Žalgirio arenoje scena iš 40 tonų vandens ir simbolinių 2022 maišų smėlio, auga ir beveik 16 metrų aukščio medžiai: ten skamba 3-ioji Kauno mito trilogijos dalis – „Sutartis“. Kaunas taip įspūdingai atsisveikina su šiemet puoselėtu garbingu Europos kultūros sostinės titulu. Spektaklyje ant vandens susipina miesto istorijos, operos, elektronikos, džiazo ir čiurlioniškų motyvų aidas.
„Miestai formuodavosi prie vandens, Kaunas Neries ir Nemuno santakoje ir personažai pagrindiniai, Neris ir Nemunas. Žemė, kur miestas auga, ir urbanistika visa atsiranda. Galiausiai priėjau prie Čiurlionio paveikslų – tai pagrindinis vaizdinys buvo Čiurlionio paveikslas „Ramybė“, – pasakoja „Sutarties“ scenografė Sigita Šimkūnaitė.
O kūrinio žanras gan neįprastas – baletorija, joje pasirodo net 150 atlikėjų. Pagrindinius Nemuno ir Neries vaidmenis kuria žinomi dainininkai, jie sako, kad tai unikali patirtis.
„Mes tokie simboliniai mitologiniai personažai... Vanduo duoda plius 1000 efekto. – Tai vienetinis renginys ir vienetinis vaizdas, kas yra įvykę Lietuvoj. – Ir labai gaila, kad vienetinis“, – kalba pagrindinių vaidmenų atlikėjai Monika Pleškytė ir Jeronimas Milius.
Visus kultūros sostinės metus lydėjęs ir intrigavęs Mitinis Kauno žvėris iš vandens išnyra ir ten.
„40 tonų vandens yra mano ir aš nesijaučiu ne vietoje, ir labai dėkingas scenografei už šiltą vandenėlį. – O kostiumas neperšlampa? – tai čia jau nesvarbu: šlapias visas, nes ką tik išsimaudžiau“, – sako šokėjas Petras Lisauskas.
Tad kuriant vaidmenis gelbsti neperšlampami kostiumai, kai kurie net kurti iš labai neįprastų medžiagų.
„Yra ir suledėję kostiumai, kurie pagaminti iš burbulinės plėvelės ir jie yra kaip ledo luitai. Nedažnai Lietuvoje mato 30 šokėjų šokančių vandeny ir 50 choristų – tai iššūkis, mums svarbu buvo išlaikyti Čiurlionio estetiką, koloritą“, – pasakoja kostiumų dizainerė Sandra Straukaitė.
O choreografė atvira – teko kliautis ne vienu fizikos dėsniu.
„Stengiausi mąstyti, kaip vanduo juda, kaip kūnas juda, visa tai pastatyti – tai ne kliūtis, tai duotybė. – Archimedo dėsnį teko pritaikyt? – Labai daug fizikos dėsnių pritaikėm“, – teigia choreografė Agnija Šeiko.
O ką ir su kuo Kaunas kviečia susitarti, palydint kultūros sostinės metus:
„Tai sutartis mūsų pačių su mumis pačiais ir su mūsų artimaisiais, ir su draugais, kaimynais, miesto gyventojais – tai mūsų susitarimas.“
Kūrybinė komanda sako, kad nors oficialiai šie ypatingi metai ir baigiasi, bet paskleista žinia lieka gyva žmonių širdyse.
„Tai klasikinė drama, pasakojimas apie miesto kelionę iš laikinosios į šiuolaikinę, miestas nubunda, susitinka save supranta savo prieštaringumą ir galiausiai sudaro sutartį miestas pats su savimi – gyventi nuo šiol geriau, gal tokia ta žinutė būtų. Nuo šiol viskas bus geriau“, – pasakoja mitinio žvėries idėjos autorius Rytis Zemkauskas.
