saudo arabijai

Kuomet Rusija suteikė pagalbą smogikams Ukrainoje, rusų tankų kolonos atliko svarbų vaidmenį kovoje su Ukrainos kariuomene, ypač tokių mūšių, kaip 2015-aisiais vykusių šalia Donecko tarptautinio oro uosto, metu, rašoma „The National Interest“. Jau tuomet JAV „vanagai“, pavyzdžiui, tokie politikai kaip Johnas McCainas, reikalavo, kad šalis suteiktų karinę pagalbą Ukrainai, ir pažymėjo, kad būtent tokia ginkluotė, kaip prieštankinės valdomų raketų sistemos (PTVR) „Javelin“, galėtų iš esmės pakeist...

JAV vyriausybė pritarė, kad Saudo Arabijai už 15 mlrd. dolerių (12,8 mlrd. eurų) būtų parduota Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistem a (Terminal High Altitude Air Defense, THAAD), penktadienį paskelbė valstybės departamentas. „Šis pardavimas prisideda prie JAV nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesų, juo remiamas ilgalaikis Saudo Arabijos ir Persijos įlankos regiono saugumas Irano ir kitų regiono grėsmių akivaizdoje“, – sakoma pareiškime.

Karo veiksmai, vykę praėjusį mėnesį al-Tanfo, Sirijos miesto Irako pasienyje, apylinkėse, buvo ankstyvas požymis to, kad dėl teritorijų, buvusių ISIS kontrolėje, prasideda varžymasis, kuris rizikuoja tapti tarptautinės konfrontacijos centru, rašoma „Financial Times“ tyrime. Konfrontacijos pavojus materializavosi sekmadienį, kuomet JAV numušė sirų lėktuvą, pasak Pentagono, bombardavusį Rakkos apylinkėse įsikūrusius Sirijos kurdų padalinius, kuriuos palaiko Vašingtonas.

Prekyba ginkluote nuolat auga nuo 2004-ųjų, o 2012-2016 laikotarpiu pasiekė aukščiausią tašką pagal pardavimus nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Beveik trečdalį ginklų pasaulyje importuoja Sirijos, Jemeno ir Libijos karų įaudrinti Artimieji Rytai. Ekspertų teigimu, atsakomybės nebuvimas lemia tai, kad dalis ginkluotės net ir iš Vakarų valstybių patenka žmogaus teises pažeidžiantiems režimams bei karštųjų taškų smogikams į rankas.

Saudo Arabija ir jos sąjungininkės apkaltino Katarą remiant teroristus ir nutraukė diplomatinius santykius. Precedento savo mastais neturintis politinis spaudimas prasidėjo praėjus vos savaitei po JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito Saudo Arabijoje. 1. Kokia diplomatinių nesutarimų priežastis? Problemų esmė yra Iranas.

Jemene mažiausiai 140 gyvybių nusinešęs aviacijos smūgis, suduotas laidotuvių ceremonijai, yra „numanomas karo nusikaltimas“, ketvirtadienį pareiškė tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW). Šeštadienio antskrydis, dėl kurio husių sukilėliai apkaltino Saudo Arabijos vadovaujamą karinę koaliciją, buvo vienas kruviniausių per šios koalicijos oro smūgių kampaniją prieš sukilėlius ir jų sąjungininkus.

Kataro sostinėje savaitgalį vykęs naftos gavėjų susitikimas galėjo pakeisti pasaulio ekonomikos kryptį. Na, bent jau subalansuoti naftos kainą, sumažinti gavybą ir leisti simboliškai atsipūsti OPEC šalių vyriausybėms, kurių naftos doleriais paremti biudžetai nebeatlaiko jiems dar 2014-ais primesto žemų kainų krūvio. Derybos Dohoje baigėsi, ypač turint omenyje lūkesčius, visišku fiasko.

Egipto prezidentas trečiadienį teisino deklaruotą šalies ketinimą perduoti Saudo Arabijai dviejų strateginę reikšmę turinčių Raudonosios jūros salų kontrolę ir sakė, kad Kairas ne atiduoda savo teritoriją, o „atkuria“ Saudo Arabijos teises. Egipto vyriausybė tvirtina, kad Tirano ir Sanafiro salos, esančios ties Akabos įlankos žiotimis, priklauso Saudo Arabijai, kuri 1950 metais paprašė Egipto jas ginti nuo Izraelio.

JAV prezidento rinkimams artėjant prie finalo šių metų lapkritį, Demokratų partija savo galutinį kandidatą renkasi iš dviejų politikų: dabartinio Vermonto valstijos senatoriaus Bernie‘o Sanderso ir buvusios JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton. Abu demokratų kandidatai neabejotinai skiriasi nuo respublikonų kandidatų vidaus politika: dėmesiu moterų ir mažumų teisėms, aplinkosaugai, socialinei apsaugai ir kitoms sritims.

Sirijos pagrindinės opozicijos grupės vadovas ekspremjeras Riadas Hijabas trečiadienį atvyksta į Šveicariją prisidėti prie stringančių taikos derybų. Aukštojo derybų komiteto (ADK) generalinis koordinatorius R.Hijabas atvyksta į Ženevą tuo metu, kai iki šiol didžiausios tarptautinės bendruomenės pastangos užbaigti jau beveik penkerius metus besitęsiantį konfliktą balansuoja prie žlugimo ribos, derybų procesui dar nespėjus kaip reikiant įsibėgėti.

2015-aisiais visą Europą dėl migrantų antplūdžio paskatinęs aktyviai domėtis konfliktas Sirijoje šįmet, rodos, pasiekė savo apogėjų. Praėjusių metų pabaigoje į konfliktą įsitraukė Rusija ir jos padrikas daugiausiai nuosaikiųjų sukilėlių bombardavimas, Europą užplūdo karo pabėgėliai ir migrantai. Jau šiais metais Saudo Arabija ir Iranas sukryžiavo kol kas diplomatinius kardus, o JAV žada pradėti nors ir simbolinę, tačiau jau antžeminę operaciją.

Maskva antradienį pareiškė dirbanti su Sirijos opozicijos grupėmis, organizuodama naujausius aviacijos smūgius toje šalyje, o Jungtinės Valstijos nurodė, kad jų pilotai palaikė ryšį su Rusijos lėktuvai, randantis ženklų, kad abi galingosios šalys bendradarbiauja prieš Jungtinių Tautų derybas, siekdamos užbaigti pilietinį karą.

„Neapsigaukite, visa esmė yra naftoje. Būtent ji reikalinga Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Sirijoje“, – rašo „The Washington Times“ apžvalgininkė Monica Crowley. 1970-ųjų pradžioje JAV prezidentui Richardui Nixonui pavyko išstumti rusus iš Artimųjų Rytų. Dabar šie grįžo ir bando keršyti, naudodamiesi prezidento B. Obamos politika, kuri numato chaotišką pasitraukimą iš regiono ir bendros JAV įtakos mažinimą.

Europos naftos perdirbimo bendrovės sumažino Rusijos naftos įsigijimo kiekį, vietoje jos perkasi į aktyvią eksporto šalių kovą už rinkos dalį įsitraukusios Saudo Arabijos žaliavas. Prekeiviai tikina, kad saudiečių nafta pigesnė, o Maskva Rijadą kaltina dempingavimu, rašoma rbc.ru.

Nors žinių apie neramumus Jemene netrūksta jau ne vieną dešimtmetį, šiais metais reportažų iš šios šalies padažnėjo, suintensyvėjus kariniams veiksmams regione. Ką čia veikia Saudo Arabija, kas tokie husių kovotojai, koks tariamas Irano vaidmuo konflikte ir kaip prie visos šios tragiškos sumaišties prisideda Vakarai? Klausimų apstu, o atsakymai į juos, deja, piešia niūrią šalies ateitį.

 Šių metų sausio 23-iąją būdamas 90-ties metų mirė Saudo Arabijos karalius Abdula (Abdullah Bin Abdulaziz Al Saud), karalystę oficialiai valdęs nuo 2005-ųjų. De facto, prieš tai karaliavusį netikrą brolį Fahdą ištikus infarktui, Abdula Saudo Arabiją valdė jau nuo 1995-ųjų. Tad nenuostabu, jog neseniai mirusio monarcho palikimas aptariamas tarptautinėje spaudoje tiek valstybių vadovų, tiek politikos ekspertų.

Tokie žmonės kaip Zbigniewas Brzezinskis ir Henry Kissingeris savo kalbose ir knygose transliuoja amerikiečių elito (ar bent tam tikros įtakingos jo dalies) pažiūras į įvairius JAV užsienio politikos aspektus. Todėl visuomet verta detaliau paanalizuoti minėtų ekspertų viešai išsakomą nuomonę.

„Branduoliniai smūgiai Saudo Arabijai gali padėti subalansuoti naftos kainą pasaulyje“, „Kas jų išvis klauso, ką jie iš po savo paklodžių ten gargaliuoja“, „Ramzanui Achmatovyčiui (Kadyrovui, – red. past.) būtų pats laikas atsiųsti šitam gudruoliui porą giminaičių galvų“. Tokių ir panašių rusų interneto vartotojų prakeiksmų susilaukė Saudo Arabijos naftos ministro Ali Al-Naimi miglotomis aplinkybėmis dar praėjusių metų pabaigoje išplatinti žodžiai.

Šiaurės jūros naftos kaina „Brent“ lapkričio 12-ą nukrito žemiau 80-ies dolerių už barelį ribos. Prieš vidurnaktį „Brent“ prekiavo nafta po 79,95 dolerio už barelį (šiandien naftos kaina pasiekė 79,55 dolerio už barelį kainą - red. past.). Prieš pat uždarymą kainos kiek kilstelėjo nuo minimumo: 80,38 už barelį, tačiau tai vistiek sudarė 1,29 dolerio mažiau, nei išvakarėse. Niujorke „WTI“ nafta taip pat atpigo. Ateities kontraktai gruodžio mėnesiui sudaromi jau po 77,18 dolerio už barelį.

 Ispanijos pietvakariuose pirmadienį sudužo karo lėktuvas „Eurofighter“, tūpdamas Morono karinių oro pajėgų bazėje netoli Sevilijos, pranešė Gynybos ministerijos atstovė spaudai. „Vienas (lėktuvas) „Eurofighter“ sudužo tūpdamas ant tūpimo tako Morono bazėje“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP, tačiau negalėjo patvirtinti žiniasklaidos pranešimų, esą jo pilotas žuvo.

Šiandien Irakas stovi prie pilietinio karo slenksčio. Kad po JAV karių išvedimo iš šalies viskas baigsis taip, prognozavo didelė dalis regiono ekspertų, ir tai suprantama dėl sudėtingų Irako šiitų, sunitų ir kurdų santykių. S. Husseino laikais iš esmės šiitišką valstybę valdė sunitų mažuma. Po diktatoriaus nuvertimo viskas tarsi atsistojo į savo vietas, tačiau sunitišką diktatūrą faktiškai pakeitė šiitiškoji su premjeru Nouri al Malikiu priešakyje.

Sirijos pagrindinė opozicinė jėga – Nacionalinė koalicija – sekmadienį generalinės asamblėjos susitikime Stambule savo lyderiu perrinko Ahmadą Jarbą, rašoma koalicijos išplatintame pareiškime. A.Jarba gavo 65 balsus – 13 balsų daugiau nei jo vienintelis varžovas Riadas Hijabas, buvęs prezidento Basharo al Assado režimo aukšto rango pareigūnas, perėjęs į opozicijos pusę.

Afganistano Talibanas antradienį pranešė, kad pritaria pasiūlymui Katare įsteigti savo politinę būstinę, ir paprašė paleisti kalinius, laikomus JAV Gvantanamo kariniame kalėjime. JAV, Vokietija, Afganistanas ir kitos jau dešimtmetį su Talibanu kovojančios šalys mano, kad geriausias būdas pagreitinti taikos procesą yra įkurti bazę neutralioje šalyje.