė „Drakono uodega“, nes po kelių valandų jis vėl tėškėsi į Saulės paviršių, tarsi kažkas būtų pliaukštelėjęs milžiniška uodega. Sausio 31 d. SDO pastebėtas protuberantas buvo iškilęs Saulės disko šiaurės rytų dalyje, jis egzistavo 4 valandas.

Saulę stebinti NASA kosminė observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) nufilmavo kelis milžiniškus plazmos sūkurius Saulės paviršiuje. Britų astronomai savo stebėjimų rezultatus paskelbė internete, praneša  „Space.com“. SDO observatorija stebėjo 2011 m. rugsėjo 25 d. didelę sūkuriuojančią audrą Saulėje, kurios metu dujų viesulai sukosi iki 300 000 km/h greičiu, sakoma pranešime.

Turbūt esate girdėję apie senovėje žmones gąsdinusią legendą, kaip drakonas bando praryti Saulę? Jos kūrėjus įkvėpė Saulės užtemimai. Na o mūsų laikais legendų šaltiniu tampa moksliniai palydovai. Štai ką Saulėje vykstančius procesus stebinčios NASA kosminės observatorijos „Solar Dynamics Observatory“ nuotraukose, padarytose nuo š. m. kovo 8 iki 12 d., įžiūrėjo vienas akylas stebėtojas.

NASA palydovas nufilmavo Saulės paviršiumi slenkantį Žemės dydžio „tornadą“. Gigantiškas plazmos viesulas yra didesnis nei gali pasirodyti pažiūrėjus į jo fotografiją – mokslininkai neatmeta galimybės, jog dydžiu šis darinys pranoksta Žemę, o į kosminę erdvę jis nusidriekęs tūkstančius kilometrų. Ne mažiau įspūdingas ir „tornado“ greitis: viesulas juda 482 tūkst. km/h greičiu.

NASA kosminis aparatas SDO neseniai Saulėje atsiradusios dėmės AR1339 srityje užfiksavo labai didelės galios žybsnį. Pasak mokslininkų, tai vienas galingiausių žybsnių, galinčių kilti mūsų žvaigždėje. Prieš kelias dienas Saulę stebinti NASA kosminė observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO)  šiaurrytiniame Saulės disko pakraštyje pastebėjo atsiradusią itin didelę dėmę, kurios ilgis – apie 80 000 km, o plotis – maždaug 40 000 km.

NASA kosminis aparatas SDO vakar Saulėje užfiksavo vieną didžiausių pastaraisiais metais dėmių. Heliofizikai perspėja, kad artimiausiu metu tikėtinas galingas Saulės žybsnis. Šią dėmę, kuriai suteiktas indeksas AR1339, lapkričio 3 dieną nufotografavo Saulę stebintis NASA kosminis zondas „Solar Dynamics Observatory“ (SDO). Dėmės ilgis – apie 80 000 km, plotis – maždaug 40 000 km.  Žemės pusiaujo skersmuo yra maždaug 12 800 kilometrų. Kol kas ši dėmė nėra atsisukusi į Žemės pusę.

Žemės kryptimi lekia iš Saulės išmestas plazmos pliūpsnis, kuris rytoj gali sukelti stiprią geomagnetinę audrą, pranešė NASA mokslininkai. Vakar rytą NASA kosminė observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) užfiksavo Saulėje kilusią audrą, kuri savo apogėjų pasiekė maždaug 06.41 val. GMT laiku ir truko ilgiau nei 3 valandas, pranešė NASA Goddardo kosminių skrydžių centras. Įvykusios Saulės vainiko masės išvaržos metu buvo išmestas milžiniškas žvaigždės medžiagos debesis.

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija pranešė paleidusi Saulėms tyrimams skirtą kosminį aparatą „Solar Dynamics Observatory“ (SDO). SDO į orbitą iškėlė raketa „AtlasV“. Iš pradžių jos startas buvo planuojamas vasario 10 dieną, tačiau dėl blogo oro jį teko atidėti. Aukščiausias naujosios Saulės observatorijos orbitos taškas bus maždaug 33 000 kilometrų aukštyje. Palydove esantys moksliniai prietaisai rinks duomenis apie Saulę ir jos magnetinį lauką.