rezidentūra

Studentai piktinasi kai kurių Seimo narių siūlymu priversti už valstybės pinigus rezidentūrą atlikusius medikus kelerius metus privalomai atidirbti Lietuvoje. Parlamentarai sako, kad dabar šalyje ima katastrofiškai trūkti medikų, žmonės nesulaukia gydymo, o mediciną baigę jauni gydytojai važiuoja dirbti į užsienį. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ir keli kiti nariai siūlo, kad už valstybės pinigus rezidentūrą baigę medikai privaloma tvarka Lietuvoje dirbtų dar kelerius metus.

Per žingsnį nuo išsvajotos rezidentūros esantys medicinos absolventai skundžiasi esantys palikti likimo valiai, mat ilgus metus paskyrę pirmos pakopos studijoms sulaukė valdančiųjų sprendimo dėl mažinamų finansuojamų rezidentūros vietų skaičiaus. Jie sako esantys palikti ant ledo ir įspėja, kad jei į situaciją nebus staigiai reaguojama, jaunieji gydytojai paprasčiausiai bus priversti emigruoti arba apskritai keisti profesiją.

Rezidentūros studijos Vilniuje baigiantis Vygintas Aliukonis metų pradžioje du mėnesius darbavosi Pietų Korėjoje. Nors šios šalies gydytojai garsėja savo pasiekimais ir Vygintas netgi kiek juos idealizavo, padirbėjęs P. Korėjoje suprato: nieku gyvu nenorėtų ten likti. Rezidentai ten kone gyvena ligoninėse, nes dirba po maždaug 100 valandų per savaitę (Lietuvoje darbo savaitė trunka 40 val.

Žinių radijas Jaunasis gydytojas iš jaunųjų medikų asociacijos Dainius Jakučionis tikina, kad nėra taip, jog jaunieji gydytojai nenorėtų dirbti provincijų ligoninėse. Tačiau, pašnekovo nuomone, tam turi būti sudarytos atitinkamos sąlygos ir tai neturėtų tapti prievole už studijas. „Rezidentūra yra ir studijos, ir darbas. Mes tuo pačiu metu ir dirbame, ir atliekame įvairias procedūras savo kompetencijos ribose.

Šiemet, kaip ir pernai, į valstybės finansuojamas studijų vietas bus priimti 385 rezidentūros studentai. Biudžeto lėšomis bus ruošiami 356 būsimieji medicinos, 19 odontologijos ir 10 veterinarijos gydytojų. Švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą dėl rezidentūros studijų vietų paskirstymo.

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) formuojant rezidentūros nuostatų keitimo projektą, apimantį visas tris studijų kryptis - veterinariją, odontologiją ir mediciną - Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pabrėžia, kad ne visi pakitimai studentams yra palankūs. „Tai, jog šalies valdžia atkreipė dėmesį į progresuojantį gydytojų padėties valstybėje blogėjimą, yra labai teigiamas pokytis.

Medikų profesijos atstovus valdžios institucijos užsimojo supančioti ir grąžinti į sovietmetį, kai šie savo darbo vietą pelnytis galėdavo ne savo konkurencingumu, o „pagal paskyrimą“. Kalbinti jaunų gydytojų atstovai tikino negirdėję, kad kuris nors būsimas medikas tuo džiaugtųsi, bet už jų rengimą atsakingos institucijos tikina, kad naujoji (o gal senoji?) sistema būtų naudinga ir medikams, ir visuomenei.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) antradienį raštu kreipėsi į Švietimo ir mokslo ir Sveikatos apsaugos ministrus prašydami atnaujinti praėjusiais metais vykusias derybas dėl priėmimo į medicinos rezidentūros studijas.

Regionų ligoninės skambina pavojaus varpais - trūksta jaunų medikų. Mažiausiai 30 procentų gydytojų Lietuvoje - pensinio amžiaus. Ligoninės gydytojų trūkumą bando kompensuoti rezidentais, rašo „Respublika“. Būsimus medikus rajonų ligoninės vilioja apmokėdamos rezidentūros studijas, skirdamos stipendijas. Tuo tarpu rezidentai savo ateities nesieja ne tik su regionais, bet ir su Lietuva.

Valstybė finansuos visų būsimųjų rezidentų studijas. Išsklaidytos ankstesnės abejonės, kad dalis jų gali likti be valstybės paramos. „Viena vertus, Lietuvos sveikatos mokslo universitetas sutiko sumažinti normines kainas, o Vilniaus universitetas, nubyrant įvairiose pakopose studijuojančių skaičiui, sudaro vidaus rezervą, iš ko jie gali finansuoti visus priimtus“, – sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius trečiadienį per Vyriausybės posėdį.

Švietimo ir mokslo ministerija tarėsi su Vilniaus universitetu (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) dėl galimybių finansuoti visų 385 stojamuosius egzaminus į rezidentūrą sėkmingai išlaikiusiųjų studijas. LSMU garantavo, kad už valstybės skirtas lėšas galės studijuoti visi 214 priimtų rezidentų – 182 medicinos, 17 odontologijos ir 15 veterinarinės medicinos rezidentų. LSMU priėmė mažiau rezidentūros studentų, nei buvo iš anksto planuota.

Valstybė trečdaliui būsimųjų gydytojų atsisako finansuoti jų rezidentūros studijas. Tokio sprendimo nesuprantantys studentai piktinasi, kad be rezidentūros jie negalės gydyti žmonių, todėl šešeri metai bakalauro studijų nueina perniek. Švietimo ir mokslo ministerija padėtį dar žada gelbėti, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Iš kur gauti 100 tūkstančių ar emigruoti – tokį klausimą sako sprendžiantys jaunieji gydytojai.

Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, abiejų universitetų studentų atstovybės ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui (LAMA BPO), tarpininkaujant Švietimo ir mokslo ministerijai, pasirašė susitarimą dėl 2011 m. bendro studentų priėmimo į rezidentūros studijas. Susitarimas palengvins stojančiųjų sąlygas.

Šiais metais į valstybės finansuojamas studijų vietas planuojama priimti 761 rezidentūros studentą, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Šiandien Vyriausybė  patvirtino rezidentūros vietų  skaičių: medicinos rezidentūrai skiriamos 743 studijų vietos, odontologijai – trylika, veterinarinei medicinai –  5 studijų vietos, teigiama ministerijos pranešime.

Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, gavusi Kauno medicinos universiteto (KMU) studentų atstovybės pareiškimą, aiškinsis, ar Vilniuje ir Kaune mediciną studijuojantys studentai šiemet turės vienodas galimybes tęsti mokslus rezidentūroje. Toks pat KMU šeštakursių raštas pasiekė ir švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių. KMU studentų atstovybės prezidentas Rokas Jurkonis neabejoja, kad kauniečių galimybės pasirinkti rezidentūros vietą kur kas menkesnės.

Atlyginimai už darbą gydytojams rezidentams pradėti mokėti tik nuo 2008-ųjų metų pavasario. Vienuoliktus mokslo metus einantis rezidentas Tadas Stančikas teigia į rankas per mėnesį gaunantis 1400 litų. Tačiau taupant biudžeto lėšas nuspręsta rezidentų algas apkarpyti dešimtadaliu. Rezidentas sako šio fakto nesureikšminantis, nes jau seniai yra priverstas dirbti papildomai – budėti priėmimo skyriuje.