Jų minimos Krivio dienos šventės eiga buvo tokia: ant Gedimino kapo kalno Vilniuje, Užupyje, Romuvos krivė Gailė užkūrė aukurą.
„Prieš apeigas prausiame ugnelę. Kad nebūtų pikta, kad būtų linksma deivė Gabija. Papildomą darome apeigą. Būdavo ir senovėje, negalima namie į ugnį spjauti, užteršti, šventa ugnis, nes gali supykti, išeiti, uždegti namus. Reikia gerbti ugnį, laikyti švarią“, – pasakojo vaidilė Gailė Vanagienė.
Spalis senojo baltų tikėjimo bendrijai Romuvai yra ypatingas mėnuo, nes jo metu minima Krivio diena. Krivio diena skirta pagerbti Romuvos Krivį Joną Trinkūną dar vadintą Kriviu Jauniumi – Romuvos dvasinį vadovą ir vieną iškiliausių etninės kultūros puoselėtojų Lietuvoje.
„Po daugybės šimtų metų kriviu tapo Romuvos dvasinis vadovas. Ją pradėjome švęsti 2002 m., kada Krivis Jaunius buvo įšventintas į krivius“, – sakė krivė Inija Trinkūnienė.
Svarbiausia diena – ketvirtadienis
„Mūsų apeigose aukuras ir ugnis yra svarbiausia vieta – centras. Renkamės apie ugnį, aukojame dievams per ugnį. Druską Gabijai – maitiname ugnelę ir kitiems dievams tokiu būdu“, – pasakojo vaidilė Gailė.
„Maitiname protėvius, su jais susisiekiame, aukojame dievams per ugnį su druska. taip yra nuo pirmųjų Rasos švenčių Kernavėje“, – teigė „Romuvos“ vaidilė Nijolė Balčiūnienė.
Sovietmečiu dar 1967 metais, anot romuvių, Jonas Trinkūnas pradėjo rengti Rasos šventes ir sugrąžino jas XX amžiaus žmonių kartai. Jo veikla padėjo atgaivinti ir sustiprinti senųjų lietuvių tikėjimą ir įkvėpė lietuvius vėl atrasti savo tautines šaknis.
Ant Gedimino kapo kalno giesmės ir pagerbimo žodžiai protėviams bei dievams skamba kiekvieną ketvirtadienio vakarą.
„Ugnelė uždegama kiekvieną ketvirtadienį. Ketvirtadienis nuo senų laikų vadinamas Perkūno diena 19 val. Romuvos vaidilė Gailė su būrelių romuvių užkopia ant kalno ir uždega ugnelę, atlieka apeigas. 2 metus ji nuolatos dega“, – sakė krivė Inija.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.