Netoli Panevėžio Paliūniškyje su šeima gyvenantis fotografas Gintaras Skumbinas į bažnyčią sekmadieniais neina. Vyrui svarbus kitas tikėjimas, senovės baltų, ir jį Lietuvoje atstovaujanti „Romuvos“ bendruomenė. G. Skumbinas su šeima nepraleidžia religinės bendruomenės susibūrimų.
„Yra saulėgrįža ir lygiadieniai, šitos yra pagrindinės, tai jos tikrai švenčiamos, kertinės metinių laikai keturi. Yra švenčiamos šeimos šventės, vestuvės, mirties, palydėjimas į Anapilį. Šiaip susiberiama į šventes, kur daromos talkos, kur mokomasi žaidimų, šokių“, – sako G. Skumbinas.
2011-ų metų gyventojų surašymo duomenimis, ši baltų religinė bendruomenė Lietuvoje vienija daugiau nei 5-is tūkstančius šalies gyventojų. Tiesa, ji nėra pripažinta valstybės.
G. Skumbinas sako: „Yra neteisinga, kai kitos religijos atneštinės yra pripažintos, kai tuo tarpu čia nuo seno buvusi, mūsų tradicinė yra kažkur už borto palikta.“
Jei valstybė pripažintų „Romuvos“ bendruomenę, ji įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, o sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje. Pripažinti „Romuvą“ dar 2019-aisiasi bandė Ramūno Karbauskio vedami „valstiečiai“, tačiau nesėkmingai.
„Algirdas Mykolas Brazauskas pastatė valdovų rūmus, Andrius Kubilius suvaldė krizę, prie Butkevičiaus buvo įvestas euras, o štai Ramūnas Karbauskis nori palikti įtvirtinimą neo pagonybės Lietuvoje“, – sako Seimo narys Mykolas Majauskas.
Idėja susilaukė didelio konservatorių ir katalikų bažnyčios pasipriešinimo. Prieš lemiamą balsavimą parlamentarai sulaukė ir arkivyskupo Gintaro Grušo elektroninio laiško, kuriame jis aiškino, kad baltai nėra nei tauta, nei religiškai – kultūriškai vieninga grupė. Seimas „Romuvos“ nepripažino. Tiesa, bendruomenė rankų nenuleido, kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą, kuris šiandien paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją.
„Didžioji dauguma argumentų, kuriais rėmėsi Seimas nesuteikdamas statuso, galima sakyti buvo diskriminaciniai ir rėmėsi religinių pažiūrų klausimu. Atkreipė taip pat teismas dėmesį, kad tam galėjo įtaką turėti ir Vyskupų konferencijos išplatintas laiškas, kuris pasiekė nemažą dalį Seimo narių“, – sako lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Anot Strasbūro teismo, „Romuvos bendruomenė“ atitiko visus tuo metu keliamus reikalavimus: Lietuvoje veikė ilgiau nei 25-erius metus.
Teisingumo ministrės patarėja Katažyna Bogdzevič sako: „Teisingumo ministerija pripažino, kad Romuva atitinka tuos visus reikalavimus, tokia išvadą pateikė ir ta išvada plačiai remiasi Europos žmogaus teisių teismas. Mes esame įsipareigoję įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo sprendimus, privalome įgyvendinti.“
Romuvą ginantis parlamentaras „valstietis“ Robertas Šarknickas kartu su bendruomenės atstovais po paskelbto Strasbūro teismo sprendimo džiaugiasi pergale.
„Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė sako: „Mes esam tie, kurių tikėjimas, kurių pasaulėžiūra plaukia iš mūsų šventųjų upių šaltinių, šventos žemės Lietuvos. Kas kitas jeigu ne mes turime būti vadinami tradiciniais, juo labiau valstybės pripažintais.“
Seimo narys Robertas Šarknickas pritaria: „Tai yra mūsų istorija. Jeigu yra kitų valstybių remiamos netradicinės religijos pripažintos ir jos atsiradusios Lietuvoje žymiai vėliau, negu mūsų esamoji senoji.“
Seimo padarytą klaidą dabar teks taisyti konservatoriams.
„Aš nesiimu atsakyti, ką Seimas nuspręs, bet akivaizdu, kad prie to klausimo reiks grįžti po teismo sprendimo“, – sako Seimo narys Jurgis Razma.
Prieš „Romuvos“ bendruomenės pripažinimą anksčiau pasisakęs parlamentaras Jurgis Razma akcentuoja, kad lemiamą žodį esą čia tars konstitucinis teismas, į kurį dar 2019-ais kreipėsi grupė parlamentarų. Seimo nariai nori išsiaiškinti, ar Lietuvoje taikomi religinių bendruomenių pripažinimo reikalavimai nėra per švelnūs.
„Yra kiek ankstesnis konstitucinio teismo tam tikras pasisakymas ta tema, kad siekiant to pripažinimo turi būti ta bendrija veikianti ne vienos kartos laikotarpyje, turi būti pakankamai gausi. Dėl to klausimas dar yra atviras“, – tvirtina J. Razma.
