Priminsiu, pirmoji pramonės revoliucija prasidėjo sukūrus garo variklį. Ji negrįžtamai pakeitė gamybos technologijas ir kartu žmonių gyvenimą (antroji revoliucija siejama su elektros atsiradimu, trečioji prasidėjo paskutinį 20 amžiaus dešimtmetį, kai gamybos ir paslaugų srityje pradėtos taikyti informacinės technologijos).
Šiame etape prasidėjo mechaninė gamyba, atsirado transportas, geležinkeliai, didmeninė prekyba ir pramoniniai miestai.Perėjimas nuo manufaktūrinės prie pramoninės gamybos, darbo pasidalijimas ir specializacija paskatino našumo didėjimą ir pramonės koncentraciją, todėl vietoje amatininkų cechų atsirado fabrikai, kuriuose tinkamai mašinų veiklai palaikyti buvo įdarbinami tūkstančiai žmonių.Išlaidos moksliniams tyrimams ir didžiulių investicijų būtinybė vertė įmones jungti savo kapitalus: tai gimdė finansinę koncentraciją. Visą tai paveikė ir visuomenės gyvenimą – pradėjo didėti socialinė atskirtis, stiprėjo politiniai judėjimai.
Pirmoji pramoninė revoliucija, kurios metu susiformavo gamybos, transportavimo, keliavimo būdai, paklojo mūsų gyvenimo būdo pamatus. Dabartinė, ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, reiškia totalinę pramonės kompiuterizaciją, jos esminis principas – sujungiant mechanizmus ir jų sistemas sukurti išmaniuosius tinklus visoje grandinėje, kur jie patys gali organizuoti, kontroliuoti savarankiškai veikiančius gamybos procesus, apdoroti didelius kiekius informacijos, padedančius analizuoti ir optimizuoti pačią gamybą.
Jau vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija daro didžiulį poveikį visuomenei, valstybei, pasaulio vystymuisi. Jos įtaka visų mūsų gyvenimui ir valstybės procesams bus dar ženklesnė nei pirmosios pramonės revoliucijos. Tai palies mus kiekvieną be išimties: švietimo ir sveikatos priežiūros sistemas, darbo, bendravimo, saviraiškos, informacijos gavimo įpročius, gyvenimo įpročius ir keliavimo būdą.
Ketvirtoji pramonės revoliucija yra ne tik „išmaniosios gamyklos“ ir visuotinė skaitmenizacija, tai ir iššifruojama genų seka, išmanieji telefonai, nanotechnologijos, atsinaujinantys energijos šaltiniai, išmanieji miestai, robotika, savaeigiai automobiliai, 3D spausdintuvai, kurie taikomi ne tik gamyboje, bet ir sveikatos srityje.
Prognozuojama, kad jau 2019 metais veiks akimis kontroliuojamos technologijos, 2020 m. turėsime „popierinę diagnostiką“, kai su specialaus popieriaus pagalba galėsime greitai patikrinti ebolos, tuberkuliozės ir kt. susirgimus, 2024 m. atsiras įsiurbiami robotai, iš vidaus gydantys mūsų sužeidimus, 2026 m. - išmanieji rūbai, kurie prisitaikys prie mūsų poreikių ir keis savo formą bei spalvą, reguliuos šilumą, 2029 m. turėsime baterijas, naudojančias CO2 elektros gamybai, 2032 m. optogenetikos pagalba jau gydysime tokius neurologinius susirgimus, kaip Parkinsonas, šizofrenija, autizmas ir kt., 2036 m. turėsime modifikuotas molekules, 2037 m. pigūs 3D spausdintuvai jau bus kiekvienuose namuose ir patys galėsime atsispausdinti mums reikalingus daiktus, baldus, vaistus ir kt.
Šį sąrašą galima tęsti ir tęsti, bet svarbu suvokti, kad šio mūsų visų gyvenimo etapo išskirtinis bruožas – neįtikėtinas pokyčių greitis visose srityse, technologiniai pokyčiai yra neprognozuojami savo apimtimi ir sudėtingumu. Prognozuojama, kad iki 2020 m. prie interneto bus prijungta 34 mlrd. įrenginių (2015 m. buvo 10 mlrd.), ir ne tik pramonėje. Per artimiausius ketverius metus žemės ūkyje bus naudojama 75 mln. tokių įrenginių, daugiausia daviklių, matuojančių dirvožemio rūgštingumą, temperatūrą ir kt., o tai padės ūkininkams padidinti derlių. Sveikatos apsaugos srityje jau po trejų ketverių metų apie 646 mln. daiktų interneto įrenginių rinks duomenis ir automatizuos procesus.
Didelė dalis darbų bus automatizuoti ar atliekami pasitelkus technologines inovacijas. Jau dabar darbai, susiję su mechaniniu ir rutininiu rankų darbu yra automatizuojami. Ši tendencija tik stiprės, bet reikės vis daugiau darbuotojų kūrybinėms ir socialinėms užduotims atlikti. Prognozuojama, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse 57 proc. mažės tokių darbo vietų. Ir tai jau vyksta: didžiausiu pasaulio fabriku vadinamame „Foxconn“ robotais buvo pakeista 60 tūkst. darbuotojų.
Gamyboje darbuotojus keičiantys robotai nepavargsta, tai leidžia įvykdyti didesnius užsakymus, gaminti daug tikslesnius produktus, kurių kokybė būna geresnė. Gamybos procesuose reikės vis mažiau žmonių, todėl jau dabar turime galvoti apie tai, kokia bus žmogaus vieta ir ką žmonės darys. Kompleksinių problemų sprendimas, socialiniai ir sisteminiai įgūdžiai, gebėjimas prisitaikyti ir nuolat mokytis naujų įgūdžių bus esminiai ateityje.
Istorija ir trys jau įvykusios pramonės revoliucijos rodo, kad žmonės darbo tikrai turės, tačiau išlieka neaišku, ar visi ir kaip pasikeis jų darbas. Juk kiekvieną kartą, atsiradus naujoms technologijoms, į visai kitą kokybės lygį pakeliamas ir pats žmogaus darbas. Seniau neįsivaizdavome žmonių, kurie prižiūri IT sistemas, kai dabar tokių specialistų įmonėse dirba ne po vieną. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių pramonėje 35 proc. inžinerinio personalo yra IT specialistai.
Ketvirtoji pramonės revoliucija palies ir valstybės valdymą – skaitmeninės technologijos bus taikomos valdymui tobulinti. Efektyvus interneto technologijų taikymas padės užtikrinti didesnį skaidrumą, atskaitomybę ir gerinti institucijų bendradarbiavimą su piliečiais. Tikėtina, kad technologijų atėjimas į viešąjį sektorių ateityje žmonėms suteiks vis daugiau savarankiškumo.
Skaitmeninės medijos, tinklinė visuomenė, socialiniai tinklai, virtualios bendruomenės, kurios yra dar vienas naujas mūsų dienų fenomenas, – visa tai taip pat ketvirtosios pramonės revoliucijos išdava. Duomenų apsauga, asmens privatumas, emocinis ir kūrybinis intelektas – šie ir daugelis kitų klausimų, apie kuriuos dar ne kartą kalbėsime, paliesdami ketvirtosios pramonės revoliucijos temą.
Komentaro autorius - Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
