rytis zemkauskas

Kaunas oficialiai atsisveikina su Europos kultūros sostinės titulu. O finalinis akordas priverčia aiktelėti. Kauno mito trilogiją užbaigia spektaklis „Sutartis“. Jame scena sukurta iš 40-ies tonų vandens ir simbolinių, kaip ir šie metai Kaunui, 2022 maišų smėlio.

Į dienos šviesą išlindus, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) galimai sumokėjo 12 tūkst. eurų už tai, kad pokalbių laidoje pasirodytų ministro visuomeninis patarėjas, pro akis situacijos nepraleido ir ne kartą su Mantu Bertuliu dirbęs Skirmantas Malinauskas. Vyras socialiniuose tinkluose pasidalijo savo įžvalgomis ir prabilo apie rimtą bėdą. „Pasikalbėkim kitaip. Sumokėti 10-12 tūkst.

Trečiadienį pramogų pasaulį sujudino žinia, iš Jungtinių Valstijų į Lietuvą pargabenta buvusi teisėja ir parlamentarė Neringa Venckienė. Naujiena tapo tokia aktuali, kad žinomi žmonės nepraleido progos papokštauti socialiniuose tinkluose. Lietuvos humoristas, scenaristas, TV laidų prodiuseris Haroldas Mackevičius feisbuko paskyroje prakalbo apie tai, kokias lauktuves „teta“ parveš į Lietuvą: „Teta parveš krempleninį kostiumėlį, bajerio aspirino, kramtomos ryglio sperminto ir trinamus džinsus.

Mirė žymi Lietuvos menininkė Jūratė Rekevičiūtė. Jai buvo 50-imt metų. Šią žinią patvirtino Rytis Zemkauskas, praneša Delfi. Naujienų ir pramogų portalas tv3.lt primena, kad praėjusių metų balandį moteris išgirdo skaudžią diagnozę: jai buvo nustatytas antros su puse stadijos krūties vėžys. Moteriai teko nelengva dalia: teko atlaikyti chemoterapiją, krūties pašalinimo ir atkūrimo operacijas, švitinimą. Garsi menininkė dar birželio mėnesį džiaugėsi, kad jai pavyko pasveikti.

Jis yra parašęs ne vieną scenarijų dokumentiniams filmams bei televizijos laidoms, tačiau šįkart debiutuoja kaip kino scenaristas ir pristato komišką istoriją, rašoma pranešime spaudai. Žanras tarsi ir nebūdingas kūrėjui – komedija. Tačiau filmo „Melagiai“ scenarijus toks ir yra: komiškas tik detalėmis, bet dramatiškas savo esme, nes gvildenama žmogiškųjų santykių problema, nuolatinė meilės ir savęs paieška.

Dainininko ir muzikos prodiuserio Lino Adomaičio prabangi garso įrašų studija pagaliau oficialiai atvėrė duris. Į šios studijos atidarymą atvyko daugybė garsenybių, tarp jų Lino brolis Marijus Adomaitis „Ten Walls“, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, dainininkai Merūnas Vitulskis, Jurgis Brūzga, žurnalistas, TV laidų vedėjas Rytis Zemkauskas, festivalio „Kaunas Jazz“ įkūrėjas Jonas Jučas ir daugelis kitų.

Vakar oficialiai atidarytas 23-iasis „Kino pavasario“ festivalis. Artimiausias dvi savaites užkietėję kino mėgėjai galės leisti kino teatrų salėse ir surasti įkvėpimą gyvenimui. Atidarymo ceremonijoje, kaip ir kasmet, sugūžėjo gausus būrys kviestinių svečių, kurie nepraleido progos stabtelėti ant raudonojo kilimo. Vakar čia buvo galima išvysti ne tik šalies, bet ir užsienio pramogų verslo garsenybes.

Artimiausias dvi savaites kino mėgėjai leis kino teatrų salėse – prasidėjo jau 23-iasis „Kino pavasario“ festivalis. Šių metų festivalio šūkis „Įkvėpimai“. Ceremonijos svečiai, kurių pakviesta net keli šimtai, į šventę žengė raudonu kilimu, juos pasitiko festivalio rengėjai.

Trečiadienį Neringoje ant Baltijos jūros kranto rastas negyvas vyras su naro apranga, manoma kad vyras – Karaliaučiaus gyventojas. Apibūdindami mirusįjį policininkai spėjo, kad jam galėjo būti apie 35-40 metų. Kaip BNS sakė Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė, yra nustatyta, kad tai gali būti Rusijos Karaliaučiaus srityje be žinios dingęs vyras. Ar tai tikrai šis asmuo, paaiškės atvykus artimiesiems. Kaip rašoma portale klaipeda.diena.

Kaip tinkamai ugdyti mąstantį ir kūrybingą žmogų – diskusijas kelianti nesenstanti tema. Pedagogai įsitikinę, kad šiame procese didesnį vaidmenį turi atlikti gimtosios kalbos mokymas. Tačiau norint pasiekti efektyvių rezultatų, būtina kurti nestandartines, kūrybiškumą skatinančias bei integruotas lietuvių kalbos ir literatūros pamokas.

Vienuolikai „Sidabrinių gervių“ nominuotas ir šešias iš jų laimėjęs filmas „Šventasis“ šalies kino teatruose pasirodys rugsėjo 22 d. Likus mėnesiui iki premjeros, Lietuvos kino akademijos geriausiu metų filmu pripažinto „Šventojo“ kūrybinė grupė pristato plakatą ir anonsą.

Sukurti tradiciją mados pasaulyje yra neįtikėtinai sunku, tačiau dizaineris Juozas Statkevičius kiekvienais metais sugeba nustebinti net visko mačiusius mados pasaulio atstovus. Į jo „Metų renginiu“ vadinamą drabužių kolekcijos pristatymą atvyksta ne tik garsiausi šalies žmonės, bet ir žinomos užsienio žvaigždės.

 Laisvė yra pasirinkimo meniu, kuris turi būti kaip įmanoma platesnis, teigia žurnalistas ir rašytojas Rytis Zemkauskas. Jis pabrėžia, kad laisvė neturi bausmių, bet kiekvienas laisvas pasirinkimas atneša pasekmes. „Manau, kad laisvė yra pasirinkimo meniu. Kuo didesnis, platesnis, kuo daugiau niuansų yra tuose pasirinkimuose [tuo geriau]. O ką atneša pasirinkimai? Laisvė atneša pasekmes. Tai reikia žinoti. Nėra bausmės, yra pasekmės“, – sako R. Zemkauskas.

Ryčio Zemkausko pokalbius su iškiliais kūrėjais, mokslininkais, menininkais galima stebėti nebe tik televizoriaus ekrane ar internetu – pora dešimčių laidoje „Pasivaikščiojimai“ gimusių pašnekesių jau sudėta į knygą. Joje sugulę pokalbiai, pasak autoriaus, demonstruoja, kas lieka iš žodžių, kai nubyra vaizdas. R.Zemkauskas tvirtina dar nepakalbinęs visų iškiliausių, įdomiausių asmenybių – nors antros „Pasivaikščiojimų“ knygos dalies nežada, savo laidoms turi numatęs dar ne vieną pašnekovą.

„Televizijoje nėra tiesos. 99 proc. joje yra pramoga, 1 proc. – informacija. Tai toks pats verslas, kaip ir visi kiti“, – teigia Rytis Zemkauskas. Žinomas žurnalistas mintimis apie televiziją, darbą joje ir gyvenimo sėkmę su Kauno technologijos universiteto (KTU) studentais pasidalino per devynioliktą kartą vykusias KTU „Chemikų dienas 2014“. Humanitaras, kultūros pasaulio atstovas R. Zemkauskas (41 m.) su „tiksliukų“ auditorija iš karto rado bendrą kalbą.

Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Dabar gyvename tokiu pat Renesansu, kaip gyveno Rafaelis, tik žmonės tą supras po 500 metų. Taip teigia žurnalistas ir rašytojas Rytis Zemkauskas, neseniai išleidęs pokalbių su žinomais kultūros žmonėmis knygą „Pasivaikščiojimai“. „Renesansas su cigaretėmis rankose, bendravimu per „Facebooką“, like`ais ir dislike`ais, su draugais, kurie yra įsigyjami dešimtimis, šimtais... Tai tiesiog visai kitas būdas kalbėtis, bet apie tą patį“, – pastebi R. Zemkauskas.

Ar žinote, kodėl televizijos žurnalistas, laidų vedėjas bei prodiuseris, rašytojas bei filmų garsintojas Rytis Zemkauskas, garsindamas legendinius „Sopranus“, keikėsi profesionaliai? „Esu vienintelis eteryje tai darantis specialistas“, - BTV „Sekmadienio ryto“ laidos vedėjai Astai Stašaitytei – Masalskienei prisipažins R.Zemkauskas, studijų metais krimtęs anglų filologijos mokslus.

Alfred Erich Senn – žmogus, kurio gyvenimas vertas ne televizijos laidos, bet viso filmo. Jo tėvas, šveicarų mokslininkas lingvistas kažkada atvyko į tolimą šiaurės miestą Kauną dėstyti ką tik įkurtame Lietuvos universitete. Buvo laikai po pirmojo pasaulinio karo, Vilnius jau buvo okupuotas ir jaunai valstybei reikėjo šviesių protų. Alfred Senn vieną vakarą po paskaitų nuėjo į kiną, sutiko lietuvaitę ir... jo gyvenimas pasikeitė.

Prieš trejus metus legendiniu tapusio „Snobo kino“ pradininkas Rytis Zemkauskas pirmąkart patraukė pasivaikščioti su įkvepiančiomis meno ir kultūros asmenybėmis. Dabar TV1 laida „Pasivaikščiojimai“, pakeitusi televizijos veidą ir pakvietusi pokalbiais mėgautis neskubant, atgyja knygos puslapiuose. Ji siūlo dvidešimt istorijų, kuriose nekasdieniai pašnekovai – nuo kunigo iki paauglių mylimo dainininko – dosniai dalijasi mintimis apie gyvenimą, kūrybą, didelius atradimus ir mažas silpnybes.

Sekmadienį 21.45 val. per Info TV startuoja „Mano kiemas“ – naujas televizinis projektas, pasakojantis apie miestų mikrorajonus. Savotiškus „miesto miestelius“ – senamiesčius, į kuriuos traukia turistai ar pramogų ieškotojai, naujamiesčius, kuriuose dirbama ir miegamuosius rajonus, į kuriuos grįžtama.

„Aš būsiu visada!“, sako Algis ir šypsosi patenkintas, kad sugalvojo gerą frazę. Žinoma, ši frazė ištraukta iš konteksto ir mažai ką sako skaitytojui, tačiau kai ką byloja apie žmogų, su kuriuo šiandien kalbamės. Jis labai protingas, pagavus ir ironiškas. Jo mylimoje anglų kalboje tam yra vienas žodis – „witty“. Žodis, kuriuo galima apibūdinti visą O. Wilde'o dialogo meną ir visą Algio Ramanausko kūrybą. Na gerai, toli gražu ne visą.

„Pagalvoju: taip jam bjaurybei ir reikia, kiek jis gali mane kankinti?“, – rašytoja Renata Šerelytė TV1 laidoje „Pasivaikščiojimai“ drąsiai kalba apie savo kūrybos užkulisius ir atrodo, kad joks klausimas negali jos išmušti iš vėžių. Ji nelabai stengiasi pasakyti lakią frazę – greičiau jau ieško tikslios formuluotės, teisingo apibūdinimo. Apie save kalba ramiai, paprastai, pripažįsta daugelį dalykų, kuriuos kiti vardan „literatūrinės“ biografijos linkę neigti. Ji dar ir nieko nebijo.

Juozas Statkevičius išties apdovanotas daugeliu talentų: jis jaučia stilių tarsi savo paties prigimtį, savąja gražbylyste, ko gero, sugebėtų net tigrą įtikinti atsisakyti mėsos, jis niekada nesensta ir svarbiausia – yra neprilygstamas pašnekovas, kurio galima klausytis valandų valandas. Be to, jis žino daugybę įdomiausių istorijų, kurias papasakos per „Pasivaikščiojimus“ su Ryčiu Zemkausku.

Jau rytoj, penktadienį, 23 val. kanalo TV1 eteryje po kelerių metų pertraukos pasirodys „Snobo kino“ rubrika, kurioje šeimininkaus charizmatiškasis Rytis Zemkauskas. „Snobo kino“ starto proga tūkstančius filmų peržiūrėjęs Rytis atskleidžia, per kurį filmą vos neužduso iš juoko ir prisipažįsta, su kuria aktore eitų į pasimatymą, o su kuria susitiktų intelektualiai pakalbėti. - Koks pats geriausias Jūsų matytas filmas? - Čia visada problema.

Sekmadienio vakarą 19.30 val. LNK rodys Ryčio Zemkausko „Pasivaikščiojimus“ su šviesios atminties aktoriumi Vytautu Šapranausku. „Man net baisu prisiminti: filmavimas vyko tokiu pat metu, kaip dabar. Tai buvo pavasaris, tik viskas sužaliavę. Kalbėjomės vaikščiodami po Vingio parką. Ilgai Vytą teko įkalbinėti dalyvauti laidoje, jis vis sakė, kad klausinėtojų klausimai vienodi“, – su šypsena prisimena Rytis interviu su V. Šapranausku.

Žiūrovų pamėgta, viena seniausių ir populiariausių TV1 laidų „Pasivaikščiojimai“ grįžta į eterį po žiemos atostogų. Pirmoji laida – jau šeštadienį. Šis pasivaikščiojimas bus išskirtinis tuo, kad nufilmuotas vėlų Vilniaus vakarą gatvių žibintų ir parduotuvių vitrinų šviesoje. Virš miesto nusileidus sutemai, Rytis Zemkauskas kalbina jauną kino režisierę Kristiną Buožytę, kurios filmas „Aurora“ kaip tik dabar keliauja po Lietuvos kino teatrus.

Šiemet Vytauto Didžiojo universitete studentai pradės šurmuliuoti kiek anksčiau nei įprastai – rugpjūčio 27 d. Tuomet startuos jau tradicija tapę „Įvado į studijas VDU“ renginiai, kurių metu pirmakursiams ne tik bus pristatyta studijų programa, dalykai bei dėstytojai, bet ir vyks kino seansai, koncertai, intriguojantys neformalūs pokalbiai, susitikimai su žinomais žmonėmis ir daug kitų įdomybių, kuriose apsilankyti kviečiami ir vyresni VDU studentai! „Jau įsitikinome, kad pirmakursiai džiaugia...

Jonas Öhmanas jau bene septynetą metų gyvena Lietuvoje. Pirmą kartą atvyko čia po sausio 13-osios įvykių ir, jo žodžiais tariant, susižavėjo mažos šalies drąsa stoti prieš Rusijos imperiją. Švedijos provincijoje užaugusiam ir ligi tol nieko apie Lietuvą negirdėjusiam jaunam žmogui mūsų šalis tada pasirodė niūri savo architektūra, bet graži žmonėmis. Jonas išmoko lietuviškai (be lietuvių, jis dar tikrai moka anglų ir rusų kalbas) ir ėmė lankytis Lietuvoje dažniau.

TV1 laidos „Pasivaikščiojimai“ svečias – kino režisierius Emilis Vėlyvis. Jis į savo antrąją profesiją atėjo puikiai pasiruošęs: tapybos studijos Vilniaus dailės akademijoje ir Varšuvos meno akademijoje suformavo „Zero“ autoriaus skonį ir įgūdžius. „Ko gero esu vienintelis režisierius Lietuvoje, kuris paišosi visas kadruotes“, sako jis. Jo filmai pradžioje atsiranda kaip storos piešinių knygos, nes Emilis pirmiausia yra tapytojas.

Jis kaip koks ne lietuvis – nebijo ramiai pripažinti savo vertę ir pasakyti apie tai visiems garsiai. Jo pasitikėjimo savimi šaknys – beprotiškai intensyvioje dvylikos metų karjeroje: suvaidinta ir sušokta begalė spektaklių, sukurta publikos ir kritikų įvertintų pagrindinių vaidmenų, dirbta su geriausiais režisieriais.

Ši eilutė ne iš filmo, kurio pažiūrėti žmonės traukia kaip į atlaidus, o iš „Šamano“ pravardę turėjusio amžiną atilsį M.Gimžausko eilėraščio „Acid is Sweet“ („Rūgštis yra saldi“?). LNK grupei priklausančio TV1 kultūros projektas „Alchemija“ kalba apie poeziją. Teisingiau pati poezija kalba „Alchemijoje“, o tai visada yra iššūkis – kaip „parodyti“ eilėraštį per televiziją? Taip gimė kol kas viena rizikingiausių šio sezono laidų.

TV1 laida „Alchemija“ pradeda savo antrąjį sezoną atsakydama į šį klausimą labai paprastai - Czesław'as Miłosz'as. Poetas, eseistas, mąstytojas, mokytojas. Mano Miłosz'as – šitaip apie vieną iškiliausių 20-ojo amžiaus asmenybių, Nobelio premijos laureatą turi teisę sakyti ir lietuviai, ir lenkai. Ir visi pasaulio klajūnai, kuriems patinka jo kūryba, nes „Alchemijoje“ visada kalbama apie kuriantįjį pradą.

LNK grupei priklausantis kanalas TV1 antrąjį „Pasivaikščiojimų“ sezoną pradeda ... pasivažinėjimu. Viskas buvo taip: „Pasivaikščiojimų“ kūrybinė grupė, padedama gerų žmonių ir palankiai susiklosčiusių aplinkybių, sulaukė Lietuvon atvykstant Kolumbijos mokslininko, filosofo ir politiko Antano Mockaus. O kai profesorius savo beprotiškoje dienotvarkėje pagaliau rado laisvą pusvalandį pasivaikščiojimui, dangus prakiuro ir Lietuvoje prasidėjo tropinė liūtis.

Kauno miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį pritarė, kad Kaune kartu su režisieriumi Vytautu Balsiu ir verslininku Edvinu Bindoku būtų steigiama viešoji įstaiga Kauno kino studija. Savivaldybė, investuodama į šios įstaigos kūrimą, gaus 51 proc. sprendžiamojo balso teisės visuotiniuose dalininkų susirinkimuose. Kiti du dalininkai pasidalys 49 proc.

„Man yra ne kartą siūlytas kontraktas, jeigu aš prirašysiu prie savo vardo „Rusija“, – sako balerina Eglė Špokaitė ir su apmaudu kalba apie tai, kad toks pasiūlymas ateidavo ne iš Rusijos, o iš mūsų išsvajotosios Vakarų Europos meno vadybininkų, kurie nenori matyti net ir labai įdomaus, bet iš niekam nežinomos šalies kilusio baleto artisto. Šį kartą TV1 kanalo laidoje „Pasivaikščiojimai“ – pokalbiai apie tai, apie ką neįmanoma kalbėti, o reikia... šokti.

Šį šeštadienį „Alchemijoje XV“ ‒ dvi istorijos, peržengiančios kultūros laidos rėmus. „Buvo akimirkų, kai turėjome stabdyti save, nes pavojingai priartėjome prie žanrų, kurių savo laidose kaip tik ir norime išvengti“, ‒ sako TV1 laidos vedėjas Rytis Zemkauskas. Pirmoji istorija ‒ Suomijos rašytojo Henry Parland'o. Tiesa, jis ne visai suomis. Jis britų ‒ vokiečių kilmės, o rašė švediškai. Tačiau priklausė vienai garsiausių Suomijos giminių, turinčiai vokiško, švediško, net rusiško kraujo.

Televizijos kultūros laidų vedėjo Ryčio Zemkausko manymu, šalies tautinės savimonės stagnacija glūdi istoriniuose padariniuose. „Praeis. Reikia tik laiko“, – aiškino jis. Ar galite laikyti save snobu? Pavadinimas „Snobo kinas“ buvo labai geras, bet tai nerodo, kad esu snobų specialistas – apie tai paskaitų universitetuose negalėčiau skaityti. Galiu atsakyti tik tiek, kad jeigu reikia, galiu pabūti snobu – man nesunku.

Pirmadienį kanalas TV1 pradeda naująjį savo sezoną su šūkiu „TV1 – vienas malonumas“ . Malonumų televizija siūlo visą skalę – nuo kultinių serialų, lietuviškų filmų vakaro, detektyvų iki kultūrinių ir pokalbių laidų. Paskutiniai Barnabio darbo metai Midsomeryje Vienas didžiausių TV1 žiūrovų malonumų – stebėti, kaip meistriškai žmogžudysčių bylas Midsomerio grafystėje išpainioja Tomas Barnabis – Midsomerio grafystės Kostono kriminalinės policijos detektyvas.

Kitą pirmadienį naująjį sezoną pradedanti TV1 televizija žiūrovams pasiūlys naują Ryčio Zemkausko laidą „Alchemija“. „Alchemija“ – kultūrinės publicistikos žanro televizijos laida. Ją kurią žmonės, kartu dirbę LNK laidoje „Lankos“, kūrę dokumentinius filmus ir kitas televizijos laidas.

Penktosioms Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) metinėms artėjant Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje pristato filmą „Pačios keisčiausios sąjungos istorija“. Tai pirmasis lietuviškas dokumentinis filmas apie Europos vienijimąsi ir Lietuvos kelią į Europą.   Filmo projekto vadovė - LNK žurnalistė, patyrusi režisierė Gražina Sviderskytė. Filmo scenarijaus autorius – visiems pažįstamas laidos „Snobo kinas“ vedėjas, rašytojas ir scenaristas Rytis Zemkauskas.

2008 m. pradžioje “Vilnius Europos kultūros sostinė 2009” paskelbė kūrinių viešose miesto erdvėse konkursą, kurį laimėjo trys Lietuvos skulptoriai (nugalėtojais tapo Roberto Antinio projektas „Puskalnis“, Mindaugo Navako projektas „Dviaukštis“ ir Vlado Urbanavičiaus projektas „Krantinės arka“). Apie įvairius su projektu susijusius incidentus, organizatorių konfliktus su Vilniaus savivaldybe ir pan. žiniasklaidoje kalbėta jau nemažai.

Antrą kartą rengiamas studentų kino festivalis „STOP‘as“ kiną perkels į netradicinę erdvę ir kvies jaunųjų kūrėjų filmus žiūrėti psichiatrinėje ligoninėje. Anot renginio organizatorių, festivalio vieta pasirinkta neatsitiktinai – tai sąsaja su šių metų renginio tema. „Tvoros ir namų sienos buvusią ligoninę atskyrė nuo miesto centro šurmulio ir sukūrė savita ramybe ir paslaptimi apgaubtą senamiesčio dalį“, – teigiama pranešime spaudai.

Kurti kiną šiandien  paprasčiau nei bet kada – pakanka geros idėjos ir mobiliojo telefono. Tai įrodyti pasiryžo festivalio-konkurso AXX organizatoriai ir telekomunikacijų bendrovė „Tele2“, pristatantys naują kino projektą – mobiliaisiais telefonais sukurtų filmų konkursą „Tele2 MobilAXX“.„Rėmėme AXX siekdami, kad kinas taptų prieinamas visiems. Tapome ir naujo projekto „Tele2 MobilAXX“ partneriais, kad ne tik filmus peržiūrėti, bet ir kurti galėtų pabandyti kiekvienas norintis.

Rytą nuskambėjus žadintuvui vieni puola kaisti kavą, antri automatiškai įjungia radijo imtuvą, treti tiesia rankas televizoriaus pultelio link. Žodžiu, visi tiesiog prabunda. Visi minėti būdai prabusti yra geri. Vis dėlto mažiausiai galimybių prabusti turi televizijos gerbėjai. Gražu žiūrėti, kaip komerciniai televizijos kanalai rūpinasi mūsų, dirbančių žmonių, t.y. turinčių didžiausią perkamąją galią, rytmečiais.

Šiandien kartojamas lietuviškas kino nuotykis su Juozu Budraičiu, ryjančiu dešrą ir vaizduojančiu kitą žmogų, su Vaiva Mainelyte, varančia arklius kaip vesterne, - "Vyrų vasara" (LTV-2, 14.40 val.). Rene Zellweger (ir vėl jinai!) vaidina priekvailę padavėją "Seselėje Betėje" (1 Baltijos kanalas, 23.45 val.). Kai kam, sako, gražu. LTV rodo garsų pasaulyje, bet uždraustą tėvynėje Baltarusijoje ir lojalioje Rusijoje dokumentininko Jurijaus Chaščevatskio "Paprastą prezidentą" (22.00 val.

Retai įsijungiu televizorių. Jau ką žiūrėti visokių lietuvių politinių apsišaukėlių, prastai vaidinančių mąstančius žmones, šou, verčiau koks filmas. Įvairus šeštadienis Mūsų politikieriai, nepaisant jų tariamų “programų” skirtumo, jau tokie vienodi, kad pasigaili tokių monotoniškų stebuklų šalyje užgimęs. Patriotizmo, Stepokai, patriotizmo! - sukliks koks putotas kaip kumelys, paklaikusių akių trispalvis sovietas. Kad daugiau pasitaikytų tikrų filmų, gal nebūtų ir to nuolatinio diskomforto.

Jau pradedant savaitgalio televizijos programomis pastebi keletą visai neblogų filmų. Jūs manote “keletas” - mažai? Manote, šiuo metu besibaigiančiame Kanų festivalyje jų daugiau? Daugiau tik triukšmo. Šeštadienis Įvairaus dvasios peno prifarširuota diena. Malonus atvejis, kai su rubrika “klasika” rodoma ne tiesiog sena juosta, o per dvidešimt kelerius metus tikrai sugebėjusi užsitarnauti klasikinės rangą, - australų “Pažeidėjas Morantas” (TV4, 12.50 val.

Švedijos "Bonnier" grupei priklausanti Lietuvos komercinė televizija LNK laimėjo konkursą naujam dažniui ir ketina steigti televizijos kanalą, Vilniuje transliuosiantį kultūrines laidas.

Pavasarį LNK televizija pradės kviesdama kurti jaukesnį ir saugesnį pasaulį, išvysti daugiau šviesių spalvų, ištarti daugiau šiltų žodžių. Šių metų Gerumo dieną, kovo 1-ąją, LNK kartu su savo partnere farmacijos kompanija "GlaxoSmithKline" ypatingą dėmesį skirs akliems ir silpnaregiams vaikams, kviesdama padėti tiems, kurie mūsų nemato. LNK duomenimis, Lietuvoje yra apie 8000 aklų ir silpnaregių. Iš jų beveik 3000 visiškai nemato. Apie 900 iš jų - vaikai.