„Pagal labai preliminarų vertinimą aš nematyčiau, kad šioje byloje būtų perspektyvu teikti prašymą dėl bylos perdavimo Didžiajai kolegijai“, – praėjusią savaitę per Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdį sakė Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė.
Ji paaiškino, kad prieš nusprendžiant, ar kreiptis į Didžiąją kolegiją, ar ne, vertinama, ar yra teisinis prielaidos apskųsti priimtą sprendimą.
„Šiuo požiūriu yra labai aiškūs kriterijai. Byla gali būti perduodama Didžiajai kolegijai, jeigu kelia konvencijos sudėtingą aiškinimo klausimą arba kai teismo sprendimas sudaro prielaidas, jog bus nukrypta nuo iki šiol suformuotos teismo praktikos“, – aiškino atstovė.
Didžiąją kolegiją sudaro 17 teisėjų.
2019 metais Seimas atsisakė suteikti senovės baltų religinei bendruomenei „Romuvai“ valstybės pripažinimą. Įprastai bendruomenė pagal įstatymus vėl kreiptis dėl pripažinimo galėtų tik po dešimtmečio.
EŽTT paskelbė, kad Lietuva pažeidė kelis Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius spręsdama dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo, nes prašymą nagrinėjo neobjektyviai.
„Teismas nustatė, kad valstybės institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo, kodėl besikreipusi bendrija buvo traktuojama kitaip nei kitos religinės bendrijos, buvusios panašioje situacijoje“, – rašoma Strasbūro teismo pranešime.
„Seimo nariai neliko neutralūs ir nešališki taikydami reguliavimo galias“, – taip pat teigė teismas.
Šį sprendimą septynių teisėjų kolegija priėmė vienbalsiai.
Žmogaus teisių komiteto nariai svarstė, kad reikėtų sudaryti darbo grupę parengti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisas.
Konservatorius Andrius Navickas tvirtino, kad tik priėmus pataisas būtų tikslingiausia spręsti klausimą dėl „Romuvos“ iš naujo.
Tokiai pozicijai pritarė ir K. Bubnytė-Širmenė.
„Geriau sulaukti įstatymo pataisų, nes čia reikia sisteminių pokyčių. Aišku, dešimt metų nereikėtų laukti“, – sakė ji.
Vyriausybės atstovės teigimu, taip pat reikėtų sužinoti Konstitucinio Teismo vertinimą.
2019 metais grupė Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl minėtame įstatyme numatyto 25 metų veiklos termino, reikalingo netradicinės religinės bendruomenės pripažinimui.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
