rvul

„Kartais  pacientai linkę pagudrauti ir šį tą nutylėti. Kartą toks paciento paslaptingumas baigėsi liūdniau – protezą „pritraukė“ prie MRT aparato arkos. Į pagalbą teko kviesti kolegas – radiologus ir technologus, kad padėtų atitraukti protezą nuo arkos, o tai padaryti labai sunku“, – sako Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbanti vyresnioji radiologijos technologė Erika Kontautienė.

„Apie ligą įspėja pagrindiniai simptomai – peties skausmas ir apriboti judesiai. Vėlesnėse stadijose skausmas kamuoja net ramybės būsenoje ir naktį, todėl suprastėja miego kokybė ir bendra savijauta“, – apie peties sąnario artrozę sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, Vilniaus universiteto docentas gydytojas ortopedas traumatologas dr. Sigitas Ryliškis.

Pasaulyje populiarėjant longevity (liet. ilgaamžiškumo) sąvokai, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė sako, kad ilgaamžiškumui įtakos turi penki veiksniai, vienas kurių – pagal tam tikrus principus subalansuota mityba. Gydytoja pranešime spaudai pasidalino penkiais pamatiniai ilgaamžiškumo dietos elementais ir kitomis įžvalgomis.  Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje vis dažniau girdimas terminas longevity (liet.

Jau kurį laiką šalį alinantys karščiai nepraėjo be pasekmių. Į ligoninių priėmimo skyrius vežti maistu apsinuodiję, daug skysčių netekę, traumuoti, taip pat – vabzdžių sukandžioti gyventojai. Gydytojai įspėja nežaisti su sveikata ir karštomis vasaros dienomis kiek įmanoma keisti įprastą gyvenimo ritmą. Nors kasmet Lietuvą vis dažniau užplūsta karščio bangos, VUL Santaros klinikų Skubios pagalbos centro vadovas doc. dr.

Prasidėjusi vasara vilioja aktyviu ar pasyviu poilsiu, naujais potyriais ir pramogomis. Tačiau net ir pačias ramiausias atostogas gali sugadinti tinkamai neparuošta kelionių vaistinėlė. „Nors viskam pasiruošti ir negalime, visgi pasiimti priemonių nuo dažniausiai pasitaikančių negalavimų reikėtų“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Vaistinės vedėja Eglė Morozovienė.

Nuo sunkiausių būklių iki pilnaties paveiktų pacientų ir iki agresijos nevaldančių apsvaigusių asmenų, kuriems raminti prireikia antrankių ar ašarinių dujų. Tokiais įtempto ir adrenalino nestokojančio darbo Skubios pagalbos skyriuje užkulisiais dalinasi 34-erių skubios pagalbos gydytojas Andrius Černauskas. Jis neslepia, kad emocijų po sunkaus budėjimo būna įvairiausių, bet tikina, jog yra atradęs savo vietą.

„Vykdomi ligoninės renovacijos darbai mums yra itin svarbūs tiek dėl pacientų gerovės, tiek dėl darbuotojų psichoemocinės būsenos, kuriai neišvengiamai didelę įtaką daro darbo sąlygos ir fizinė aplinka“, – per renovuotų Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) patalpų atidarymą sakė įstaigos direktorė doc. dr. Jelena Kutkauskienė.

„Kiekvienai endoprotezavimo operacijai ruošiamės iš anksto, apgalvojame jos strategiją, dirbame su keliomis kompiuterinėmis programomis. Kartais juokaujame, kad visus savo pacientus iš vakaro išoperuojame kompiuteryje“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ortopedijos skyriaus vedėjas dr. Tomas Sveikata.

„Ši liga savaime neišnyksta, todėl „gyventi su išvarža“ ir laukti likimo malonės ar bausmės nematau prasmės“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) I Chirurgijos skyriaus vedėjas, abdominalinės chirurgijos gydytojas Gintaras Varanauskas. Jis perspėja, kad uždelsus gali įvykti rimtų komplikacijų, o prireikus skubios operacijos net ir kelios valandos gali būti lemiamos.

Ilgaisiais savaitgaliais, kai dauguma gyventojų mini šventes, leidžia laiką su artimaisiais ar draugais, darbas ligoninėse nestoja. Priklausomai nuo metų laiko, veiksmas Skubios pagalbos skyriuose būna itin intensyvus. Tačiau šiemet ilgasis Velykų savaitgalis medikus nustebino – pacientų buvo net mažiau, nei įprasta. Kaip portalą tv3.lt informavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) atstovė, pacientų srautas velykinį savaitgalį buvo net mažesnis.

Netikėtai ir trumpam apsvaigusi galva, ilgesni svaigimo epizodai, lydimi pykinimo ar net vėmimo – vis dažniau pasitaikanti problema, dėl kurios kenčia įvairaus amžiaus žmonės. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbančios gydytojos otorinolaringologės Jevgenija Buinickaja ir Silvija Jočinskaitė-Butkienė pataria į šį negalavimą nenumoti ranka ir kreiptis į specialistą, nes galvos svaigimas gali būti ne tik savarankiška liga, bet ir kitų ligų ar būklių simptomas.

Šiais laikais medicinos pažanga yra kaip niekad sparti, tačiau išsaugoti žmogaus gyvybę  įmanoma ne visais atvejais. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja anesteziologė reanimatologė Julita Meškauskienė sako, kad dirbant Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, tiek jai, tiek kitiems gydytojams, neretai tenka susidurti su pacientų mirtimi. „Susitaikymas su netektimi yra psichologiškai sunkus tiek paciento artimiesiems, tiek jį gydžiusiam gydytojui.

Svarbi informacija pacientams – laikinai keičiasi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus paslaugų teikimo vieta. „Skubios pagalbos paslaugos bus teikiamos įprasta tvarka ir apimtimi, tačiau keisis skyriaus lokacija. Numatoma, kad šie pasikeitimai truks maždaug pusę metų – tiek, kiek užtruks Skubios pagalbos skyriaus patalpų renovacija“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas.

„Kartais būna liūdna skaityti pašiepiančius komentarus apie išplėstinės praktikos slaugytojus – neva, dėl mūsų pas gydytojus visai nebus įmanoma patekti. Noriu pabrėžti, kad kiekvienas slaugos specialistas yra kompetentingas savo srityje ir gali pasirūpinti paciento slaugos poreikiais“, – teigia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje dirbanti išplėstinės praktikos slaugytoja Miglė Didbalytė.

Lietuvoje atlikta neeilinė operacija – prieš keletą savaičių Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) neurochirurgai pacientui pakeitė dalį kaukolės, kuri buvo atspausdinta 3D spausdintuvu.  Tai – viena pirmųjų tokių operacijų Lietuvoje. Kaip organizmas priėmė kaukolę, atspausdintą 3D spausdintuvu ir kokios laukia medicinos galimybės ateityje, plačiau papasakojo šią operaciją atlikęs RVUL gydytojas neurochirurgas Artūras Tamulis.

Kol daug lietuvių šventines dienas leido artimųjų, bičiulių apsuptyje, gyvenimas ligoninių priėmimo skyriuose nestojo. Nors didžiosios šalies gydymo įstaigos teigia šiemet nestebėjusios neįprastai didelio pacientų skaičiaus, pažymima, kad tiek nedarbo dienų savaime sukelia daugiau iššūkių teikiant būtinąją medicinos pagalbą. Be to, pacientų pagausėjimo šiomis dienomis dar tik laukiama.

Nors priėmimo-skubios pagalbos skyrius skirtas ūmiai ištikusioms sveikatos bėdoms spręsti, gydytojai pasakoja, kad čia atvykę visai ne skubios pagalbos reikalaujantys pacientai – jų kasdienybė. Neslepiama, kad kitą kartą vizito tokiame skyriuje priežastys net kuriozinės, tad neturėtų stebinti ir pasiūlymas už tai susimokėti.

„Galvos traumas, atviras smegenų operacijas, smegenų dekompresijos procedūras ar kitą gydymą patyrusiems pacientams neretai reikalinga kranioplastika – sudėtinga neurochirurginė procedūra, kurią atliekant atkuriama trūkstama kaukolės kaulo dalis. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) galime pasiūlyti 3D modeliavimu paremtų personalizuotų kranialinių implantų.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad antibiotikais gydomas maždaug vienas iš trijų ligoninėse besigydančių pacientų, tačiau apie 50 proc. atvejų antibiotikai yra skiriami neracionaliai. Lapkričio mėnesį minint Pasaulinę supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus vedėja, laboratorinės medicinos gydytoja dr.

Ketvirtadienį šalį pasiekus pirmajai tokiai gausiai šį sezoną sniego porcijai ir užklupus itin permainingiems orams atidesniems teko būti ne tik vairuotojams, bet ir keliaujantiesiems pėsčiomis. Staigūs orų pokyčiai sudarė palankias sąlygas formuotis plikledžiui, tad nebuvo išvengta ir pirmųjų sezono traumų.

Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, 2021 m. 536,6 mln. žmonių sirgo cukriniu diabetu, ir numatoma, kad 2045 m. sergančiųjų skaičius pasieks apie 783,7 mln. visame pasaulyje. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja endokrinologė ir Vilniaus universiteto docentė dr.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, iki 2024 m. pab. bus atnaujinti du Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) skyriai. Tai padės sustiprinti ligoninės teikiamas paslaugas pacientams ir pagerins darbo sąlygas ligoninės sveikatos priežiūros specialistams.

Pasaulinė insulto organizacija teigia, kad kas ketvirtas žmogus rizikuoja bent kartą gyvenime patirti insultą. Tačiau apie 90 proc. jų būtų galima išvengti pasitelkus prevenciją. Todėl šiais metais spalio 29 d. minimos Pasaulinės insulto dienos tikslas – paskatinti žmones imtis veiksmų, mažinančių insulto riziką. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas, gydytojas neurologas doc. dr.

Iki kitų metų pabaigos Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) bus atnaujinti Skubiosios pagalbos bei Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai. Kaip antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), skyrių atnaujinimas padės sustiprinti ligoninės teikiamas paslaugas pacientams ir pagerins darbo sąlygas ligoninės sveikatos priežiūros specialistams.

Rudenį uždera ne tik grybai, bet ir į ligoninę patenka jais apsinuodijantys pacientai. Kaip pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė, šiemet į ligoninę pateko ir išskirtiniai „egzemplioriai“, nusprendę išbandyti raudonųjų musmirių. RVUL Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių vedėja nurodė, kad pastaruoju metu teko gydyti du tokius pacientus.

Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Antikorupcijos komisija nusprendė toliau tęsti parlamentinę kontrolę dėl sprendimų, susijusių su reabilitacijos centro „Pušyno kelias“ Vilniuje privatizavimu. Taip pat buvo pritarta parlamentarės Agnės Širinskienės siūlymui kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kad ji atliktų proceso antikorupcinį vertinimą. „Yra neatsakyti klausimai toliau, tai siūlau pasilikti periodiškai parlamentinei mūsų kontrolei.

Įtikėjęs socialiniuose tinkluose išgirstais patarimais apie raudonųjų musmirių naudą šešiasdešimtmetis vilnietis pateko į Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (RVUL) reanimaciją. Psichozės ištiktą vyrą net reikėjo panardinti į dirbtinę komą. Toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė įspėja, kad tokie eksperimentai su sveikata gali baigtis ne tik ligoninės palata, bet ir mirtimi.

Į Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (RVUL) reanimaciją pateko džiovintų musmirių užvalgęs šešiasdešimtmetis vilnietis. Gydytojai įspėja, kad toks apsinuodijimas grybais yra itin pavojingas.  Apie tai pranešęs portalas lrt.lt rašė, kad vyras tris džiovintas raudonųjų musmirių kepuraites suvalgė tam, „kad geriau miegotų ir būtų sveikesnis“. „Vyras buvo itin haliucinuojantis, psichomotoriškai susijaudinęs, agresyvus ir neadekvatus, drebantis.

Senatvine osteoporoze serga vyresnio amžiaus žmonės, liga pasireiškia vienai iš trijų moterų ir vienam iš penkių vyrų, vyresnių nei 60 metų. Ši liga ir dėl jos atsiradę kaulų lūžiai yra viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų, turinčių didelę įtaką gyvenimo kokybei. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojas neurochirurgas dr.

„Sepsiu serga visų amžiaus grupių žmonės nepriklausomai nuo lyties, rasės, socialinės padėties visuomenėje. Tačiau apie sepsį daugiau išgirstame tik tada, kai nuo jo miršta visuomenei žinomi arba jauni ir sveiki žmonės“, – pastebi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovas profesorius Saulius Vosylius.

Viena baisiausių naktų – taip savo patirtį apibūdina vilnietė Ieva, kentusi siaubingus skausmus suvartojus medikamentiniam nėštumo nutraukimui skirtus vaistus. Tačiau dar baisiau buvo ne skausmai, o patirtis Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – ją moteris vadina traumuojančia.  Ieva (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vykusiam NATO viršūnių susitikimui ruošėsi ne tik policija, kariuomenė ar kitos tarnybos, bet ir medikai. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) buvo viena iš dviejų pagrindinių ligoninių Vilniaus mieste, turėjusių užtikrinti sveikatos paslaugas renginio dalyviams.

Per NATO susitikimą Vilniuje įvyko kraupus incidentas. Kaip skelbė 15min, pirmąją viršūnių susitikimo dieną Lazdynuose, vos per kelis šimtus metrų nuo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL), mirė 41 metų vyras. Aiškinamasi, kodėl galėjo nutikti tokia nelaimė. Dėl šio įvykio spėjo pasklisti skirtingos versijos.

Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) skelbia konkursus Toksikologijos centro vadovo, keturiolikos klinikinių skyrių ir Medicininės statistikos skyriaus vedėjų pareigoms užimti. „Tai – puiki galimybė savo srities profesionalams išbandyti jėgas ir įsilieti į vienos didžiausių ir svarbiausių šalies gydymo įstaigų komandą“, – sako jos direktorė dr. Jelena Kutkauskienė.

Šalčininkų rajone gyvenantis 69-erių Feliksas Klincevičius sako besijaučiantis tikru laimės kūdikiu. Dar gegužės pradžioje netikėtai pablogėjus sveikatai išgabentas į ligoninę šiandien vyras dėkingas gydytojams, kad vėl stovi ant savo kojų. Medikai patvirtina, kad smegenų uždegimas – mažas juokas, tačiau apsaugotas nuo jo nėra nė vienas. Į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę (RVUL) Feliksas buvo atgabentas visai netikėtai.

Revizinė klubo sąnario operacija, esant dideliems kaulinio audinio defektams, yra sudėtinga chirurginė procedūra, tačiau pažangios 3D technologijos ir virtualus 3D priešoperacinis planavimas leidžia greičiau ir tiksliau suplanuoti klubo sąnario funkcijos atstatymą, tiksliau numatyti operacijos rezultatus. 3D technologijos chirurgijoje Medicinoje, ypač chirurgijos srityje, sparčiai populiarėja praktinis 3D spausdinimo technologijų pritaikymas.

Du Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės chirurgai Antanas Eigminas ir Loreta Lapinaitė lieka išteisinti dėl pacientės mirties 2017 metais. Nors apeliacinės instancijos teismas mano, kad medikai galėjo tinkamai neatlikti savo pareigų, jis konstatavo, jog priežastinis ryšys tarp minėtų pareigų pažeidimo ir pacientės mirties nebuvo nustatytas. Po dviejų instancijų teismų išteisinimų valstybė už išlaidas advokatams A. Eigminui turės sumokėti 9 tūkst. eurų, L. Lapinaitei – 6,6 tūkst.

„Dėl nevalingo raumenų tonuso padidėjimo (spastiškumo) mažėja žmogaus gebėjimas pasirūpinti savimi, prastėja gyvenimo kokybė. Vienas efektyviausių gydymo metodų – botulino toksino injekcijos į spastiškus raumenis. Nuo šių metų Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) botulino toksino injekcijos atliekamos pritaikant ultragarsinį ir elektromiografinį tyrimus, todėl botulino toksinas suleidžiamas itin tiksliai.

„Atviri lūžiai kelia žymiai didesnę infekcijų riziką, todėl juos patyrusiems pacientams pagalbą stengiamės suteikti iš karto – jei yra didelė atvira žaizda, ji užteršta, jei yra kraujagyslių pažeidimų, toks pacientas neretai iš Skubios pagalbos skyriaus važiuoja tiesiai į operacinę“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Traumatologijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Povilas Masionis.

Gegužės 5-ąją pasaulyje minima rankų higienos diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesį į tinkamą rankų higieną, galinčią žymiai sumažinti įvairių ligų plitimo pavojus.

„Būdingiausi negimdinio nėštumo simptomai – pilvo skausmas, nenormalus kraujavimas iš makšties, kraujingos ar rusvos išskyros iš makšties, mėnesinių ciklo nebuvimas ar vėlavimas esant teigiamam nėštumo testui“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja akušerė-ginekologė Sabina Špiliauskaitė.

Skubios medikų pagalbos prireikęs 38-erių vilnietis gerokai apstulbo – lūžus raktikauliui, kamuojant dideliam skausmui, išgirdo, kad operacijos sulauks „kaži kada“. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) gi paaiškina, kad tokia situacija nėra neeilinė – dalį operacijų galima atidėti. Vilnietė Indrė (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad vyras susižalojo dar penktadienį karinių pratybų metu nutikus nelaimei.

Praėjęs didysis Velykų savaitgalis daugelį žmonių subūrė prie bendro šventinio šeimos stalo. Tačiau kai kuriems lietuviams šventes teko sutikti ir ligoninių Skubios pagalbos skyriuose. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas pasakoja, kad vienas rimtesnių įvykių, nutikusių šventinį Velykų savaitgalį, su kuriuo teko susidurti buvo iš devinto aukšto iškritęs nepilnametis.

„Jei pacientas nesigydo hidronefrozės, jį vargina skausmai, o anksčiau ar vėliau prasideda šlapimo takų infekcija. Esant smarkiai sutrikdytam šlapimo nutekėjimui iš inksto, šis per kelerius metus žūva – žmogus jo netenka“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbantis gydytojas urologas Deimantas Šukys.

Respublikinės Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbantis gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika džiaugiasi galėdamas lietuviams pasiūlyti vokiečių profesoriaus metodu paremtą įplyšusių riešo raiščių gydymą. „Dažniausiai gydymo prireikia jaunesnio amžiaus, aktyvaus gyvenimo būdo, sportuojantiems žmonėms, pažeidusiems riešo raiščius. Dalis jų dėl ilgos reabilitacijos anksčiau visai atsisakydavo gydymo“, – pranešime spaudai sako plaštakos chirurgas S. Sereika.

Jeigu nepatyrėte jokios peties traumos, tačiau jūsų peties sąnario judesiai tapo riboti ir skausmingi, jums sunku pakelti ranką, pasiekti kelnių užpakalinę kišenę, užsisegti liemenėlę ar saugos diržą automobilyje, – gali būti, kad sergate peties sąnario adhezyviniu kapsulitu, dar žinomu kaip „sustingęs“ arba „užšalęs“ petys (angl.

„Priemonė, kurios ligoninėje sunaudojama daugiausiai – pirštinės. Jų kiekvieną mėnesį išduodame apie pusę milijono, kitaip tariant, 250 tūkstančių porų. O štai chirurgai per mėnesį sunaudoja net 400 km chirurginių siūlų“, – pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Vaistinės vedėjo pavaduotoja Kristina Indriūnienė. Ji atskleidžia ligoninės ir visuomenės vaistinių skirtumus, įdomius faktus ir kasdienius darbe laukiančius iššūkius.

„Darbas Skubiosios pagalbos skyriuje turbūt yra pats dinamiškiausias darbas medicinos sektoriuje“, – sako vienas pirmųjų skubiosios medicinos gydytojų Lietuvoje Paulius Uksas. Pasak jo, budėjimo metu tenka nuolat susidurti su situacijomis, kai nėra nei kada atsisėsti, nei į tualetą nubėgti. Įtemptas darbo ritmas pareikalauja daug ištvermės, kantrybės ir fizinių jėgų, tačiau, kaip gydytojas juokauja, galiausiai kiekvienas budėjimas vis tiek baigiasi 8 valandą ryte.

„Nepale nėra valstybinio socialinio draudimo, kuris kompensuotų medicinos paslaugas, net skubios pagalbos besikreipiantis žmogus už ją turi mokėti, bet toli gražu ne visi pacientai gali sau leisti chirurginį gydymą“, – sako Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) dirbantis gydytojas rezidentas Rokas Bobina. Jis, kartu su RVUL Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovu prof. Valentinu Uvarovu, gydytoju ortopedu traumatologu doc. dr.