s. gaidjurgis

Vilniaus miesto apylinkės penktadienį atsisakė tenkinti Lukiškių kalėjimo teikimą perkelti daugybę žmogžudysčių įvykdžiusį Sigitą Gaidjurgį į pataisos namus. Už 16 tyčinių nužudymų S. Gaidjurgis kali iki gyvos galvos. Jau beveik 16 metų – nuo 2002 metų rudens – jis laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Tam tikra laiką kalėjime praleidusiam nuteistajam įstatymai suteikia galimybę toliau tęsti bausmę pataisos namuose.

Šią savaitę prodiuserių kompanijos „Videometra“ kuriamose ir pirmadieniais TV3 kanalu rodomose „Mafijos kronikose“ buvo pristatyta istorija apie nuteisto iki gyvos galvos žudiko rekordininko Sigito Gaidjurgio gaujos laikotarpį. Ta pačia tema skelbiame ištrauką iš antros rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygos „Kruvinasis mafijos maršrutas“ (2011 m.). 2010 metų rugpjūtis. Man paskirtas susitikimas su S. Gaidjurgiu.

Šį, pirmadienio, vakarą 20.00 val. TV3 parodys atkuriamosios dokumentikos ciklo „Mafijos kronikos su Dailiumi Dargiu“ seriją, skirtą iki gyvos galvos įkalinto Vakarų Lietuvos nusikaltėlio Sigito Gaidjurgio veiklai. Ypatingu žiaurumu išsiskyręs mafijozas archyvinėje vaizdo medžiagoje tikins esąs doras verslininkas, tačiau pareigūnai operuos faktais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimą dėl iki gyvos galvos nuteisto ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bausmę atliekančio Sigito Gaidjurgio prašymo perkelti jį į pataisos namus. Dar nepasitaisė Klaipėdos nusikalstamo pasaulio autoritetu laikytas S. Gaidjurgis Lukiškėse praleido jau beveik 11 metų. Kalinimo įstaiga, kaip ir priklauso pagal įstatymą, tarpininkavo dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti.

1997-ųjų pabaigoje Klaipėdoje buvo nužudyta policijos ekspertė Sigita Simonaitytė. Jos žudikas netrukus susilaukė atpildo – jį nušovė kiti banditai. Ekspertės žūtis 15-ojoje pasakojimo apie Sigitą Gaidjurgį dalyje rašėme apie Mindaugo Bendzalausko-Benzo nužudymą. Ginklas, iš kurio buvo nušautas Benzas, tada nebuvo surastas, tačiau ištyrę kulkas ekspertai nustatė, kad iš to paties pistoleto buvo nušauti dar keli žmonės – ir ne tik Lietuvoje, bet ir Maskvoje, Kaliningrade.

Sigitas Gaidjurgis siekė, kad visi jo gaujos nariai būtų susitepę krauju, prisidėję prie nužudymų. Taip jis stengėsi išvengti išdavystės. Šūviai per vairuotojo durelių stiklą Per Valdemaro Česnaičio, Klaipėdoje dar žinomo kaip Valdeška ir Barmalėjus, laidotuves jo draugas Romualdas Makauskas-Makena pagrasino, kad tikrai išsiaiškinsiąs, kas nušovė Valdešką, ir kad tam „bus šakės“. Išsiaiškinti nespėjo... Maždaug po mėnesio viename iš Vingio gatvės kiemų nuaidėjo šūviai.

Prabėgus keletui metų ėmė aiškėti, kas Klaipėdoje žudė nusikalstamo pasaulio veikėjus. Vis dėlto nužudymo motyvai lieka neaiškūs ir šiandien, nes pagrindinis žudynių iniciatorius tyli. Pasala banke Apie tai, kad nušovė Audrių Leščinską-Leščių ir jo sugyventinę Neringą Kudžmaitę, banditai niekam nepasakojo. Atvirkščiai – jie net paskleidė gandą, esą A. Leščinskas gyvenąs Kolumbijoje, vietos narkotikų kartelių prieglobstyje, ir sėkmingai organizuojąs kvaišalų siuntas į Europą.

Tiek Sigitas Gaidjurgis, tiek Alvydas Juodris-Benas norėjo, kad visuomenėje būtų kuo daugiau triukšmo ir atrodytų, jog policija nesugeba įvesti tvarkos. Konkurentų pagąsdinimas Vieną 1996-ųjų vasaros dieną S. Gaidjurgis ir A. Juodris į Klaipėdos miesto parką susitikti pasikvietė Renatą Šadeikį ir Raimondą Minkų. Pokalbis buvo trumpas ir dalykiškas – S. Gaidjurgis paliepė R. Šadeikiui susprogdinti Olego Klepovo namą.