Ryčio Zemkausko pokalbius su iškiliais kūrėjais, mokslininkais, menininkais galima stebėti nebe tik televizoriaus ekrane ar internetu – pora dešimčių laidoje „Pasivaikščiojimai“ gimusių pašnekesių jau sudėta į knygą. Joje sugulę pokalbiai, pasak autoriaus, demonstruoja, kas lieka iš žodžių, kai nubyra vaizdas.
R.Zemkauskas tvirtina dar nepakalbinęs visų iškiliausių, įdomiausių asmenybių – nors antros „Pasivaikščiojimų“ knygos dalies nežada, savo laidoms turi numatęs dar ne vieną pašnekovą. U.Mikaliūno nuotr.
R.Zemkauskas tvirtina dar nepakalbinęs visų iškiliausių, įdomiausių asmenybių – nors antros „Pasivaikščiojimų“ knygos dalies nežada, savo laidoms turi numatęs dar ne vieną pašnekovą. U.Mikaliūno nuotr.
Atskleidžia kitas spalvas
Žurnalistas, laidų vedėjas, prodiuseris ir rašytojas Rytis Zemkauskas knygos „Pasivaikščiojimai“ pristatyme susirinkusiesiems panevėžiečiams atvirai, su humoru ir saviironija pasakojo apie interviu kūrimo aplinkybes ir subtilumus, neslėpė savo požiūrio į kalbintus žmones, kalbėjo apie save, apie žiniasklaidą, kūrybą ir kūrėjus.
Knygoje „Pasivaikščiojimai“ – dvidešimt laidoje „Pasivaikščiojimai“ skambėjusių pokalbių, maždaug trečdalis iš nufilmuotų per keletą televizinių sezonų.
R. Zemkauskas patikino, kad laidose rodyti pokalbiai knygoje atsiskleidžia kiek kitomis spalvomis: „Knygoje matyti, kas atsitinka, kai nubyra vaizdas. Ar kalbos vertos ko nors, kai dingsta intonacijos, pauzės? Apskritai, ar vienoje terpėje gerai veikiantis daiktas yra geras kitoje? Knyga tuo ir įdomi, kad leidžia geriau įsigilinti į turinį, leidžia mintis sekti neskubant, stabtelint ten, kur norisi.
Aš pats skaitau sustodamas – keletą puslapių perskaitau, paskui išskrendu, apie ką nors galvoju, vėl prisimenu, kad knyga ant kelių… Man skaitymas – kūrybos generavimas.“
Rodo vertus parodyti
Knygai autorius kartu su leidėjais parinko interviu su istoriku Egidijumi Aleksandravičiumi, filosofu Kristupu Saboliumi, dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi, režisieriumi Oskaru Koršunovu, dainininkais Jurga Šeduikyte, Mantu Jankavičiumi, Andriumi Mamontovu ir kitais pašnekovais.
R. Zemkauskas sakė, kad knygai, kaip ir laidai, herojus galėjo rinktis nepatirdamas kieno nors diktato, visiškai laisvai, savo nuožiūra. Tiesa, pats pageidavo leidėjų patarimų. „Noriu, kad knygą pirktų, kad ją perskaitytų kuo daugiau žmonių. Todėl ir leidyklą rinkausi tokią, kad su knyga eitų kaip su tanku, tokią knygų maksimą. Todėl ir leidyklos darbuotojų prašiau, kad atrinktų, kokie žmonės skaitytojams gali būti įdomiausi, labiausiai skatinantys knygą pirkti, – pasakojo žurnalistas. – Beje, mano ir jų pasirinkimas sutapo. Tik poros leidėjų parinktų interviu pasiūliau nedėti ir vietoj jų pateikiau kitus.“
Kalbėdamas apie pašnekovų pasirinkimą R. Zemkauskas pabrėžė, kad vienas iš jo tikslų – išvesti į šviesą, viešumą tuos žmonės, kurie nėra populiarūs įprasta prasme – mokslininkus, filosofus, kuriuos labai retai galima pamatyti kalbančius per televiziją. Jo manymu, televizijai reikia herojų įvairumo, apskritai laimė nuo įvairovės nemenkai priklausanti.
Pasivaikščiojo ne su visais
„Pasivaikščiojimų“ autorius tvirtina esantis dėkingas savo pašnekovams: „Sutikdami kalbėtis jie daro man paslaugą, normalu būtų, jei ir atsisakytų. Jie juk neprivalo kalbėtis, jie daug pasiekę, jiems nereikia reklamos. O ir apskritai televizijos daroma reklama, jos nauda pervertinama. Televizija – tik viena iš gyvenimo dalių. Mes ją sureikšminam, o paskui baisimės, kad ji nepadeda gyventi. O ji ir nepajėgi padėti – mes tik įsivaizduojam, kad gali.“
Per keletą laidos sezonų R. Zemkauskas sakė tikrai nespėjęs pakalbinti visų žmonių, kurie jam atrodo galintys būti įdomūs pašnekovai. „Dar yra labai daug tokių, kuriuos norėčiau pasikviesti pasivaikščioti. Žmonės dar nesibaigė. Jei darai šou, toks pavojus yra, nes šou tinkamų pašnekovų labai nedaug, turi kalbinti Radžį, – pasišaipė jis. – O aš neturiu, tai man labai lengva.“
Žurnalistas atskleidė į savo laidą norintis pasikviesti švedų poetą Tomą Transtriomerį – mėgsta jo poeziją ir tikisi, jog pavyktų susikalbėti. Tiesa, labiau esąs linkęs kviestis lietuvius. Pavyzdžiui, rašytoją Romualdą Granauską.
R. Zemkauskas neslėpė apgailestaujantis, kad nesukūrė interviu su jau Amžinybėn išėjusiais jam svarbiais, įdomiais kūrėjais. „Su vienais nepasikalbėjau, nes tada dar nebuvo laidos, su kitais tiesiog nespėjau ar nepavyko, – sakė jis. – Pavyzdžiui, su Marcelijumi Martinaičiu pasikalbėti galėjau, bet sąmoningai nekviečiau į laidą. Sunku tai paaiškinti – tiesiog nebuvo tinkamos akimirkos.
Gaila, kad nepavyko pakalbinti Gintaro Beresnevičiaus, Jurgos Ivanauskaitės, Vytauto Kernagio – visų tų gerų žmonių. Ne, jie nebuvo geri žmonės, jie buvo ryškios asmenybės.“
Kalbina ne sau
Interviu žanrą R. Zemkauskas vadina prievartos aktu. Jis sakė mėgstantis ir labai tiksliu laikantis rašytojos Jurgos Ivanauskaitės (ją, beje, vadina labai gera žurnaliste, geresne nei rašytoja) išsakytą interviu apibūdinimą – švelnus tardymas.
Kurdamas interviu su savo laidų pašnekovais žurnalistas pasakojo besistengiantis kuo mažiau su jais kalbėtis prieš pasivaikščiojimus. „Jei susitinkame likus kiek daugiau laiko iki filmavimo, ką nors sugalvoju – einu į mašiną, sakau, kad ką nors atsinešti reikia, ir panašiai. Nenoriu, kad žmogus prieš filmavimą išsikalbėtų, antrą kartą jis to, ką pasakė, nepakartos, o man reikia, kad jis ne man pasakytų, o jums“, – aiškino savo veiklos specifiką R. Zemkauskas.
Dalydamasis įspūdžiais iš filmavimų pašnekesių laidų ir knygos autorius prisiminė, kad kartais būna taip, jog laida padeda susidraugauti su žmonėmis. Pavyzdžiui, su poetu Gintaru Grajausku tapo bičiuliais, nes filmuodami atrado, jog jiems labai lengva susikalbėti. „Jo kalbėjimas man toks aiškus, lyg pats kalbėčiau – viską suprantu, ką jis sako. Lygiai taip pat jaučiuosi ir kalbėdamas su Jurga Šeduikyte“, – sakė jis.
Nekuria jaukios atmosferos
Didžiulį įspūdį R. Zemkauskui paliko pokalbiai su poetu Sigitu Geda – jį filmavo ne „Pasivaikščiojimuose“, ryškiai asmenybei skyrė visą dokumentinį filmą. Apie poetą sako: „Man jis didžiulis autoritetas, nors tarp mūsų – nemažas amžiaus skirtumas, bet tapome draugais, daug bendravome. Man jis – toks gnomas, mitologinė būtybė, žinanti kažkokią fundamentalią tiesą – per purvą radęs ją, ne per grožį, griaunantis keistą grožinės literatūros sąvoką.“
Pokalbį su aktore Jūrate Onaityte „Pasivaikščiojimų“ autorius vadino pavyzdžiu, kaip kartais sutampa norai, įsivaizdavimai ir tikrovė: „Kartais prieš laidą susikuriu vaizdą, kaip kas turėtų būti, kaip norėčiau, kad būtų. Tą kartą atspėjau, aktorė net apsirengusi buvo taip, kaip aš įsivaizdavau. Ir pasirodė esanti labai imponuojanti asmenybė. Nesu automatiškai visų autoritetų gerbėjas – autoritetingumą žmogus įrodo savo kūryba. Pamačiau, kaip ji repetuoja, pasikalbėjau, įspūdis liko didžiulis.“
Žurnalistui įstrigęs pokalbis su balerina, pedagoge Egle Špokaite. Net studentams laidą rodė kaip pavyzdį, kaip per interviu žmogus keičiasi, atsiveria, atsiskleidžia.
Režisierių Emilį Vėlyvį kalbino Kauno klinikų požemiuose, šalia prozektoriumo. Specialiai parinko tokią vietą – bijodamas uždarų erdvių, tunelių, požemiuose jautėsi nejaukiai, o taip esą ir turintis jaustis, nes žiūrovams nuobodu stebėti tą, kas labai patogiai jaučiasi.
Prisimindamas laidą su aktoriumi Vytautu Šapranausku R. Zemkauskas neslėpė manantis, kad šiam kalbėtis nelabai patiko. „Daug veiklos turintys, daug pasiekę žmonės tikriausiai kalbinami labiausiai nori, kad nuo jų greičiau atstotų ir būtų galima eiti namo“, – sakė jis. Ir pabrėžė neturintis tikslo, kad laidos žūtbūt patiktų pašnekovams.
Kūryboje vertina darbštumą
R. Zemkauskas tvirtino manantis, kad visi pasivaikščiojimai atskleidžia ne tik pašnekovų, bet ir jo paties asmenybę. „Kalbindamas žmones visada kalbu ir su savimi. Ir nesusikalbu – tame ir grožis, visos spalvos“, – sakė jis.
Susikalbėjimo raktu jis mano esant erudiciją – žinojimą nors po truputį, bet apie viską. „Niekas nepajėgus giliai išmanyti daug ką, net Leonidas Donskis. Bet to ir nereikia, kad susikalbėtum, užtenka išmanyti šiek tiek. Erudicija yra paviršutiniškumas, normalus mano darbo įrankis. Tik tą ir veikiu, kad slidinėju paviršiais. Bet visas grožis juose ir yra, o gelmėje – mažai kas, vos keli klausimai: kas tu, kur tu“, – atskleidė savo darbo paslaptį žurnalistas.
Daug laidų kuriantis, nemažai kitos veiklos turintis R. Zemkauskas save ironiškai vadina aferistu. Prisiminė net fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus prašęs šalia savo nuotraukos tokią „profesiją“ įrašyti. Kita vertus, nesikuklina ir konstatuoja, kad daug ko besiimdamas daug ir nuveikia: „Šiandien nufilmavau keturis interviu, į Panevėžį atvažiavau 140 kilometrų per valandą greičiu, po susitikimo važiuosiu pasivaikščioti į Raguvėlės dvarą, paskui dar dirbsiu. Mano toks tempas, tokio tikiuosi ir iš kitų. Ir jei sulaukiu, jei visi esame tokie patys, viską įmanoma padaryti. Ir labai lengvai“.
Tokio spartaus judėjimo varikliu žurnalistas įvardijo savo ego, savimylą: „Tie, kas esame viešumoje, dirbame su narcizine savo asmenybės dalimi. Aš irgi povas – ko daugiau ėjau į televiziją, jei ne tam, kad merginos mylėtų.“
Kiek rimčiau samprotavo, kad labai vertina darbštumą: „Kūryba yra kūryba, bet į priekį varo darbštumas, prisivertimas padaryti darbą iki galo. Kitaip sakant, pageidautina, kad genialus dalykas būtų sukuriamas, bet – iki aštuonioliktos valandos.“
FAKTAI
Rytis Zemkauskas įvairiose Lietuvos televizijose kūrė laidas „Septintasis kontinentas“, „Atsargiai – reklama!“, „Septynios Kauno dienos“, „Ryto ratas“, „Lankos“, „Snobo kinas“, „Dviračio žynios“, „Pasivaikščiojimai“, „Alchemija“, „Mano kiemas“.
Nuo 1990 m. verčia ir garsina televizijos ir kino filmus, rašo į spaudą ir interneto tinklalapius.
Yra septynių dokumentinių filmų autorius, prodiuseris, scenarijaus autorius, režisierius.
Išleido pirmąją lietuvišką poezijos knygą internete www.silkverpis.lt, keletą eilėraščių ir prozos knygų vaikams.
Naujausia knyga – pernai išleisti „Pasivaikščiojimai“ – pokalbiai iš laidų „Pasivaikščiojimai“.
Laida „Lankos“ apdovanota LR Kultūros ministerijos premija „Už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis“, TV profesionalų ir kritikų pripažinta geriausia 1999 metų kultūrinės publicistikos laida.
Geriausių radijo ir televizijos laidų konkurse „Pragiedruliai“ 2011 m. nugalėtoja tapo „Alchemija“, 2013 m. – „Mano kiemas“.
Jurga ŠVAGŽDIENĖ
