„Šis sprendimas palieka gerų vilčių, kad šis projektas vėl turi grįžti į Seimą“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė parlamentaras.
Jis teigė, kad šis ir panašūs klausimai turėtų būti ne Seimo narių, o Teisingumo ministerijos prerogatyva.
„Mes kiekvieną kadenciją matome skirtingų požiūrių žmonių, skirtingų interesų laukų ir panašiai, įtakos iš kitų sferų, dėl to teisiškai laikytis politikams yra labai sudėtinga“, – sakė R. Šarknickas.
Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė sakė, kad bendrija dar aiškinsis, kokie veiksmai galimi po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo.
„Dabar vėl reikia žiūrėti, ar mums tą dešimt metų reikia laukti, ar galime ir vėl bandyti kreiptis – mes šitą turėtume išsiaiškinti ir tuomet nuspręsime“, – sakė ji.
Pasak krivės, „Romuvos“ bendruomenė tikėjo, kad laimės, su šiuo sprendimu išsipildė jų „viltys ir teisėti lūkesčiai“, dėl ko jie yra labai laimingi.
I. Trinkūnienė pabrėžė, kad „Romuva“ atitiko visus keliamus reikalavimus, turi labai didelį ir stiprų palaikymą visuomenėje.
Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesorė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas priminė apie teisės viršenybės principą.
„EŽTT sprendimas mums priminė, jog, nepaisant to, kad Lietuvoje iš tikrųjų labai komplikuota yra religijos ir valstybės santykių schema, vis dėlto net ir šiuo atveju egzistuoja teisės viršenybės principas ir jo turėtų būti laikas. Taip pat mums buvo priminta demokratijos pamoka, kad dauguma negali apriboti mažumos grupių teisių“, – kalbėjo profesorė.
Pasak jos, Lietuva turėtų vėl svarstyti „Romuvos“ statuso klausimą.
„Reikia tikėtis, kad šita pamoka, kurią EŽTT padarė Lietuvos valstybei ir visuomenei, bus išmokta ir artimoje ateityje, tikėtina, politikai turbūt turėtų pirmiausia imtis iniciatyvos ir keisti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nuostatą dėl to, kad bendruomenė, gavusi neigiamą atsakymą iš Seimo dėl valstybės pripažinimo, turi laukti dešimt metų“, – sakė M. Ališauskienė.
2019 metais grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl įstatyme numatyto 25 metų veiklos termino, reikalingo netradicinės religinės bendruomenės pripažinimui.
R. Šarknickas vylėsi, jog Konstitucinis Teismas artimiausiu metu taip pat pateiks savo sprendimą dėl šio klausimo.
2019 metais Seimas atsisakė suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą. Už religinės bendruomenės pripažinimą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31 ir susilaikė 15 parlamentarų.
Netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo gali kreiptis po dešimties metų.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Bendruomenė skunde Strasbūro teismui teigė, kad, nors atitiko visus kriterijus, Seimo nariai nesirėmė atsakingų institucijų išvadomis, tačiau grindė sprendimą savo religiniais įsitikinimais ir politiniais interesais.
„Romuva“ tvirtino, jog buvo traktuojama kitaip nei kitos bendruomenės, kurioms šis statusas buvo suteiktas. Be to, jai nebuvo suteikta veiksmingos teisinės gynybos priemonės dėl šio sprendimo.
Pasak EŽTT, nebuvo iki galo aišku, ar Seimo sprendimas yra viešojo administravimo aktas, kurį galėtų vertinti administracinis teismas, todėl nusprendė, kad „Romuva“ neturėjo efektyvios teisinės gynybos galimybės dėl tokio sprendimo.
EŽTT pabrėžė, kad valstybinės institucijos privalo likti neutralios ir nešališkos, kai priima sprendimus dėl religijos, ir atkreipė dėmesį, kad anksčiau valstybinis pripažinimas suteiktas ir bendruomenėmis, turėjusioms mažiau palaikytojų nei „Romuva“, laikant joms reiškiamą visuomenės paramą pakankama.
„Teismas nematė priežasčių kvestionuoti išvadų, kurias padarė Teisingumo ministerija, kad besikreipusi bendruomenė atitiko teisinius reikalavimus, kad jai būtų suteiktas valstybės pripažinimas“, – konstatuojama pranešime.
Be to, EŽTT atkreipė dėmesį, kad diskusijose Seimo nariai kėlė abejones dėl religinės bendruomenės tikėjimo, kas nėra suderinama su nešališkumo reikalavimu.
Į EŽTT besikreipusi „Romuva“ neprašė atlyginti jokios žalos.
Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.
