Sigitas Gaidjurgis siekė, kad visi jo gaujos nariai būtų susitepę krauju, prisidėję prie nužudymų. Taip jis stengėsi išvengti išdavystės.
Šūviai per vairuotojo durelių stiklą
Per Valdemaro Česnaičio, Klaipėdoje dar žinomo kaip Valdeška ir Barmalėjus, laidotuves jo draugas Romualdas Makauskas-Makena pagrasino, kad tikrai išsiaiškinsiąs, kas nušovė Valdešką, ir kad tam „bus šakės“. Išsiaiškinti nespėjo...
Maždaug po mėnesio viename iš Vingio gatvės kiemų nuaidėjo šūviai. Po jų į kiemą išbėgę kaimynai pamatė savo automobilyje BMW 540 sėdintį Romualdą Makauską (50 m.). Jis dar buvo gyvas, bet tampomas priešmirtinių traukulių neištarė nė žodžio. Kai atvyko greitoji, R. Makauskas jau buvo miręs. Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad viena kulka jam pataikė į krūtinę, perkirto arteriją. Nuo tos kulkos padarytų žaizdų R. Makauskas ir mirė. Dar trys kulkos pataikė į pilvą, riešą ir šlaunį.
Pagal kaimynų ir žmonos Emilijos pasakojimus policija nustatė, kad R. Makauskas tą vakarą, apie šeštą valandą, buvo susitikęs ir kalbėjosi su Sergejumi Bėgliku. Grįžęs namo išvedė į kiemą pabėgioti du savo auginamus šunis. Tuo metu telefonu jis šnektelėjo su savo pažįstamu Romualdu K. ir pasakė, kad pavedžiojęs šunis dar pastatys automobilį į saugojimo aikštelę.
Vos R. Makauskui įsėdus į automobilį, nuaidėjo šūviai. Kaimyniniame name gyvenanti Lina tuo metu buvo savo buto balkone, todėl po šūvių žvilgtelėjo į kiemą ir pamatė, kaip nuo automobilio link tunelio nubėga žmogus, vilkintis šviesios spalvos trumpa striuke. Daugiau niekas to šaudžiusiojo nematė.
Kaip ir V. Česnaitis, R. Makauskas buvo sušaudytas per vairuotojo durelių stiklą. Žudikas nepaėmė nei telefono, nei turėtų dolerių, nei auksinių žiedų. Buvo aišku, kad tai tikrai ne apiplėšimas.
Kontrabandos pėdsakai
Oficialiai R. Makauskas-Makena atstovavo Vokietijos bendrovei „Fair Form“, gaminančiai stendus parodoms. Jo duktė buvo ištekėjusi už vokiečio ir gyveno Berlyne.
R. Makauskas buvo teistas už spekuliaciją ir valiutinių operacijų pažeidimus, o į laisvę išėjęs 1990-aisiais. Operatyvinės tarnybos turėjo duomenų, kad Makena bendrauja su uostamiesčio nusikaltėliais. Jis buvo gerai pažįstamas ne tik su minėtuoju S. Gaidjurgio nekenčiamu S. Bėgliku, bet ir su broliais Žukauskais, Bubeliais. Todėl pirmiausia ir buvo tiriamos versijos, susijusios su nusikalstamu pasauliu. Tuo metu atrodė labiausiai įtikima, jog Makena galėjo būti nužudytas dėl kontrabandos.
Metai iki nužudymo R. Makausko pavardė netgi figūravo baudžiamojoje byloje, kuri buvo iškelta dėl kontrabandinės degtinės. Tuomet Makenos vairuojamas automobilis lydėjo du sunkvežimius, kuriuose tarp bananų buvo paslėpta vokiška degtinė. Kriminalistai tuos automobilius sekė, o kai bandė sulaikyti, Makena jiems užblokavo kelią. Jis buvo uždarytas į areštinę, bet po 48 valandų paleistas. R. Makauskui nebuvo pateikti kaltinimai – toje byloje, kuri vėliau buvo nutraukta, jis buvo tik liudytoju. Kaip liudytojas jis buvo apklausiamas ir dar vienoje kontrabandininkų byloje, iškeltoje Panevėžyje.
Paniška baimė
Vėliau paaiškėjo, kad R. Makausko nužudymas su jokia kontrabanda ar kontrabandininkais nesusijęs – jį nužudyti buvo įsakęs S. Gaidjurgis. Galbūt pabijojo, kad R. Makauskas tikrai gali prisikasti prie savo draugo V. Česnaičio žudikų, galbūt dėl to, kad R. Makauskas draugavo su S. Bėgliku, o gal todėl, kad tuo metu S. Gaidjurgis jau buvo ėmęs paniškai bijoti dėl savo gyvybės.
Panašiai kaip Tulpiniui Virginijui Baltušiui, taip ir S. Gaidjurgiui atrodė, kad jį gali nužudyti tiek konkurentai, tiek savos gaujos nariai. Todėl kilus bent mažiausiam įtarimui jis be jokio gailesčio žudė kartais visai niekuo dėtus žmones.
Sunaikintas dar vienas konkurentas
R. Makauską S. Gaidjurgis paliepė nužudyti Artūrui Damkui. Tuo metu S. Gaidjurgis jau tiesiogiai bendravo ir su Mariumi Marijošiumi, buvo davęs jam pinigų pragyvenimui. M. Marijošiui S. Gaidjurgis irgi pasakė, kad reikia atsikratyti Makenos – dar parodė, kur tas gyvena, kokiu automobiliu važinėja.
Po kelių dienų A. Damkus bei M. Marijošius gavo ginklus. Tiek S. Gaidjurgis, tiek Alvydas Juodris norėjo, kad šūvius paleistų A. Damkus. „Tu turi pasirodyti ir tapti savas, nes iki šiol nieko nesi nušovęs“, – A. Damkui kalbėjo S. Gaidjurgis. A. Juodris irgi priekaištavo – girdi, jis pats turįs viską daryti, o A. Damkus nieko nesugebąs ir jį kaip mažą vaiką reikia vedžioti už rankos.
Tą spalio 29-osios vakarą netoli R. Makausko automobilio A. Damkus su M. Marijošiumi pralaukė apie valandą. Jiedu matė, kaip šis pavedžiojo šunis, matė, kaip juos parvedė į butą, o pats atėjo prie automobilio.
Kai tik Makena įsėdo į savo BMW, prie jo priėjo M. Marijošius ir iš arti šovė per vairuotojo durelių stiklą... A. Damkus visa tai stebėjo iš tunelio. Po to abu vyrai susitiko ir nuėjo link Šiaulių gatvės. Išsiskiriant prie devynaukščio I. Simonaitytės gatvėje, M. Marijošius ginklą, iš kurio nušovė R. Makauską, atidavė A. Damkui.
Po kelių valandų pas A. Damkų atėjo S. Gaidjurgis. A. Damkus tuoj pat raportavo, kad jiedu su Mariumi nušovę Makeną. S. Gaidjurgis pamanė, kad šovė A. Damkus, todėl jį net pagyrė. A. Damkus tylėjo ir neišdrįso pasakyti, kad šovė M. Marijošius, o kitą rytą pastarojo paprašė nesakyti, jog šovė ne jis, A. Damkus, o būtent M. Marijošius. Šis sutiko, bet vėliau vis dėlto pasakė, kad R. Makauską sušaudė jis, o ne A. Damkus. Tai sužinojęs S. Gaidjurgis buvo labai supykęs.
Šūviai laiptinėje
Dar po kelių dienų panašiai buvo nušautas Raimondas Bertušaitis (28 m.). Jo lavonas buvo rastas prie penkiaauksčio, už keleto metrų nuo gatvės važiuojamosios dalies.
Tą naktį R. Bertušaitis, vadinamas Gvozdu, drauge su savo vienmečiu draugu Egidijumi Jaku-Burbulu važinėjo po miestą – tvarkė tik jiedviem vieniems žinomus reikalus, lankėsi kavinėje „Naktigonė“. Apie pusę keturių nakties Gvozdas nusprendė, kad pats laikas pavedžioti savo pitbulių veislės šunį, ir jo vairuojama „Audi“ įsuko į Kauno gatvės 9-ojo namo kiemą.
Abu vyrai išlipo iš automobilio ir pasuko laiptinės link. R. Bertušaitis ėjo pirmas, o E. Jakas kiek atsilikęs sekė iš paskos. Kai laiptų aikštelėje Gvozdas siekė įjungti šviesą, kad galėtų atrakinti šarvuotas savo buto duris, nuaidėjo šūvis, po to – dar vienas... Manoma, kad žudikai stovėjo kiek palipę laiptais. Sužeistas R. Bertušaitis puolė bėgti laukan, o jo draugas – iš paskos. Iš laiptinės išbėgo ir du šaudžiusieji, tačiau E. Jakas jų išvaizdos neįsidėmėjo. R. Bertušaitis irgi nieko niekam papasakoti negalėjo, nes pabėgęs apie 80 metrų krito negyvas. Atvykusiems medikams beliko konstatuoti jo mirtį.
Parodymai draugų nenaudai
R. Bertušaitis tuo metu priklausė Gintauto Žukausko grupuotei. G. Žukauskas, jo brolis Rimantas, dar visas būrys grėsmingų vyrukų rinkdavosi kavinėse „Nesė“ bei „Arka“ ir planuodavo savo nusikalstamus žygius. Jų ypač padaugėjo, kai toje grupuotėje atsirado Romualdas ir Arūnas Bubeliai.
Klaipėdoje tada netgi vartotas terminas „Bubelių gauja“. Ji ypač išgarsėjo po prekyba automobiliais besiverčiančio verslininko V. Bukausko pagrobimo. Už jo gyvybę pagrobėjai pareikalavo 200 000 JAV dolerių. Tarpininku buvo pasirinktas R. Bubelis. Vėliau, kai pinigai jau buvo perduoti ir verslininkas grįžo namo, paaiškėjo, kad R. Bubelis buvo ne tarpininkas, o pats su kitais organizavo šį nusikaltimą. Tuo metu, kai buvo nušautas R. Bertušaitis, teisme buvo nagrinėjama byla, kurioje R. Bubelis, Saulius Šimas, Henrikas Jucevičius ir kiti buvo teisiami kaip pagrobėjai.
Šioje istorijoje minėtas ir R. Bertušaitis. Po V. Bukausko pagrobimo jis irgi buvo sulaikytas. Darant kratą jo namuose net buvo rastas trotilo sprogmuo. Vėliau, kai jis sutiko duoti parodymus savo sėbrų nenaudai, byla dėl sprogmenų buvo stebuklingai pamiršta. R. Bertušaitis verslininko pagrobimo byloje tapo liudytoju, tik teisme duoti parodymų nesuspėjo, nes buvo nušautas. R. Bertušaičiui tapus liudytoju, po jo automobiliu jau buvo atsiradęs ir trotilo užtaisas, buvo suniokotas sugyventinės automobilis ir štai visa tai užbaigė šūviai laiptinėje.
Gaidjurginiai neprisipažino nušovę R. Bertušaitį. Šis nusikaltimas taip ir liko neišaiškintas. Kadangi V. Bukausko byla buvo gan rezonansinė, nors ir su Gaidjurginiais nesusijusi, apie ją dar rašysime. Rašysime ir apie tai, kaip buvo nužudytas kartu su R. Bertušaičiu jo nužudymo naktį buvęs E. Jakas. Bet tai įvyko tik 2000-ųjų liepą. O kol kas vis dar esame kruvinuosiuose 1997-uosiuose.
Kitą šeštadienį portale Balsas.lt skaitykite:
Policijos ekspertės ir jos žudiko mirtys
Žilvinas VIZGIRDA
