Apie oro keleivių išradingumą esama ne vienos linksmos istorijos: studentai, norėdami sutaupyti bagažo mokestį, keliaudami miegmaišius vynioja ant juosmens ir tikina personalą, kad tai diržai, kruopštūs keliautojai siuvasi specialias liemenes ir į tokią „bagažo saugyklą“ stengiasi sutalpinti kuo daugiau gabenamo turto, bet fantazijos nestokojantį jaunimėlį neabejotinai išradingumu aplenkė ponia, kuri sugebėjo išskristi įtikinusi oro uosto personalą, kad jai ant galvos pūpsantis šakotis yra ne kas kita kaip stiliaus detalė.
Istorija, sudominusi Balsas.lt žurnalistus, nutiko Kauno oro uoste. Portalo šaltinių teigimu, dukters į užsienį vykusi aplankyti moteris norėjo lauktuvių nuvežti šakotį, tačiau jo nepakavo bagaže ir tikino, kad turi šį gardėsį gabentis būtent rankose. Nors oro bendrovės taisyklėse buvo draudžiama su savimi turėti kokių nors papildomų daiktų (išskyrus numatytą bagažo vienetą) keleivė atkakliai su tuo nenorėjo sutikti ir teigė, kad šakočio skraidinimas yra gyvybės ir mirties klausimas.
Galiausiai supratusi, kad nepavyks įtikinti personalo pažeisti skrydžių taisykles, moteris trumpam nuėjo į šalį, o jai sugrįžus personalas negalėjo patikėti tuo, ką matė savo akimis: moteriai ant galvos pūpsojo šakotis, kurį ši sumaniai prisitvirtino ant galvos.
Keleivė atkakliai ėmė personalui aiškinti, kad tai jos galvos apdangalas, stiliaus detalė ir šie neturį teisės liepti jį palikti Lietuvoje. Iš tiesų taisyklės nenumato jokių išimčių šakočiams, tapusiems skrybėlėmis, tad keleivė sėkmingai išskrido su lauktuvėmis.
UAB „Litcargus“ generalinis direktorius Vidmantas Vaškys teigė girdėjęs apie šį atvejį ir tikino, kad tokios netradicinės situacijos pasitaiko labai retai. Kur kas dažniau, pasak pašnekovo, keleiviai pamiršta dokumentus namuose, atvyksta diena anksčiau ar dieną vėliau po numatyto skrydžio, bet vargu, ar šias istorijas galima pavadinti linksmomis.
„Būna, kad keleiviai pasisiuva specialias liemenes, kuriose prisikrauna daiktų, ir jei saugumo įranga į tai nesureaguoja, tokie keleiviai išskrenda“, – pasakojo pašnekovas ir teigė, kad ateityje jokia ypatinga kontrolė nenumatoma.
„Kai keleivis nusiperka bilietą, tai galime prilyginti kontrakto tarp jo ir oro linijų bendrovės pasirašymui. Keleiviai turi skaityti kelionės sąlygas ir taisykles. Žmonės skuba pirkti bilietus, bet apie kelionės taisykles negalvoja ir dažnai mėgstama keblioje situacijoje sakyti: „o ten kažkur tai buvo taip, darė anaip“. Oro uosto personalas tikrai niekada nepriekabiaus ir neprašys to, ko reikalauti neturi teisės,“ – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad konfliktų tarp oro uosto personalo ir kleivių tikrai niekada nebūtų, jei kiekvienas keleivis puikiai žinotų ne tik savo teises, bet ir pareigas.
Paklaustas apie tai, kokių pretenzijų personalas išgirsta iš prastai, o kartais net karingai nusiteikusių keleivių, pašnekovas sakė: „Keleivių priešiškumas sunkiai pamatuojamas dalykas, o mūsų personalas su nepatenkintais keleiviais susiduria akis į akį. Juk nepasitenkinimas paprastai būna dėl konkrečių oro linijų veiksmų ar taisyklių, bet pirmiausiai emocijos išliejamos darbuotojams.“
V. Vaškio teigimu, pasitaiko atvejų, kad keleiviai būna išgėrę svaigiųjų gėrimų, tačiau tie, kurie elgiasi padoriai, nekelia grėsmės, į lėktuvą įleidžiami, bet yra tokių, kurių į lėktuvą griežtai: „Juk nekartą spaudoje rašyta apie atvejus, kai keleiviai ore susimuša ir panašiai, tokių situacijų būti neturi.“
Pašnekovo teigimu, daugiausiai ginčų kyla su Lietuvos piliečiais, mat tautiečių bendravimo įpročiai vis lemia tai, kad šie sau leidžia labai daug: „Didžiojoje Britanijoje niekam nekyla minties pradėti keiktis ar triukšmauti, nes santykiai su policija apibrėžti pakankamai konkrečiai. Jeigu tokie incidentai įvyksta, tai pasekmės būna labai didelės, o pas mus, atrodo, galima kalbėti ką ir kaip nori ir esi nebaudžiamas. Per daug turime demokratijos...“
