šakotis

Vilkaviškio rajone, Žynių kaime įsikūrusi Jolanta Šiugždienė prieš dešimtmetį įgyvendino seną savo svajonę – pradėjo kepti naminius šakočius. Tačiau nė minties neturėjo, kad veikla taip išsiplės ir jie keliaus ne tik į visus Lietuvos kampelius, bet ir į užsienį. Dabar versle sukasi visa šeima – ne tik Jolanta, bet ir jos dvi dukros bei žentai. Viena dukrų jau pilnai pasinėrė į šeimos verslą, kiti dar dirba kitus darbus, bet kai tik gali, visada noriai padeda.

INGREDIENTAI: 3 vienetai kiaušinių 3 valgomieji šaukštai grietinės 2 stiklinės cukraus 3 valgomieji šaukštai medaus 0.5 valgomojo šaukšto margarino ( ar sviestas) 0.5 arbatinio šaukštelio sodos 1 arbatinis šaukštelis acto ( 3%) šiek tiek kvietinių miltų 1 butelis aliejaus (≈) Paruošimo laikas: Apie 1 val. Porcijų skaičius: 10 PARUOŠIMO BŪDAS: Kiaušinius plakti,pridėti grietinę dar paplakti,pridėti sodą,nugesintą su 9% actu.

INGREDIENTAI: 50 gramų migdolų (drožlės) 100 gramų spanguolių (džiovintos) 60 mililitrų grietinėlės (30 proc. riebumo) 100 gramų grietinėlės (saldžios grietinėlės sviesto) 2 valgomieji šaukštai kokosų (drožlės) 300 gramų baltojo šokolado 300 gramų šakočio PARUOŠIMO BŪDAS: Šis desertas gavosi pas mane puriu viršumi,tarsi užklotas sniego sluoksniu...ir tirpstantis burnoi,skanus...sotus... Šakotį sutrupiname gabaliukais. Spanguoles perpjaunam pusiau.

Tikriausiai būtų sunku net įsivaizduoti, kiek laiko užtruktų šakočio gaminimas. Tačiau tinklaraštininkė Ilona rado gudrybę ir dalijasi tobulo pyrago receptu, kurio skonis prilygs legendiniam šakočiui.  Šakočio pyragui reikės: 1 a.š. vanilinio cukraus, 3 v.š. grietinės, 150 g krakmolo, 200 g miltų, 7 kiaušinių, 350 g cukraus, 350 g sviesto. Gaminimas: Visi produktai turi būti kambario temperatūros. Minkštą sviestą išsukti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki baltumo.

Tarp gausybės miltinių, bulvinių ar mėsos patiekalų lietuviška tradicinė virtuvė nepasižymi gausybe desertų. Tačiau išskirtinis saldus kepinys, be kurio neapsieina nei viena lietuviška šventė, yra šakotis. Šis daugelio mėgstamas lietuviškas saldumynas turi ilgą istoriją ir dažnai nepelnytai nurašomas, kaip vokiškojo „Baumkucheno“ giminaitis.

Apie oro keleivių išradingumą esama ne vienos linksmos istorijos: studentai, norėdami sutaupyti bagažo mokestį, keliaudami miegmaišius vynioja ant juosmens ir tikina personalą, kad tai diržai, kruopštūs keliautojai siuvasi specialias liemenes ir į tokią „bagažo saugyklą“ stengiasi sutalpinti kuo daugiau gabenamo turto, bet fantazijos nestokojantį jaunimėlį neabejotinai išradingumu aplenkė ponia, kuri sugebėjo išskristi įtikinusi oro uosto personalą, kad jai ant galvos pūpsantis šakotis yra ne ka...

Jeigu kas paklaustų, koks lietuviškas patiekalas labiausiai atitinka prakutusio ir šiuolaikišku save laikančio lietuvio charakterį, sakyčiau – šakotis. Anksčiau manydavau, kad lietuvis kaip cepelinas – nors iš viršaus bulvių tarkiais aplipęs, bet su gerai paruoštu mėsos, grybų ar varškės įdaru viduje. Prisipažinsiu, buvo ir toks metas, kai lietuviai atrodė tikri kugeliai – be formos ir be rimtesnio turinio. Bet tie ramūs laikai praėjo, dabar, kur pažvelgsi, ten šakočiai.

Norint iškepti skanų šakotį, neužtenka žinoti gerą receptą. Svarbu patirtis, kantrybė ir nuojauta. N. Šakočienės skaniųjų šakočių jau ragavo Vokietijos, Airijos ir Lenkijos saldumynų mėgėjai. Nei svajojo, nei galvojo Kai N. Šakočienė iš Kauno atsikėlė gyventi į Skaistgirių kaimą, nė nenutuokė, koks verslas jos laukia. Prekybininkės patirtį turinti moteris pirmąjį šakotį kepė norėdama pavaišinti svečius. „Apsvilęs, be ragų, bet visiems labai patiko.