romuva

Seimas ketvirtadienį suteikė valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už tai balsavo 64  parlamentarai, prieš buvo aštuoni politikai, dešimt susilaikė. „Lietuvoje dar nuo seno sugyveno įvairių tautybių ir įvairių religijų žmonės ir visi galėjo išpažinti tai, ką jie norėjo, kaip jie gimė, su kuo užaugo. Kviečiu palaikyti šį projektą ir pagaliau išspręsti „Romuvos“ klausimą“, – sakė socialdemokratė Jūratė Zailskienė.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ pripažinimui.  Pripažinimą suteikiantį nutarimą palaikė 71 Seimo narys, prieš buvo aštuoni, 26 parlamentarai susilaikė. Už balsuoti raginusi liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog klausimas dėl valstybės pripažinimo „Romuvai“ tęsiasi ne primą kadenciją bei „dažnai apauga nereikalingomis batalijomis“. „Klausimas yra formalus, klausimas yra žmogaus teisių srities.

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo 8, susilaikė 26. Tam, kad nutarimas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą. Nutarimo projektas į parlamentarų darbotvarkę sugrįžo iš kadenciją baigusio Seimo, kuris šio klausimo neišsprendė.

Praeitos kadencijos Seimui neišsprendus valstybės pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ klausimo, naujos sudėties Žmogaus teisių komitetas suteikė vilčių šiai pripažinimo siekiančiai bendrijai.

Senovės baltų tikėjimą išpažįstanti bendrija Romuva ir toliau siekia valstybinio pripažinimo. Na, o kol dar jo neturi, rengia apeigas ir mini savo šventes. Viena jų vyko aplink aukurą Vilniuje ant Gedimino kapo kalno.  Jų minimos Krivio dienos šventės eiga buvo tokia: ant Gedimino kapo kalno Vilniuje, Užupyje, Romuvos krivė Gailė užkūrė aukurą. „Prieš apeigas prausiame ugnelę. Kad nebūtų pikta, kad būtų linksma deivė Gabija. Papildomą darome apeigą.

Pernai rudenį Seimui nesuteikus valstybės pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, šis klausimas vėl grįžta į  parlamento darbotvarkę. Antradienį Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ketina pateikti parlamentarams du galimus sprendimų variantus.

Religinės mažumos Lietuvoje iki šiol yra stigmatizuojamos, tam didelę įtaką turėjo sovietmetis, kurio metu siekta, kad visuomenėje visi būtų vienodi. „Santvarka pasikeičia, bet visuomenė taip greitai nepasikeičia. Stereotipai, štampai – egzistuoja“, – taip apie Lietuvoje esančias religines mažumas kalbėjo religijos sociologė Milda Ališauskienė.

Seimui pernai rudenį antrą kartą nesuteikus valstybės pripažinimo Senovės baltų religinės bendrijai „Romuva“, šį bendrija, manydama, kad yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, antrą kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). „Nors „Romuva“ atitinka teisės aktais keliamus reikalavimus religinės bendrijos valstybiniam pripažinimui, toks statusas yra nesuteikiamas piktnaudžiaujant Seimo nariams suteikta laisve.

Seimas, antradienį atmetęs siūlymą suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, vėliau nesutiko imtis ir alternatyvaus projekto – oficialiai patvirtinti, kad pripažinimo nesuteikia. Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovo Tomo Vytauto Raskevičiaus vertinimu, tokiu sprendimu parlamentas „Romuvą“ paliko teisinio neapibrėžtumo situacijoje, nes įstatymas įpareigoja priimti kurį nors iš šių sprendimų.

Seimas antradienį atmetė siūlymą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ suteikti valstybės pripažinimą. Antradienį po svarstymo už tai, kad „Romuva“ būtų pripažinta, balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 31 ir susilaikė 30 parlamentarų. Kitu balsavimu, kuomet sprendžiama dėl galimybės komitetui tobulinti nutarimo projektą, jis galutinai atmestas.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius parengė alternatyvų projektą dėl senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“. Tuo atveju, jei Seimas nepriims komiteto siūlymo šiai bendrijai suteikti pripažinimą, T. V. Raskevičius teikia projektą, kad Seimas oficialiai atsisakytų šį pripažinimą suteikti, o ne paliktų tęstis, anot jo, teisinio neapibrėžtumo situacija.

Kaune trečiadienį prasideda keturias dienas truksiantis festivalis „Japonijos dienos Kaune WA“. Kaip teigia organizatoriai, kauniečių ir miesto svečių laukia šviesos architektūros ir šokio spektaklis „Intensyvioji dalelė“, Gifu prefektūros Nakatsugavos miesto ji-kabuki teatras, Sugiharos namų muziejuje bus pristatyta fotografijų paroda, tradicinės bei šiuolaikinės japoniškos muzikos koncertai, šokio ir dramos spektaklis „(Ne)išgirstas“. Taip pat bus organizuojamos filmų peržiūros, potyrių eksk...

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovas Tomas Vytautas Raskevičius tikisi, kad valstybės pripažinimo siekiančios „Romuvos“ klausimą išspręs Seime paskutinę stadiją pasiekusios pataisos dėl religinių bendrijų. „Aš tikiuosi, kad iš pradžių sugebėsim priimti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisas, o tada atitinkamai procedūriškai bus sprendžiamas ir „Romuvos“ klausimas“, – BNS šią savaitę sakė T. V. Raskevičius.

Senovės baltų religinė bendruomenė „Romuva“ kreipėsi į Europos Tarybos (ET) ministrų komitetą, prašydama pradėti sustiprintą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo vykdymo priežiūrą, kai Seimas praėjusią savaitę nesutiko jai suteikti pripažinimo. „Parlamentas svarstymo stadijoje atmetė nutarimą dėl „Romuvos“ pripažinimo ir grąžino jį tobulinti iniciatoriui parlamento Žmogaus teisių komitetui, net nenurodydamas, kas turėtų būti tobulinama.

Seimas ir vėl į nokautą pasiuntė senovės baltų „Romuvos“ bendruomenę, vėl nesuteikė jai valstybės pripažintos religinės bendruomenės statuso. Šį kartą nepadėjo net tai, kad už statuso suteikimą pasisako ideologiniai priešininkai – valstiečiai ir Laisvės partija. Maža to, „Romuvos“ nariai pasijuto įžeisti to, ką išgirdo Seimo salėje – konservatorė Abramikienė citavo Rusijos ideologą Duginą ir baltų bendruomenę siejo su Kremliumi.

Į Seimą sugrįžo senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ klausimas. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius ketvirtadienį inicijavo diskusiją dėl valstybės pripažinimo šiai religinei bendrijai, kurį 2019 metais atsisakė suteikti parlamentas. Pagal įstatymus bendruomenė vėl kreiptis dėl pripažinimo gali tik po dešimtmečio. Tačiau teisininkai teigia, kad toks reikalavimas neatitinka Konstitucijos.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį ketina skelbti nutarimą vadinamojoje Romuvos byloje – ar įstatyme numatytas 25 metų veiklos terminas, reikalingas netradicinei religinei bendruomenei pripažinti, neprieštarauja Konstitucijai. Byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Lietuva kol kas neplanuoja kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiąją kolegiją dėl sprendimo „Romuvos“ byloje. „Pagal labai preliminarų vertinimą aš nematyčiau, kad šioje byloje būtų perspektyvu teikti prašymą dėl bylos perdavimo Didžiajai kolegijai“, – praėjusią savaitę per Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdį sakė Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė.

Senovės baltų religinė bendruomenė „Romuva“ gali pakartotinai kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus trims mėnesiams po jai palankaus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo, trečiadienį BNS informavo Teisingumo ministerija.

Strasbūro teismas apgynė senovės baltų religinę bendruomenę „Romuva.“ Jei Lietuva nori išsaugoti savo reputaciją, bendruomenę teks pripažinti valstybės mastu, tai pripažįsta teisingumo ministerija. Tokiu atveju, baltų kriviai galėtų registruoti santuokas, gautų mokesčių lengvatų. Anot Strasbūro teismo, Lietuvos Seimas prieš 2 metus nepripažindamas „Romuvos“ bendruomenės pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, buvo šališkas.

Strasbūro teismui paskelbus, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją spręsdama dėl senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ valstybės pripažinimo, šis klausimas turi grįžti į Seimą, sako Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Robertas Šarknickas. „Šis sprendimas palieka gerų vilčių, kad šis projektas vėl turi grįžti į Seimą“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė parlamentaras.

7-metis Rapolas iš Panevėžio rajono nuo pirmadienio stovyklauja Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ Šventojoje organizuojamoje stovykloje. Pasak berniuko mamos Lauros, autizmo spektro sutrikimą turintis sūnus stovyklauja pirmą kartą ir čia jaučiasi puikiai. „Pirmą dieną Rapolas buvo prisirišęs prie manęs, nepaleido, norėjo eiti arba prie jūros, arba į namelį, bet greitai suprato, kad čia visi savi, atšilo, ir dabar aktyviai dalyvauja visokiausiose stovyklos veiklose.

Kai kurie sociologai ir religijotyrininkai kritikuoja pernelyg didelį Katalikų bažnyčios dominavimą religiniame vaikų ugdyme. Bažnyčios istorikai tikina, kad mažesnės bendrijos tiesiog nepajėgios surinkti pakankamų grupių mokyklose.

Po daugiau nei metus trukusio kūrybinio darbo, dokumentikos ir faktų analizės, pokalbių su buvusiais legendinio 6-ojo kriminalinės policijos skyriaus pareigūnais, rašytojas Dailius Dargis kino teatrų ekranuose pristato dokumentinį filmą „Pirmieji kovotojai su mafija“. Kaip rašoma pranešime spaudai, tai filmas, nukeliantis į aršiausių šalies kriminalinių grupuočių siautėjimo laikus Lietuvoje ir nė kiek nepagražintą, pavojingą kasdienybę pareigūnų, nusprendusių stoti į žūtbūtinę kovą su mafija.

Sudaryti santuokas be atskiro ėjimo į metrikacijos įstaigą, gal net turėti tikybos ir religinių apeigų pamokas mokyklose greitai gali būti leista ir pagoniško tikėjimo atstovams. Grupė Seimo narių siūlo senovės baltų tikėjimą išpažįstančiai bendrijai „Romuva“ suteikti valstybės pripažinimą.  Ir nors teisinių kliūčių tam nebėra, Seime netrūksta besipiktinančių tokiais planais.  Vestuvės pagal senovės baltų tradicijas ir religiją.

Spalio 26 - 29 dienomis startuoja vienintelis Lietuvoje Sporto kino festivalis. Vilniaus kino teatre „Pasaka“ ir Kauno kino teatre „Romuva“ žiūrovai išvys aštuonis sporto tematikos filmus iš devynių šalių. Keturias dienas truksiantis Sporto kino festivalis skirtas plačiajai Lietuvos visuomenei. Po filmų peržiūros vyks jų aptarimai, kūrybinės dirbtuvės, diskusijos su sporto ekspertais ir kino kūrėjais. Pirmąją festivalio dieną pradedame filmu apie senjorus „Autumn Gold“ (liet.

Kauno kino centro „Romuva“ pastatą dėl avarinės būklės uždarius rekonstrukcijai, jis rengiasi ieškoti naujų patalpų, kuriose galėtų tęsti veiklą: kitą savaitę Kauno taryba svarstys, ar leisti centrui nuomotis patalpas. „Prašome leisti centrui nuomotis patalpas, kuriose būtų galima organizuoti ir tęsti centro veiklą“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte. „Romuvą“ skubiai uždaryti teko pernai lapkritį, kai patalpas apžiūrėjęs ekspertas nustatė, jog jos yra avarinės būklės.

Kauno kino centras „Romuva“ dėl ekspertų atliktų išvadų turi skubiai pradėti salės remontą ir dėl to nutraukia filmų rodymą bei kitus renginius, trečiadienį pranešė kino centras. „Pastato kapitalinis remontas jau buvo numatytas, tačiau nesitikėjome jį pradėti taip skubiai. Siekdami išvengti galimų nelaimių, esame priversti nutraukti filmų rodymą ir remontą pradėti nedelsiant.

Visi bankrutuojančios valstybės valdytos laivybos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivai galiausiai rado pirkėjus, o už gautas lėšas įmonė atsiskaito su darbuotojais - jiems bus išmokėta beveik 1,6 mln. eurų. „Šiuo metu visi laivai yra parduoti - trys laivai buvo parduoti varžytinėse, du - laisvame pardavime, suradus pirkėją per skelbimus.

 Finansinių sunkumų kamuojamos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) bankrotas neišvengiamas, pareiškė pagrindinės įmonės akcininkės „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. Stasys Dailydka sako, jog ketvirtadienį su didžiausiu įmonės kreditoriumi SEB banku sutarta LJL laivams ir jų įguloms skirti 1,2 mln. eurų, kad jie galėtų saugiai atplaukti į Europos uostus.

Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyksiančiame Pasaulio religijų parlamente (Parliament of the World‘s Religions) Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė pristatys Romuvą, kuri tęsia senąsias baltų dvasines tradicijas. I. Trinkūnienė, oficialiai pakviesta Pasaulio religijų parlamente atstovauti ne tik Lietuvoje veikiančiai Senovės baltų religinei bendrijai, bet ir visoms senosioms (arba pagonių) Europos religinėms bendrijoms ir pasisakys visų jų vardu.

Jei finansinės Lietuvos jūrų laivininkystės (LJL) problemos bus išspręstos, Portugalijoje įstrigęs laivas „Voruta“ galės pajudėti jau po savaitės ar dešimties dienų, sako laivo kapitonas Saulius Mačiukas. Anot jo, šiuo metu įgulai pakanka maisto ir vandens, kuro taip pat užtektų dviem su puse savaitės. Dabar tariamasi dėl finansinės pagalbos su krovinio savininku, taip pat gautos reikiamos detalės variklio remontui - jis bus pradėtas pirmadienį.

Nupirkus kuro, maisto bei vandens atsargų, žlungančios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) Italijos Taranto uoste įstrigusio laivo padėtis turėtų pagerėti - iki šiol ji buvo kritiškiausia. Kitų nuo gegužės užsienio uostuose esančių laivų, išskyrus JAV, padėtis taip pat yra problematiška, todėl premjeras su SEB banku ir LJL vadovais penktadienį rengia pasitarimą, jei reikės, Vyriausybė skirs papildomų lėšų. Lietuvos diplomatai taip pat teikia konsulinę pagalbą laivų įguloms.

Susisiekimo viceministrui teigiant, kad keturiais užsienio uostuose įstrigusiais „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivais pasirūpinta, Italijos Taranto uoste esančio laivo įgulos narys teigia, kad laivas neturi kuro, vandens, o pervestus pinigus už skolas pasiėmė uostas. „Niekaip laivas negali išplaukti, nes neturim nei kuro, nieko. Visas kuras kaip mazutas yra atšalęs, katilas pas mus neveikia, kad galėtume pašildyti.

 Susisiekimo ministerijai ir „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) vadovybei pastaraisiais mėnesiais slėpus informaciją apie užsienio uostuose sulaikomus laivus, chaosas įmonėje auga. Susisiekimo ministras reikalauja ieškinio dėl bankroto, įmonės vadovas tvirtina apie tai nieko nežinantis, tuo metu Italijoje esančio įmonės laivo „Romuva“ įgula teigia pasiruošusi palikti laivą likimo valiai, tačiau į jų reikalavimus dėl repatriacijos nereaguojama.

Vilniuje pristatytas naujas režisierės Aistės Ptakauskės dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė“, kviečiantis susipažinti su penkiomis į Lietuvą gyventi iš užsienio šalių atvykusiomis moterimis. Jį netrukus nemokamai galės pamatyti ir kitų šalies miestų gyventojai. „Tikiuosi, kad filmas padės lietuviams atidaryti savo namų duris ir širdis žmonėms, kurie yra skirtingi“, – per filmo pristatymą pažymėjo NVO programos Lietuvoje, parėmusios filmo sukūrimą, direktorė Dovilė Šakalienė.

Pirmadienį  vežamas į ligoninę mirė Lietuvos Romuvos krivis, etnologas Jonas Trinkūnas, praneša delfi.lt. Šiemet vasario mėn. J. Trinkūnas būtų sulaukęs 76 metų. Jonas Trinkūnas (g. 1939 m. vasario 28 d. Klaipėdoje – m. 2014 m. sausio 20 d.) – lietuvių etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vyriausiasis krivis. Vidurinę mokyklą baigė Kaune.

Šių metų LUX kino apdovanojimą pelnė režisieriaus Felixo van Groeningeno sukurta sudėtinga meilės istorija filme „Lūžęs gyvenimo ratas“. Flamandų režisieriaus kino šedevru vadinamas filmas pasakoja apie aistros ir muzikos kupiną dviejų žmonių meilę, kuriai teko susidurti su žiauriais likimo išbandymais. LUX apdovanojimą Europos Parlamentas kasmet teikia filmui, iliustruojančiam arba keliančiam klausimus apie esmines Europos vertybes, žemyno kultūrinę įvairovę ar ES vienijimąsi.

Registrų centre užregistruota nauja Všį kino teatras „Romuva“. Pakeitus seniausio šalies kino teatro juridinį statusą, „Romuvai" atsiveria galimybės pritraukti ES struktūrinių fondų paramą. „Pagaliau šioje ilgiau nei dešimtmetį trunkančioje istorijoje padėtas taškas. Pasikeitus kino teatro statusui, atsiveria platesnės galimybės. Galėsime pretenduoti į ES struktūrinių fondų paramą, kuris leis „Romuvą" prikelti antram gyvenimui.

Po daugiau nei dešimtmečio kino teatras „Romuva“ vėl sugrįžo į miesto rankas, praneša Kauno miesto savivaldybė. Šią savaitę vykusiame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta pakeisti kino teatro „Romuva“ juridinį statusą.

Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas pirkti kino teatro „Romuva" akcijas - neteisėtas ir panaikintas. Taip nuspendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl tuo pačiu klausimu pernai priimto sprendimo žemesnės instancijos teisme.

Pražuvusių dienų ieškodamas, išvykau šiomis dienomis į gimtąjį miestą. Akivaizdu, kad buvo užsnigęs – Kaunas tūnojo po sniegu. Ką gi, tai priminė tą jaunystės dieną, kai pamačiau filmą „Vyras ir moteris“, berods, Kauno kinoteatre „Laisvė“. „Laisvė“ ir „Romuva“, tai dvi mano paauglystės bažnyčios. Čia, ankštokų salių kinoprojektoriaus spinduliuose, garuojančiuose kaip smilkalai, plevendavo miesčioniuko sapnai. Išėjau iš „Vyro ir moters“, ir nešiausi per Laisvės alėją hipnotinę filmo melodiją.

Rugpjūčio 30 dieną, ketvirtadienį 20 val. nemokamų koncertų ciklas „Einam Kaunas“ kviečia į jaukios muzikos susibūrimu vieta tapusį  „Romuvos pasažą“ prie kino teatro „Romuva“, kur vasarą palydėti kvies Kauno klausytojų pasiilgtas duetas „Kamanių šilelis“. Tai du jauni ir perspektyvūs atlikėjai, ieškantys savęs tautų muzikoje, lietuviškame folklore, šiaurės ir pietų skambėjime bei žodžio subtilume.

Birželio 28 dieną prieš išsiskiriant trumputėms atostogoms nemokamų koncertų ciklas „Einam Kaunas“ kviečia prie legendinio kino teatro į „Romuvos pasažą“. Čia ketvirtadienio vakarą šiltą akustinį pasirodymą dovanos viena įdomiausių šiandienos grupių Lietuvoje – Rasabasa. Grupės muziką sudėtinga priskirti vienam žanrui. Viskas, ko klausosi Rasabasa nariai, susilieja į vieną visumą ir virsta itin įdomiu muzikiniu audiniu.

Jau šiandien interaktyviosios televizijos GALA žiūrovai galės pamatyti filmą „Likau gyvenimo paraštėje“, skirtą Juozui Ambrazevičiui-Brazaičiui atminti. Dokumentinis filmas sukurtas siekiant visuomenei pristatyti išskirtinę J.Ambrazevičiaus gyvenimo istoriją, atskleisti tikrą jo asmenybės dramą, parodyti žiūrovui nesumeluotą to meto istorinį, politinį kontekstą. „Brazaitis yra žmogus, kuris negali būti užmirštas“, teigia vienas filmo pašnekovų, profesorius Egidijus Aleksandravičius.

Savivaldybės pastangos renovuoti kai kurias miesto mokyklas lieka tik gražiu muilo burbulu – viešą konkursą atlikti renovacijos darbus laimėjusi statybų bendrovė „Rotonda“ ne tik dirba stulbinančiai lėtais tempais, bet ir dėl jų darbo kokybės raudonuotų nors kiek save gerbiantys statybininkai. O pačios mokyklos jaučiasi įkalintos šioje nesutarimais apaugusioje situacijoje.

Ketvirtadienio vakarą Lietuvos krepšinio visuomenės žmonės praleido ne salėse ar arenose, o prie kino ekrano. Lietuvos krepšinio 90-mečio proga Kauno „Romuvos“ kino teatre buvo surengtas filmų apie Lietuvos krepšinį vakaras, praneša LKF. Galimybe prisiminti ryškiausias praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Lietuvos krepšinio asmenybes pasinaudojo per 300 žmonių.

Išlydėję smagiuosius muzikantus „Les Hurlements d'Léo“, surengusius tikrą muzikos fiestą Kaune ir Vilniuje, jau laukiame nė kiek ne prastesnės kitos prancūzų grupės „MOUSSU T e lei jovents“, uždarysiančių Frankofonijos dienas, pasirodymo! Šį savaitgalį Lietuvoje koncertuosiančios grupės vokalistas François Ridel, pravarde Tatou, dalinasi mintimis ir žada klausytojams dovanoti tik geriausias emocijas.

Kovo 15-oji – diena, kuomet netekome vieno iškiliausių Lietuvos atlikėjų, dainuojamosios poezijos pradininko Vytauto Kernagio. Norėdami įprasminti Maestro kūrybą bei papildyti ją naujomis spalvomis tarptautinių konkursų laureatas, aksominio balso savininkas Liudas Mikalauskas ir violončelių bei kontraboso kvartetas „Bass Arco“ kviečia paminėti šią dieną kartu.