Paskutinį kartą „Brent“ naftos kaina krito žemiau dabartinio lygio 2010-ųjų rugsėjį.
Pasak „Bloomberg“ apklaustų analitikų, naftos kainos pokyčiai trumpalaikėje perspektyvoje susiję su naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC, išgaunančia apie 40 proc. visos naftos, politika. Dvylika OPEC šalių narių, kurios sudaro organizaciją, nuomonės dėl naftos išgavimo kiekių ateityje išsiskiria.
Kuveito atstovas išvakarėse paskelbė, kad šalis neplanuoja mažinti naftos gavybos. Jungtiniai Arabų Emyratai pripažino, kad rinkoje jaučiamas naftos perteklius, tačiau pažymėjo, kad šią situaciją iššaukė ne OPEC. Tuo metu Libija, Venesuela ir Ekvadoras kviečia kitas OPEC šalis nares sumažinti naftos gavybą.
Pasak „Bloomberg“, ši tendencija rodo, kad OPEC šalys nesiruošia mažinti naftos gavybą.
Putinas, nafta ir pasaulio ekonomika
„Newsru.com“ primena, kad dar prieš mėnesį Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas išsakė savo įsitikinimą tuo, kad pasaulio ekonomika žlugs jeigu 80 dolerių už barelį kainą nusistovėtų.
„Jeigu pasaulinės kainos išsilaikys ties 80 dolerių riba, tai visa gamyba žlugs, pagrindinių naftą išgaunančių valstybių biudžetai apskaičiuoti su viltimi ją pardavinėti po 80-90 dolerių už barelį... Koreagavimas yra, jis susijęs su objektyviomis aplinkybėmis,“ – pareiškė V. Putinas „Azija-Europa“ susitikime Milane.
Rusijos prezidentas tuomet neišskyrė, kad naftos kainų kritimas gali būti susijęs su JAV ir Saudo Arabijos suokalbiu. „Kalbant apie suokalbių teorijas, tai jos visada įmanomos, tačiau jos šiuo atveju skaudžiai smogtų suokalbininkams, jeigu tokie yra,“ – cituojamas V. Putinas.
Saudo Arabijos suokalbis arba „tik verslas“
Naftos kainų kritimas paskutinėmis savaitėmis iš tiesų stipriai susijęs su Saudo Arabijos veiksmais ir planavimu. Maskvoje ir Pekine yra galvojančių, kad JAV ir Saudo Arabija susitarė pardavinėti naftą žema kaina, po 50-60 dolerių už barelį, kad, pavyzdžiui, paveikti Rusijos poziciją dėl Sirijos arba Irano branduolinės programos. Kinijos žiniasklaida praneša, kad Vakarų šalys ir OPEC užėmė naftos rinką ir pradėjo veikti kartu. Naftos kainos kritimas dėl tuomet turi trigubą poveikį: ekonomikos stimuliavimas, smūgis Rusijai ir nuostolingo paklausos ir pasiūlos perviršio mažinimas
Pagal kitą suokalbininkų versiją, arabai tikisi to, kad vidutinėje perspektyvoje žemos kainos privers gamintojus stabdyti investicijas ir sumažins tokių projektų, kaip giluminių išteklių išgavimas, ir, galimai, skalūnų dujų išgavimą JAV.
„Kalbos apie kainų karą yra nesuvokimo ženklas – specialiai ar ne – ir jos neturi nieko bendra su realybe,“ – cituojamas Saudo Arabijos naftos pramonės ministras Ali Al Naimi. Saudo Arabija, kalbėdamas apie naftos pardavimus, „buvo stabili pastaruosius kelis dešimtmečius, tokia ir liks šiandien“. „Mes nesiveržiame politizuoti naftą ir nesiveliame į sąmokslus prieš ką nors. Mums tai – pasiūlos ir paklausos klausimas. Tai paprasčiausias verslas,“ – pažymėjo A. Al Naimi.
Tačiau ministras nenorėjo komentuoti, ar Saudo Arabija ryšis mažinti naftos išgavimą, norėdama sumažinti naftos perteklių rinkoje.
Ekspertai teigia, kad „žaidimo taisyklės“ yra daug sudėtingesnės, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio, todėl OPEC vargu ar ryšis mažinti naftos gavybą. „Citigroup“ specialistų teigimu, toks veiksmas gali kelti nepatogumų Kinijos rinkoje – vienas iš pagrindinių faktorių, kodėl Saudo Arabija nesutiks mažinti gavybos tempų. Jie baiminasi, kad tokiu atveju Kinija gali padidinti savo importo kiekį iš Rusijos, Kazachstano, Ekvadoro ir Venesuelos.
Pačiai Saudo Arabijai ar Kuveitui tinka ir naftos kaina po 75 dolerius už barelį. Didžiulio pelno tokiu atveju tikėtis nevertėtų, tačiau einamųjų išlaidų finansavimui Persų įlankos monarchijoms užteks ir dar sumažinus kainas, praneša „Reuters“.
Rusija gali laikytis sumažintomis kainomis už naftą, tačiau nelabai ilgai
Mažiausiai pusę Rusijos gaunamų pajamų sudaro gamtiniai ištekliai, ir jeigu naftos kaina kris iki 60 dolerių už barelį, šalies ekonomika atsidurtų nepavydėtinoje situacijoje.
Pagal „Sberbanko“ skaičiavimus, jeigu naftos kaina laikytųsi ties 90 dolerių už barelį riba, 2015-ųjų Rusijos pajamos sumažėtų 1,2 proc. Rusijos Federacijai pavyktų išlaikyti biudžeto balansą, jeigu naftos kaina išsilaikytų ties 104 dolerių riba.
Rusijos bankas jau pareiškė, kad yra ruošiamas „šoko scenarijus“ naftos kainai nukritus žemiau 60 dolerių ribos. „Nors Rusijos ekonomika ir yra stipriai priklausoma nuo naftos, tačiau sukaupti šalies rezervai ir paleistas rublio kursas sumažins šoką ir per artimiausius kelis metus Rusija turėtų išlaikyti 80-90 dolerių už barelį kainas. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ypač žemos kainos, paremtos Vakarų sankcijomis, galėtų tapti itin pavojingomis Putino režimui,“ – „The Financial Times“ teigia ekonomistas Sergejus Gurijevas.
Pasak jo, Rusijai pinigų užteks iki 2017-ųjų pabaigos, tačiau ši aplinkybė nepašalins realios problemos – stagnacijos ir realių pajamų mažėjimo tikimybės.
