Jau ne vienerius metus sveikatos sektorių ir būtent sveikatos specialistų rengimo sistemą lydinčios problemos – vėl dėmesio centre. Nors šiais metais valstybės finansuojamų (VF) rezidentūros vietų skaičius buvo padidintas, bendras jų skaičius sumažėjo.
Nepaisant to, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Valstybės užsakymo komiteto (VUK) siūlymas šiems metams buvo išlaikyti tokį patį valstybės finansuojamų vietų (VFV) rezidentūroje skaičių, kaip ir 2019, 2020 m. – 365, į tai atsižvelgta nebuvo ir šis skaičius sumažintas iki 320.
Argumentuojama, kad taip nutiko dėl to, kad turėta bendrai didinti studijų kainas siekiant gerinti jų kokybę, todėl ir aukštosioms mokykloms VF vietoms prireiks skirti papildomai apie 13 mln.
Nebus kam užimti jau dabar laisvų gydytojų darbo vietų
Kaip Seimo sveikatos reikalų komitete aptariant šį klausimą nurodė SAM specialistė Diana Smaliukaitė, sumažinus VF rezidentūros vietų skaičių neišvengiamai turėta mažinti ir valstybės rezidentūrai skiriamų vietų skaičių prioritetinėms kryptims, pavyzdžiui, šeimos medicinai.
„Taip pat neliko galimybės didinti finansuojamų vietų skaičių kitoms prioritetinėms kryptims kaip psichiatrija ir geriatrija. Neišvengiamai teko mažinti ir tas vietas, kur matomas specialistų trūkumas – tai vaikų ligos, neurologija, anesteziologija ir neonatologija“, – situaciją posėdžio metu pristatė ji.
Tuo metu STRATA atlikto tyrimo duomenimis, 2030 m. prognozuojamas net 863 tam tikros kvalifikacijos gydytojų (daugiausia vidaus ligų, šeimos medicinos, vaikų ligų, akušerijos ir ginekologijos) trūkumas.
Be kita ko, SAM vykdomo laisvų darbo vietų stebėsenos duomenys rodo, kad jau pernai metų pabaigoje trūko 341 tam tikros kvalifikacijos gydytojų – daugiausiai šeimos medicinos, vidaus ligų, akušerijos ir ginekologijos gydytojų.
Pagal gydytojų kiekį Lietuva – antra Europoje
Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas pabrėžė, kad visada planuojant rezidentūros vietas siekiama turėti ne mažiau finansuojamų vietų, nei jų yra VF vientisųjų studijų absolventų.
„Tai šiemet turėsime 7 vietomis rezidentūroje daugiau. Bendrai vientisosiose studijose VF vietų skaičius augo – maždaug ketvirtadaliu per penkmetį. Jei žiūrėtume į rezidentūrą, tai tas sumažėjimas įvyksta, bet manome, kad jis nesukuria tokios didelės problemos tuo atžvilgiu.
Nes viena yra, ką suplanuoja VUK, kita istorija, kai vyksta priėmimas, kai studentai pasirenka kitas, ne prioritetines specializacijas. Taigi turime problemą, kad trūksta kai kurių specialistų, bet kartu turime ir perteklių“, – kalbėjo jis.
G. Jakštas pažymėjo, kad lyginat su kitomis Europos šalimis, kiek gydytojų tenka 100 tūkst. gyventojų, tai Lietuva yra antra Europoje, o pagal absolventų skaičių – ketvirta.
„Tai ta problema ne bendras kiekis, o pasiskirstymas“, – pridūrė viceministras.
Jis teigė, kad SAM matant didesnį specialistų poreikį, tai būtų palaikomas, bet tą paprasčiausiai riboja valstybės finansavimas.
Papildomai finansuoti tereikėtų 350 tūkst.
Universitetų ir medicinos studentų bei rezidentų asociacijų atstovai savo ruožtu šiurpsta nuo dabartinių skaičių ir konstatuoja, kad numatytų rezidentūros vietų yra akivaizdžiai per mažai, o tam finansuoti nereikėtų kosminių sumų.
„320 valstybės finansuojamų vietų tikrai nepakaks, dar reikia atsiminti, kad kitose studijų programose studijuojantys rezidentai kartais perstoja, kas normalu, į kitas rezidentūros programas. Šiandien, matyt, vėl turėsime apie 40–50 tokių rezidentų, todėl šiuo metu baigiantiems absolventams VF vietų dar labiau truks“, – pabrėžė LSMU Podiplominių studijų dekanas prof. Juozas Kupčinskas.
Jis palaikė studijų kokybės kėlimą skiriant papildomą finansavimą, tačiau sakė, nereikėtų kokybės didinimo sieti su rezidentūros skaičiaus mažinimu.
„Mes skaičiavome, jog jei būtų paskirtos 45 papildomos rezidentūros vietos, tai biudžetui metams kainuotų apie 350 tūkst. Tai tikrai nėra dideli pinigai“, – sakė LSMU atstovas.
Jam antrino ir VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius pabrėždamas, kad ypač pandemijos metu yra nemoralu, jog jauni žmonės negautų VF rezidentūros.
„Gerai žinau, kad didelė dalis 6 kurso studentų dalyvavo ir toliau dalyvauja likviduojant pandemiją kaip savanoriai, papildomai po studijų. Taigi tai prasilenkia su bet kokia morale ir taupyti tuos 350 tūkst., kai išleista padidinimui ir studijų krepšeliams 13 mln., tai dar labiau nemoralu. Šiuo atveju Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją raginčiau atsipeikėti“, – kalbėjo jis.
Medicinos absolventai jaučiasi palikti ant ledo
Patys būsimieji gydytojai sako jaučiasi lyg gavę šlapiu skuduru per veidą, mat pasirinkę specialybę ir atsimokę 6 metus dėl tolimesnių finansuojamų studijų nėra garantuoti.
„Studentai 6 metus mokėsi, į juos buvo investuoti pinigai ir dabar jie tiesiog lieka ant ledo, nes po 6 metų paaiškėja, kad tų vietų jiems nepakanka. Tai labai liūdina, nes toks posėdis turėjo vykti prieš 6 metus, o ne likus mėnesiui prieš stojimus į rezidentūrą. Dabar realiai liko 2 savaitės iki rezidentūros pokalbių ir studentai vis dar nežino, ko tikėtis“, – apgailestavo LSMU studentų atstovybės prezidentė Evelina Alūzaitė.
Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) prezidentė Aurelija Martinonytė atkreipė dėmesį, kad nors minima, jog bus 7 vietomis daugiau VF rezidentūros vietų, nuolat ignoruojama tai, kad konkursas tiek valstybės finansuojamas, tiek nefinansuojamas medicinos studijas baigusiems studentams yra bendras.
Be to, pabrėžiama, kad kvalifikaciją keičiantys gydytojai vėlgi dalyvauja tame pačiame rezidentūros konkurse ir jei baigė mokamus mokslu, gali pretenduoti į finansuojamą vietą.
LiMSA prezidentės pastebėjimu, negarantuojant VF apmokamos rezidentūros rizikuojama prarasti valstybės investicijas, mat absolventai gali išvykti mokytis svetur arba apskritai mesti mediciną.
„Šiais metais atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 73 proc. VU šeštakursių pasakė, kad nestotų į valstybės nefinansuojamą vietą, o LMSU – 51 proc. Tai reiškia alternatyvą – arba užsienį, arba sprendimą nebetęsti mediko karjeros“, – sakė A. Martinonytė.
Anot Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentės Kristinos Norvainytės, neatrodo adekvatu dabartinių absolventų sąskaitą suvedinėti kažkokius jau daugiau nei 10 m. paliktus sisteminių problemų galus.
„Visiškai suprantame ir palaikome norą pradėti reguliuoti vietas nuo vientisųjų studijų, tačiau dėl to neturėtų nukentėti dabar norintys stoti į rezidentūros studijas. Kaip minėta, studijavusiųjų 6 metus lūkesčiai buvo teisėti, nes niekada nebuvo pasakyta, kad turi būti po tiek pat tiek vientisųjų ir rezidentūros VF vietų. Taigi lūkesčiai yra nepateisinti ir tokie sprendimai visiškai nesąžininga jų atžvilgiu“, – sakė ji.
Viceministrė: „Nesinorėtų atsakyti už visas 30 metų problemas“
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė neslėpė, kad klausimas dėl specialistų rengimo planavimo politikos yra didelė problema.
„Ji tęsiasi daugelį metų. Nesakau, kad jos nebuvo bandyta spręsti. Bet ši Vyriausybė, matydama šios problemos aktualumą, visą ketvirtą sveikatos srities programos dalį paskyrė būtent šiam dalykui. (...) Tačiau šiandien tai dar nėra išspręsti klausimai, bet nesinorėtų atsakyti už visus 30 metų problemų“, – kalbėjo ji.
Viceministrė teigė, kad jau ir dabar bandoma taikyti tam tikrus instrumentus. Vienas jų – Valstybės užsakymo komitetas, į kurį įeina SAM ir ŠMSM, universitetų, studentų ir nevyriausybinių organizacijų, darbdavių atstovai.
„Jau du kartus šiais metais teko vadovauti šiam komitetui ir turiu pasakyti, kad tai yra stipriai svarstytinas instrumentas, nes kol kas iki valstybinio užsakymo ir socialinės visų partnerių atsakomybės yra gana toli. Yra dominuojanti universitetų nuomonė ir ją labai sudėtinga suvaldyti“, – sakė D. Jankauskienė.
Kitas naudojamas instrumentas – STRATA analizės, kurios nuo 2018 m. padeda planuoti specialistų poreikį. Tačiau ir čia įžvelgiama taisytinų dalykų. Dar vienas viceministrės įvardytas naudojamas instrumentas – pakopinių kompetencijų specialus projektas, kuris irgi dar sunkokai išjuda.
„Taip pat yra sudaromos trišalės sutartys su specialistais, kurie yra valstybės nefinansuojamoje vietoje ir tada savivaldybės arba įstaigos sudaro sutartį ir studentas įsipareigoja atidirbti už tam tikrą laiką. Taigi įvairių instrumentų yra, tačiau nėra sistemos. Tą pripažįstu ir tai mes tvarkysime“, – sakė viceministrė.
Visgi konkrečių būdų, kaip tai būtų daroma, ji šiuo metu teigė negalinti įvardyti.
Savo ruožtu premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė sutiko, kad diskusija yra savalaikė ir žadėjo, kad bus ieškoma sprendimų.
„Galiu tik įsipareigoti ir pažadėti šio klausimo nenumesti, patarti, kad šios finansavimo vietos būtų grąžintos. Iš tiesų žiūrint į šių metų skaičius suma nėra didžiulė, ją neabejotinai, manau, kad būtų galima rasti“, – sakė ji.
