robotizacija

COVID-19 viruso sukelta pandemija pakeitė didžiosios dalies žmonių kasdienybę – saugumo reikalavimai, kaukių dėvėjimas ir darbas iš namų tapo visiems įprastu reiškiniu. Verslui pastarieji metai taip pat nebuvo lengvi, tačiau daliai verslo atstovų pandemija tapo paskatinimu kurti ir vystyti inovacijas, kurios prisidėtų prie pandemijos keliamų rizikų valdymo.

Nors pasaulis džiaugiasi sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, verslininkai ir inžinieriai į šį progresą investuoja daug pinigų ir darbo, darbo rinkos robotizacija gali reikšti, kad netrukus liksime bedarbiais, mano Raimondas Kuodis. Lietuvos banko prezidento pavaduotojas profesorius Raimondas Kuodis darbą laiko gerovės šaltiniu, todėl jis atkreipia dėmesį, kad spartus progresas technologijų srityje ir pasaulinė robotizaciją daugybę žmonių paliks be darbo.

Automatizacija yra ne futuristinė utopija, o nauja realybė, su kuria reikia ne tik susitaikyti, bet ir jai ruoštis. Advokatas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dėstytojas dr. Paulius Astromskis teigia, kad automatizuota teisė be teisininkų tėra laiko klausimas – kaip ir kitų sričių atveju. Pirmieji, kurie turėtų pasirengti teisininkų profesijos pokyčiams – teisės studijas organizuojantys universitetai.

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų skirti ypatingą dėmesį trims prioritetinėms sritims. Tai – švietimas, aplinkosauga ir informacinių technologijų (IT) paslaugų, pirmiausia – 5G tinklų – plėtojimas.

Ketvirtoji pramonės revoliucija neabejotinai palies visas gyvenimo sritis, visas šalis, skelbia politikai, ekonomistai, verslininkai. Pasak pasaulyje žinomų ekonomistų, Lietuva turi neblogą startinę poziciją ir gali daug pasiekti, tačiau vieno mums trūksta.  Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė Metų ekonomikos forumą, kurio metu diskutuota apie 4-ąją pramonės revoliuciją bei jos įtaką pasauliui.

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuojant apie tai susitikimuose su moksleiviais, studentais ir visuomene supratau, kad turime atsakyti į kitą klausimą: ketvirtoji pramonės revoliucija – kas tai yra ir ar tikrai ji mane palies? Priminsiu, pirmoji pramonės revoliucija prasidėjo sukūrus garo variklį.

Spartus technologijų progresas neatpažįstamai pakeitė ne tik mūsų kasdienį gyvenimą, bet ir darbo specifiką. Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. „Samsung Mokykla ateičiai“ vadovės Baltijos šalims Ligos Bitės teigimu, nėra kitos išeities, kaip tik prisitaikyti prie skaitmeninės revoliucijos diktuojamų sąlygų ir iš anksto pasiruošti artėjantiems pokyčiams.

Švedijos kapitalo keičiamo aukščio stalų gamintoja „ROL/Statga“ plečia gamybinius pajėgumus Šiauliuose. Bendrovė pabaigė naujos gamyklos statybas ir pradėjo montuoti robotizuotą stalų gamybos įrangą. Investicijos į išmanią gamyklą iki 2018 metų sieks 11,9 mln. eurų. „Rinkdamiesi investicijų lokaciją naujos kartos robotizuotai gamyklai „ROL Group“ akcininkai svarstė apie galimybes Lenkijoje ir Slovakijoje.

Sparčiai besivystančios technologijos per ateinančius penkerius metus prives prie to, kad darbo neteks maždaug 30 proc. bankų darbuotojų, mano buvęs „Citigroup“ vadovas Vikramas Panditas. Dirbtinis intelektas ir robotizacija supaprastina procesus ir mažina žmonių specialistų poreikį, interviu verslo naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė V. Panditas, „Citigroup“ bankui vadovavęs nuo 2007 iki 2012 metų, t. y., finansų krizės metu.

Mažmeninės prekybos situacija atrodo vis niūriau jos darbuotojams – ypač tiems, kurie yra ant apatinių sistemos laiptelių, rašoma „Business Insider“. Šioje srityje JAV dirba daugiausiai žmonių – 4,6 mln. amerikiečių pilnu ar daliniu etatu dirba „mažmenoje“. Tačiau paskutinė statistika rodo, kad prekybos sektoriuje nuo pernai spalio iki šių metų gegužės buvo darbuotojų sumažėjo 89 tūkst.

Visuotinė robotizacija ir darbo našumo didėjimas leis gerokai sutrumpinti laiką, kurį žmonės skiria darbui, mano Kinijos interneto milžinės „Alibaba“ steigėjas ir vadovas Jackas Ma.

Garo mašina, vidaus degimo variklis, elektros energija, radijas ir televizija, mobilusis ryšys, internetas. Šie atradimai nuosekliai gerino žmonių gyvenimo kokybę ir lėmė negrįžtamus pokyčius visuomenėje. Tačiau nepaisant įvairiapusės naudos jie išstūmė ir daug profesijų. Ar šis progresas vis dar vyksta? Be abejonės, ir sparčiau nei bet kada anksčiau. Tam tikros realiai egzistavusios profesijos jau skamba kaip egzotika iš tolimos praeities.

 Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Gyvenimą po vieną pasirenka žmonės, pavargę nuo profesinės įtampos, rutinos bei socialinio aktyvumo, ir tie, kurie mėgsta vienatvę. Taip savo knygoje „Gyvenimas po vieną – ar tai mūsų laikų pasirinkimas?“ teigia amerikietis sociologijos profesorius Ericas Klinenbergas. Jam antrina psichologė Žydrė Arlauskaitė ir priduria – prie vienumos priprantama dar vaikystėje.

„Philips Electronics“ gamykloje Kinijoje, šimtai darbuotojų naudoja savo rankas ir specialius įrankius tam, kad surinktų elektrinius skustuvus. Tai yra senovinis metodas, rašo „New York Times“. Kitoje įmonės gamykloje Nyderlandų kaimo vietovėje, 128 robotų rankos daro tą patį darbą. Vaizdo kameros juos veda į tokius žygius, kurių nesugebėtų atlikti joks žmogus. Robotai dirba taip greitai, kad jie turi būti patalpinti stiklo narvuose, kurie saugo juos prižiūrinčius žmones nuo sužeidimų.

Pagrindinė Japonijoje skaitmeninių fotoaparatų gamintoja „Canon“ nusprendė tapti pirmąja pasaulyje kompanija, kuri visiškai atsisakys žmonių darbo surenkant aparatus ir patikės jį vien robotams. Toks procesas gali būti užbaigtas „per kelerius artimiausius metus“, pirmadienį pranešė oficialus korporacijos atstovas. Tačiau jis nenurodė tikslaus termino, kada bus visiškai užbaigtas surinkimo įmonių automatizavimas. Tokiomis priemonėmis siekiama sumažinti gamybos išlaidas.