Vyriausybės sprendimu vairuotojai neprivalės, kaip įprasta, iki balandžio 10 dienos dygliuotas automobilio padangas pakeisti vasarinėmis. Terminas pratęsiamas iki karantino pabaigos ir dar 14 kalendorinių dienų po jo. Draudikai atkreipia dėmesį, kad karantino metu draudimo apsauga galios net jei nepakeistos padangos taps eismo įvykio priežastimi.
„Karantino laikotarpiu itin svarbu kuo mažiau tiesiogiai bendrauti su kitais žmonėmis. Vairuotojai šios rekomendacijos taip pat privalo laikytis. Tačiau net ir tie, kurie važiuoti privalo, padangų keitimą turėtų atidėti laikui, kai baigsis karantinas. Kadangi ši žiema išsiskyrė šiltomis ir sausomis oro sąlygomis, todėl tikėtina, kad didžioji dalis Lietuvos vairuotojų šį sezoną rinkosi žiemines, o ne dygliuotąsias padangas, kurios naudingiausios važiuojant apledėjusiais ir apsnigtais keliais“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Tiems, kurie iki karantino pabaigos važinės su žieminėmis padangomis, V.Katilienės teigimu, baimintis dėl greitesnio jų dėvėjimosi nereikėtų, nes žieminės padangos dyla greičiau, kuomet lauko temperatūra yra gerokai aukštesnė, tačiau ir tai nevyksta akimirksniu. „Klaidinga yra manyti, kad keli tūkstančiai kilometrų gali labai pakenkti techniškai tvarkingo automobilio padangoms. Padangos kur kas labiau nusidėvi dėl netinkamo oro slėgio jose“, – sakė draudikė.
Jos teigimu, kai ryto oro temperatūra dar neigiama arba artima nuliui, žieminės padangos, lyginant su vasarinėmis, geriau atliks savo funkcijas. V.Katilienė atkreipė dėmesį į apgaulingus balandžio mėnesio orus. „Vieną dieną Lietuvoje galime turėti 15 laipsnių šilumos, o kitą – jau tik +5 laipsnius, ankstyvą rytą ir vėlų vakarą – lengvą šaltuką, dažnai iškrentantį lietų. Esant tokioms oro sąlygoms, visgi tinkamesnės yra žieminės padangos“, – kalbėjo draudikė.
Pasak V.Katilienės, protektoriaus gylis svarbus ne tik žieminėms, bet ir vasarinės padangoms. „Jo užduotis – išstumti vandenį, todėl kuo padangos protektoriaus gylis mažesnis, tuo vanduo išstumiamas blogiau. Tuomet tarp padangos ir kelio dangos susidaro vandens sluoksnis ir automobilis gali tapti nevaldomu, tai priklauso ir nuo greičio bei kelio dangos. Kiekviena padanga turi žymes iki kurios, pagal gamintojo rekomendacijas, padangą galimą naudoti, ši žyma paprastai yra nurodoma ties 3 mm protektoriaus gyliu. Todėl keičiant padangas šį rodmenį yra itin svarbu patikrinti“, – tvirtino draudimo bendrovės atstovė.
Jos teigimu, taip pat būtina apžiūrėti, ar padanga neturi mechaninių pažeidimų, ar padangos protektorius dėvisi tolygiai. V.Katilienė pabrėžė, kad kitas svarbus indikatorius, pagal kurį vairuotojai turėtų vertinti padangų būklę – jų pagaminimo data, nurodyta ant padangos. Kuo padanga senesnė, tuo jos gumos mišinys darosi kietesnis, padanga prasčiau sukimba su apledėjusia arba apsnigta kelio danga ir gali kilti pavojus saugumui.
Vyriausybės sprendimu vairuotojai neprivalės, kaip įprasta, iki balandžio 10 dienos dygliuotas automobilio padangas pakeisti vasarinėmis. Terminas pratęsiamas iki karantino pabaigos ir dar 14 kalendorinių dienų po jo. Draudikai atkreipia dėmesį, kad karantino metu draudimo apsauga galios net jei nepakeistos padangos taps eismo įvykio priežastimi.
„Karantino laikotarpiu itin svarbu kuo mažiau tiesiogiai bendrauti su kitais žmonėmis. Vairuotojai šios rekomendacijos taip pat privalo laikytis. Tačiau net ir tie, kurie važiuoti privalo, padangų keitimą turėtų atidėti laikui, kai baigsis karantinas. Kadangi ši žiema išsiskyrė šiltomis ir sausomis oro sąlygomis, todėl tikėtina, kad didžioji dalis Lietuvos vairuotojų šį sezoną rinkosi žiemines, o ne dygliuotąsias padangas, kurios naudingiausios važiuojant apledėjusiais ir apsnigtais keliais“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Tiems, kurie iki karantino pabaigos važinės su žieminėmis padangomis, V.Katilienės teigimu, baimintis dėl greitesnio jų dėvėjimosi nereikėtų, nes žieminės padangos dyla greičiau, kuomet lauko temperatūra yra gerokai aukštesnė, tačiau ir tai nevyksta akimirksniu. „Klaidinga yra manyti, kad keli tūkstančiai kilometrų gali labai pakenkti techniškai tvarkingo automobilio padangoms. Padangos kur kas labiau nusidėvi dėl netinkamo oro slėgio jose“, – sakė draudikė.
Jos teigimu, kai ryto oro temperatūra dar neigiama arba artima nuliui, žieminės padangos, lyginant su vasarinėmis, geriau atliks savo funkcijas. V.Katilienė atkreipė dėmesį į apgaulingus balandžio mėnesio orus. „Vieną dieną Lietuvoje galime turėti 15 laipsnių šilumos, o kitą – jau tik +5 laipsnius, ankstyvą rytą ir vėlų vakarą – lengvą šaltuką, dažnai iškrentantį lietų. Esant tokioms oro sąlygoms, visgi tinkamesnės yra žieminės padangos“, – kalbėjo draudikė.
Pasak V.Katilienės, protektoriaus gylis svarbus ne tik žieminėms, bet ir vasarinės padangoms. „Jo užduotis – išstumti vandenį, todėl kuo padangos protektoriaus gylis mažesnis, tuo vanduo išstumiamas blogiau. Tuomet tarp padangos ir kelio dangos susidaro vandens sluoksnis ir automobilis gali tapti nevaldomu, tai priklauso ir nuo greičio bei kelio dangos. Kiekviena padanga turi žymes iki kurios, pagal gamintojo rekomendacijas, padangą galimą naudoti, ši žyma paprastai yra nurodoma ties 3 mm protektoriaus gyliu. Todėl keičiant padangas šį rodmenį yra itin svarbu patikrinti“, – tvirtino draudimo bendrovės atstovė.
Jos teigimu, taip pat būtina apžiūrėti, ar padanga neturi mechaninių pažeidimų, ar padangos protektorius dėvisi tolygiai. V.Katilienė pabrėžė, kad kitas svarbus indikatorius, pagal kurį vairuotojai turėtų vertinti padangų būklę – jų pagaminimo data, nurodyta ant padangos. Kuo padanga senesnė, tuo jos gumos mišinys darosi kietesnis, padanga prasčiau sukimba su apledėjusia arba apsnigta kelio danga ir gali kilti pavojus saugumui.
