saugus eismas

Neseniai startavę dar vienos ypač svarbios Kauno transporto arterijos kapitalinio remonto darbai įgauna pagreitį. Kovo 11-osios gatvėje bus atnaujintos požeminės komunikacijos, važiuojamoji danga, šaligatviai, įrengtas atskiras dviračių takas bei poilsio aikštelės. Dėl didelio darbų masto gatvė bus tvarkoma atkarpomis, o visiškai užbaigti darbus planuojama kitąmet.

Šiandien dažnam vairuotojui greičio matavimas siejasi su „trikoju“ – mobiliu greičio matuokliu „PoliScan FM1“, kurį nuo šių metų pradžios vis dažniau išvystame gatvėse. Tačiau greičio matavimas, pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų – tik viena iš daugybės dedamųjų, kam yra naudojami greičio sensoriai. KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) profesorius Vytautas Markevičius ir Elektronikos inžinerijos katedros vedėjas prof.

Liepos 1 d. keisis žaliosios kortelės (angl. Green Card) – privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento vykstant į užsienį – forma ir spalva. Kirtus mūsų šalies sieną, pakaks žaliosios kortelės dokumentą turėti atspausdintą ant balto popieriaus lapo. Iki šiol šis dokumentas galiojo tik specialaus žalsvo blanko formoje. Tokia galimybė įteisinta visose valstybėse, kuriose veikia žaliosios kortelės sistema.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) vėluoja atlikti numatytus darbus ir tinkamai nesprendžia kilusių problemų, kurios kasmet kartojasi – parodė Susisiekimo ministerijos atliktas LAKD vidaus auditas.  Vidaus audito metu buvo vertintas LAKD 2016–2019 m. projektų, finansuojamų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų ir 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos fondų lėšų, vykdymo efektyvumas, analizuota projektų įgyvendinimo eiga ir vėlavimo priežastys.

Baigtas magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 100,47 iki 101,79 km kapitalinis remontas ir tuo pačiu pirmasis Islandijos plento tvarkymo etapas. Darbai šiame etape vyko nuo Kleboniškio tilto iki Sargėnų sankryžos – ruožas yra išplatintas iki 10 eismo juostų, papildomai įrengtos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, taip pat įrengta atraminė siena, daugiau nei 1 km ilgio triukšmo užtvara kairėje kelio A1 pusėje.

Mobiliuoju telefonu automobilyje naudojasi 65 procentai Lietuvos gyventojų. Beveik pusė – 43 proc. – jų išmanųjį telefoną pasitelkia navigacijai, įjungdami populiariausias kelionių programėles, 34 proc. – skambina ir kalbasi naudodamiesi laisvų rankų įranga, 12 proc. klausosi mėgstamos muzikos. Tačiau net dešimtadalis prisipažįsta vairuodami skambinantys telefonu be laisvųjų rankų įrangos, o dar 10 proc. jų naršo internete ir rašo tekstinius pranešimus.

Beveik 40 šalies savivaldybių sulauks lėšų, už kurias šiemet bus asfaltuojami gyvenvietėse esantys bei gyvenvietes jungiantys keliai su žvyro danga. Gyvenviečių kelių infrastruktūrai gerinti skirta daugiau nei 27 mln. eurų. „Mūsų šalies miestuose ir gyvenvietėse vis dar yra nemažai neišasfaltuotų gatvių bei gyvenvietes jungiančių žvyrkelių – dalis jų jau netrukus bus padengti asfalto danga. Džiaugiamės, galėdami skirti lėšų įvairių šalies rajonų miestų ir gyvenviečių infrastruktūrai pagerinti.

Karantino metas suintensyvino gatvių tvarkymo darbus visoje sostinėje – šiuo metu iš esmės atnaujinama ir didžiulė judraus Laisvės prospekto atkarpa nuo A.P. Kavoliuko viaduko iki Sausio 13 -osios gatvės viaduko. Beveik 1 km prospekto dalyje klojamas ištisinis asfaltas, jau pakeisti kelio bortai, nuotekų šuliniai, netrukus bus atnaujintas ir ženklinimas. Prospekto remontui Vilniaus savivaldybė skyrė apie 300 tūkst. eurų. „Laisvės prospektu kasdien pravažiuoja apie 55 tūkst.

Automobilio lempučių keitimas daugeliui vairuotojų – įprasta procedūra. Niekam ne paslaptis, jog lempučių rūšys priklauso nuo gamintojų sumanymo, kurio reikia laikytis. Nors logika, atrodytų, paprasta, visgi šiandien vairuotojai dažnai neatsispiria pagundai patobulinti savo techniką, o įvairūs žibintų gedimai yra dažniausiai fiksuojamas automobilio trūkumas.

Kelių eismo taisyklės netolimoje ateityje galėtų pasipildyti nauju horizontaliojo ženklinimo simboliu – rombo formos ženklu. Kauno savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją siūlydama jį įteisinti. Argumentai daugiau nei akivaizdūs: per pastaruosius kelerius metus, kai pasirodė šie ženklai, Kauno gatvėse ypatingai sumažėjo eismo nelaimių pėsčiųjų perėjose.

Dauguma privačių Lietuvos vairuotojų mokymo įstaigų ir transporto sektoriaus verslo atstovų vieningai pasisako, kad profesionalių vairuotojų 95 kodo kompetencijos įgijimas ir kėlimas būtų modernizuotas, priskiriant jį neformaliajam mokymui, o šios srities kontrolė būtų priskirta Susisiekimo ministerijai.

Iki kitų metų vasaros Lietuvos keliuose turėtų atsirasti 100 naujų elektromobilių įkrovimo stotelių. Jų tinklo plėtrą įgyvendina Transporto kompetencijų agentūra drauge su 39 šalies savivaldybėmis, kurių pasirinktose vietose ir bus įrengtos 22 kW galios stotelės. „Norėdami skatinti elektromobilių naudojimą, turime rūpintis jiems reikalinga infrastruktūra.

Kiemuose ar garažuose neteisėtai ardomi automobiliai, kaip ir bevertės gamtoje išmestos transporto priemonių atliekos, – vis dar dažnas atvejis Lietuvoje. Nustatyti aplinkos teršėjus neretai būna sudėtinga, bet pasitaiko ir išimčių. Vilniaus rajone bevertės automobilių atliekos neteisėtai buvo pašalintos kartu su transporto priemonės dokumentais.

Per karantiną šalyje išaugęs sukčiavimo atvejų skaičius atkreipė policijos ir gyventojų dėmesį. „Lietuvos draudimas“ pastebi, kad sukčių veikla suaktyvėjo gerokai iki tol – draudimo žalų ekspertai pernai išaiškino beveik trečdaliu daugiau apgavysčių negu metais anksčiau. Pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat išaiškinta maždaug dviem trečdaliais daugiau sukčiavimų nei per vidutinį praėjusių metų ketvirtį.

Vilnius toliau naudojasi karantino metu atsiradusiomis galimybėmis: laisvės lauko kavinėms idėją lydi nauja, dar stipresnė – laisvės senamiesčiui. Šįkart – nuo automobilių tranzito. Nuo liepos mėnesio sostinės širdyje įvedamas kilpinis eismas leis atsikratyti nereikalingo tranzitinio srauto, o jau nuo kitos savaitės pėstiesiems atiduodamos keturios senamiesčio gatvelės ar jų atkarpos.

Nuo balandžio 20 dienos Lietuvoje perkantys naujus arba ne senesnius nei penkerių metų elektromobilius fiziniai asmenys gali pretenduoti gauti vienkartines kompensacines išmokas, siekiančias nuo 2 iki 4 tūkstančių eurų.  Papildomą 1 tūkst. eurų išmoką gali gauti pareiškėjas, kuris tinkamai utilizuos savo ankstesnį turėtą taršų automobilį. Tačiau ji bus skiriama tik atitinkant nustatytus kriterijus.

Vilniaus viešojo transporto parką papildys 15 naujų troleibusų. Vilniaus savivaldybės taryba šiandien pritarė tolimesniam viešojo transporto atnaujinimo etapui. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ planuoja skelbti troleibusų pirkimo konkursą. Naujosios transporto priemonės miesto gatvėmis važinės kitų metų pradžioje.

Vilniaus Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžoje vyksta grandiozinė rekonstrukcija –  transporto arterijoje, kurią ne karantino metu kasdien kerta daugiau kaip 60 tūkst. transporto priemonių, sparčiai rekonstruojama į dviejų lygių sankryžą su tuneliu.

Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių pateiktus prašymus, susisiekimo ministro įsakymu joms paskirstyta 20 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, numatytų vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti. Pusė šių lėšų pirmą kartą skiriama kaimo gyvenamųjų vietovių keliams, kita pusė – vietinės reikšmės žvyrkeliams asfaltuoti. Tai leis kapitališkai suremontuoti 253 kelių objektus – vietinės reikšmės kelius ir gatves.

„Aklųjų ir silpnaregių“ vardu kauniečiams geriau žinomoje Taikos ir Savanorių prospektų sankirtoje nuo šiol eismas vyksta sklandžiau. Eismo juostų skaičius šioje transporto arterijoje išaugo iki keturių, įrengus papildomą, skirtą kairiajam posūkiui. Ir tai ne vienintelis pokytis, laukiantis Taikos prospekto šiais metais: kitame ilgiausios Kauno gatvės gale jau pradedami kapitaliniai atnaujinimo darbai.

Vilniuje planuojama įrengti dar 11 susisiekimą su centro prieigomis gerinančių viešojo transporto eismo juostų. Tai – sostinės darnaus judumo mieste plano dalis: patogesnis ir greitesnis viešojo transporto eismas išskiriamas kaip vienas prioritetų. A juostos Vilniuje šiuo metu sudaro 36 kilometrus, o įrengus visas numatytąsias papildomas atkarpas jų tinklas mieste viršys 42 kilometrus.

Vyriausybės sprendimu vairuotojai neprivalės, kaip įprasta, iki balandžio 10 dienos dygliuotas automobilio padangas pakeisti vasarinėmis. Terminas pratęsiamas iki karantino pabaigos ir dar 14 kalendorinių dienų po jo. Draudikai atkreipia dėmesį, kad karantino metu draudimo apsauga galios net jei nepakeistos padangos taps eismo įvykio priežastimi. „Karantino laikotarpiu itin svarbu kuo mažiau tiesiogiai bendrauti su kitais žmonėmis. Vairuotojai šios rekomendacijos taip pat privalo laikytis.

Praėjusi savaitė į Lietuvos gatves ir kelius atnešė visišką štilį. Jau pirmąją karantino savaitę, draudikų duomenimis, pagal privalomą draudimą eismo įvykių sumažėjo daugiau nei pusiau, o  kovo 23-29 d. jų skaičius buvo dar dviem trečdaliais mažesnis nei įprasta.

Penki Seimo nariai teikia Seimui registruoti nutarimo projektą, kuriuo jungtis tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos skelbiama svarbiu šaliai ekonominiu ir socialiniu projektu. Jau ne vieną dešimtmetį Neringos gyventojai nerimsta dėl nuolatinio susisiekimo su Klaipėda. Šių metų pradžioje jie kreipėsi į vienmandatinėse pajūrio rinkiminėse apygardose išrinktus Seimo narius, prašydami pateikti Seimui nutarimo projektą dėl tokios jungties statybos.

Vis garsiau kalbant apie žiedinės ekonomikos ir klimato kaitos kontrolę, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus, susijusius su gamybos liekanų ir atliekų panaudojimu kelių tiesyboje. Šių tyrimų objektais tampa komunalinių atliekų deginimo metu susidarantys pelenai ir šlakas, plastiko atliekos, perdirbtų padangų guma ir kita.

Šiais metais Lietuvos keliams ir gatvėms rekonstruoti numatyta beveik 21,4 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšų. Susisiekimo ministerijos siūlymu šiandien Vyriausybė paskirstė 14,3 mln. eurų skubiems remonto ir rekonstrukcijos darbams bei prioritetiniams, Vyriausybės programai įgyvendinti svarbiems kelių objektams. Dar 7,1 mln. eurų rezervo lėšų kol kas nebus naudojamos.

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų sutinka, kad telefono naudojimas prie vairo yra opi problema. Nepaisant to, daugelis pripažįsta vairuodami bent kartais patys pasinaudojantys telefonu. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje užsakymu atliktas Baltijos šalių saugumo indekso tyrimas atskleidė, kad dažniausiai lietuviai prie vairo linkę naudotis telefonuose esančiomis kelių navigacijos programėlėmis bei nenaudodami laisvų rankų įrangos atsiliepti į skambučius.

Seimo narys Mykolas Majauskas teikia įstatymų pataisas, įtvirtinančias draudimą bendrojo naudojimo vietose laikyti neregistruotas, galiojančios techninės apžiūros neturinčias transporto priemones ir numatančias draudimą už teisės akto nepaisymą.

Gatvių remontas Kaune šįmet prasideda neįprastai anksti. Esant palankioms oro sąlygoms jau startavo dviejų svarbių eismo arterijų – Taikos prospekto ir Kęstučio gatvės – paruošiamieji remonto darbai. 2020 metais miesto infrastruktūros atnaujinimui numatyta skirti beveik dešimtadaliu daugiau lėšų nei pernai. Vyksta pasiruošimo darbai „Gatvių atnaujinimas Kaune jau nieko nestebina. Tai nuolatinė ir būtina miesto higiena. Šiemet didžiausi darbai apims centrinę miesto dalį ir Taikos prospektą.

Vilniaus savivaldybė vilniečių svarstymui pristato 3-iojo etapo Kareivių gatvės rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus. Šios gatvės atkarpoje tarp Verkių ir Kalvarijų gatvių planuojama įrengti viešojo transporto eismo juostą, želdynų ir skiriamąją juostą, dviračių taką, patogesnius pėsčiųjų takus.

Atsižvelgus į vairuotojų bei Eismo saugumo komisijos narių siūlymus, vienuolikoje Kauno miesto sankryžų pradėtos grąžinti lentelės su žaliomis rodyklėmis. Jomis eismo dalyviai vadovausis ypač intensyviu transporto srautu pasižyminčiose gatvių sankirtose. Visus darbus planuojama atlikti artimiausiomis dienomis.

Daugiabučio kieme, gatvėje ar automobilių stovėjimo aikštelėje net trumpam palikus transporto priemonę, grįžus galima rasti nemalonią staigmeną – įbrėžimą, įlenkimą ar kitokį apgadinimą. Ši situacija gali sukelti dar daugiau rūpesčių, kai kaltininko – nėra. Draudikų atstovai pataria, ką daryti radusiems apgadintą automobilį, o sukėlusius žalą perspėja – paliktas raštelis apie net menką įbrėžimą gali baigtis bauda arba teisės vairuoti praradimu.

Seimo nariai Tomas Tomilinas ir Juozas Varžgalys šiandien registravo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kurios leis specialiajam transportui naudotis maršrutinių transporto priemonių juostomis (vadinamoji „A“ juosta). Šiuo metu teisinis reglamentavimas nesuteikia galimybės specialiųjų transporto priemonių vairuotojams, vykdant tarnybines pareigas, tačiau nevykdant skubaus reagavimo ar gelbėjimo funkcijų (pavyzdžiui, vykstant į budėjimo vietą, patruliuojant,...

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) gavo informaciją iš rangovo, kad Kaune, kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, jau pradėta tilto per Nerį statyba. Kadangi statomas tiltas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, čia vykdomiems darbams dėl  gyvūnų ir augalų apsaugos keliami ypatingi reikalavimai. Darbai Neries upės apsaugos zonoje taip pat negali būti vykdomi žuvų migracijos ir neršto metu.

Vilniaus miesto savivaldybė Susisiekimo ministerijai šiandien pateikė konkrečių sankryžų sąrašą, kuriose, išanalizavus eismo situaciją, pėsčiųjų bei kitų eismo dalyvių saugumą ir infrastruktūros galimybes, siūloma grąžinti šviesoforų lenteles su žaliomis rodyklėmis. Ministerijai ir Transporto kompetencijų agentūrai įvertinus ir patvirtinus šį sąrašą, lentelės galėtų būtų sugrąžintos iš viso 24-iose sankryžose.

Ministrų kabinetas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui grąžinti Kelių eismo taisyklių (KET) nuostatą, numatančią galimybę ties raudonu šviesoforo signalu naudoti lentelę su žalia rodykle, leidžiančia sukti į dešinę, šalies keliuose.

Sukti į dešinę leidžiančios lentelės su žaliomis rodyklėmis gali sugrįžti. Bent jau dalyje Vilniaus miesto sankryžų. Šiandien spaudos konferenciją surengęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigia, jog rodyklės grįžtų iki momento, kai Vilniaus savivaldybė sugebės išspręsti susidariusias eismo problemas. „Šiandien matome, kad situacija Vilniaus mieste nėra gera, žmonės skundžiasi, kad po nuėmimo žalių rodyklių didėja kamščiai.

Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) ir dviejų rangovų pasirašytas sutartis valstybinės reikšmės keliuose iki 2020 m. pabaigos bus įrengta 70 momentinių greičio matuoklių. Bendra projekto vertė 3,1 mln. eurų. Naujieji matuokliai matuos ne tik greitį, bet ir tikrins techninės apžiūros galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, kelių naudotojo mokesčio sumokėjimą.

Daugelyje sostinės gatvių automobilių stovėjimo vietų užimtumui viršijus 85 proc., nuo sausio 1 d. keičiasi rinkliavos zonų ribos. SĮ „Susiekimo paslaugos“ primena, kad pagal naujai Vilniaus miesto tarybos patvirtintas ribas po Naujųjų metų bus keičiamas ir ženklinimas – darbai vyks palaipsniui, o vairuotojų prašoma atidumo. Taip pat įmonės atstovai dalinasi, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. „Nuolat atliekame stovėjimo vietų užimtumo stebėjimus – kai piko metu jis viršija 85 proc.

Kaip ir daugelis išmanių prietaisų, taip ir modernus automobilis apie jus gali pasakyti žymiai daugiau negu galėjote pagalvoti iš pradžių. Jungtinėse Valstijose gyvenantis žurnalistas nusprendė sužinoti kokią informaciją surenka „General Motors“ diegiama „OnStar“ ir ką galima atrasti automobilyje įdiegtose sistemose. Ir pasirodo – informacijos apie vairuotoją ir pagrindinį naudotoją moderniame automobilyje galima atrasti stebėtinai daug.

Seimas priėmė Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymą, reglamentuodamas motorinių transporto priemonių apmokestinimo transporto priemonių registracijos mokesčiu nuo kitų metų vidurio tvarką.

Įpusėjus gruodžiui didžiojoje Lietuvos dalyje buvo vos pora žiemiškų dienų, kai gatves ir kelius dengė suvažinėto sniego ar ledo sluoksnis. Tačiau net ir sąlyginai menkas eismo sąlygų pokytis tradiciškai tampa dideliu avarijų katalizatoriumi: automobilių susidūrimų, išslydimų iš savos eismo juostos, „pasibučiavimų“ su kelkraščius žyminčiais bordiūrais bei panašių incidentų skaičius išauga kone dvigubai.

Seimas po svarstymo pritarė patobulintam Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektui, kuriuo siūloma reglamentuoti motorinių transporto priemonių apmokestinimo transporto priemonių registracijos mokesčiu tvarką.

Tamsiuoju ir lietingu laikotarpiu Lietuvoje dažnai vairuotojai piktinasi, kad kelių ženklinimo linijų matomumas yra labai blogas. Tačiau įvažiavus į kaimyninės Lenkijos kelius,  situacija pasikeičia. Lemtinga priežastis – keliai ženklinami pasitelkiant taškinį horizontaliojo kelių ženklinimo linijų būdą. Lietuvoje šis ženklinimas vis dar nėra taikomas. Eismo įvykių sumažėja iki 60 proc.

Beveik pusė apklaustų vairuotojų pripažino, kad jų dėmesį vairuojant labiausiai blaško priežastys, su kuriomis sėdint už automobilio vairo jie net neturėtų susidurti – mobilieji telefonai, įprotis vairuojant valgyti, gerti ar rūkyti, parodė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. „Žmogus vienu metu dėmesį sukoncentruoti gali į ribotą skaičių objektų, todėl bet kokia pašalinė veikla sėdint prie automobilio vairo gali būti pavojinga.

Jeigu netolimoje ateityje ruošiatės keliauti į Vokietijos sostinę – Berlyną, ir vairuojate automobilį, kuris turi dyzelinį variklį – sukluskite. Praėjusį penktadienį įsigaliojo naujos taisyklės, pagal kurias į tam tikras gatves neįleidžiami automobiliai, kurių dyzeliniai varikliai neatitinka „Euro 6“ taršos normų. Tai reiškia, jog po Berlyną laisvai gali važinėti automobiliai, kurie buvo pagaminti nuo 2014 metų.

Su teiginiu „Didesni automobiliai yra saugesni už mažesnius“ sutiktų bene visi vairuotojai. Kiekvienam aišku, kad daugiau sveriantis modelis kaktomušoje atsilaikys geriau už lengvesnį, tačiau saugumą nulemia ne tik fizikos dėsniai. Erdvių visureigių įranga yra ne mažiau svarbi. Išskirtinis stabdymo testas „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimuose kasmet atliekama daug įvairių bandymų ir vienas iš jų – stabdymo testas.

Vienas iš pagrindinių vairuotojo pojūčių yra regėjimas, kuris artėjant žiemai ir ilgėjant tamsiajam paros metui patiria didžiausius išbandymus. Specialistų teigimu, tamsusis periodas yra tas metas, kai išvažiavusiems į kelius tenka susikaupti dvigubai, o palengvinti vairavimą gali nebent šiuolaikiškos automobilių technologijos. Anot vairavimo eksperto Artūro Pakėno, geras matomumas yra gyvybiškai svarbus siekiant važiuoti saugiai ir prognozuojamai.

Kauno viešojo transporto vežėjas UAB „Kauno autobusai“ tęsia ambicingus planus atnaujinti viešojo transporto parką, paverčiant jį ne tik visiškai žemagrindžiu, bet ir ekologišku. Įsigijus 100 naujų hibridinių autobusų „MAN“ daugiau nei pusė autobusais teikiamų paslaugų bus teikiamos naujomis transporto priemonėmis. Lapkričio 22 d. Kauno miestui istorinė – šiandien pasirašyta 24 mln. eurų (be PVM) sutartis dėl 100 hibridinių autobusų pirkimo.