Santaros klinikų vadovas tokias mintis išsakė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Laidos metu situaciją Kaune papasakojo ir Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius.
Ponas Feliksai, bent jau vakar buvo galima girdėti, kad Santaros klinikos planuoja plėsti lovų skaičių reanimacijoje, nes sunkesnių ligonių yra daugiau ir šiaip ligonių yra daugiau. Tai kokia padėtis pas jus?
F. Jankevičius: Padėtis yra tikrai sudėtinga – augant hospitalizacijos skaičiui taip pat auga ir reanimacijos, kaip mes sutrumpintai vadiname, lovų užimtumas. Šiandien galiu pasakyti, kad jis siekia beveik 90 proc. Santaros klinikose kovidinių RITS (Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus – red. past.) lovų.
Tai lėmė, kad mes norime plėsti kovidinių intensyvios terapijos lovų skaičių. Padarę tam tikrus struktūrinius pokyčius ligoninėje, išplėtėme daugiau 8 lovomis ir greičiausiai 12 lovų padidinsime kovidinių padalinių.
Tai yra neišvengiama, nes jaučiame, kad ir per šią parą hospitalizacija į kovidines lovas gali dar daugiau išaugti.
Ponas Jankevičiau, kad žmonėms būtų aišku, 12 lovų neatrodo tiek ir daug, bet tikriausiai reanimacijos lovų tai yra didelis kiekis. Taip reikėtų suprasti?
F. Jankevičius: Tai reiškia, kad reanimacijos lovų didžioji dalis užimta. Tai sukelia spaudimą, rūpestį ir nerimą ne tik dėl kovidinių pacientų, bet ir dėl bendrų paslaugų teikimo, kadangi tos RITS lovos reikalingos atliekant planines operacijas arba skubios pagalbos operacijas, ir ligoninėje neturime personalo daugiau, nei mes turime.
Rankų trūkumas pastaruoju metu irgi labai jaučiamas. Galimas dalykas, kad struktūrinių pokyčių ligoninės viduje gali ir neužtekti, todėl reiškiasi poreikis pasitelkti kitų gydymo įstaigų personalą. Tai intensyvios terapijos vidurinį personalą, bet taip pat ir kitą medicinos personalą, kuris galėtų mums padėti gydyti kovidinius pacientus ir tuose kovidiniuose skyriuose.
O kokia padėtis Kaune? Ar Kaune taip pat daugėja ligonių sergančių sunkesnėmis Covid-19 ligos formomis?
R. Jurkevičius: Taip. Deja, tenka pripažinti, kad jau apie savaitę laiko mes matome didėjantį pacientų srautą, kuriuos reikia gydyti ne namuose, bet ligoninėje.
Vyksta tokios bangos. Vakar tokią nesmagią bangą turėjome, kada 49 ligoniai per parą atvyko. Čia kartu su regiono ligonine, kai tas vidurkis stabilesniame periode, kovo mėnesį, jau buvo 12–15 ligonių per dieną atvažiuoja. Kai per vieną dieną gauni 49, tai yra tikrai didžiulis iššūkis.
Kaip sekasi susitvarkyti su tokiu iššūkiu? Ar jūs, kaip ir Santaros klinikos, taip pat planuojate plėsti lovų skaičių?
R. Jurkevičius: Jau vieną sykį plėtėme. Šiai dienai regione turime 325 lovas ir jos jau užimtos 84 proc. Nedidinat lovų galėsime laukti iki savaitgalio, kadangi savaitgaliais paprastai pacientų išrašoma mažiau. Tačiau savaitgalį jau būtų lovų trūkumas, todėl šiandien dar vyks posėdis su mūsų regiono vadovais ir planuojame didinti dar 80 lovų, kad iš viso būtų 405 lovos.
Ponas Feliksai, kokie dažniausiai žmonės atvežami į ligoninę, ypač tų sunkesnių formų? Aš kalbu apie amžių, ar iš tikrųjų dabar atsiranda vis daugiau jaunesnių, kurie patenka į reanimaciją ar ligoninę?
F. Jankevičius: Tikrai taip, esame pastebėję, kad pastaruoju metu keičiasi pacientų profilis ir vis jaunesni žmonės patenka į kovidinį stacionarą ir į reanimaciją. Tas jaunesnis amžius – tai vidutinio amžiaus, darbingo amžiaus žmonės tarp 50 ir 60 metų, bet turime ir jaunesnių.
Kaip girdėjote reanimacijos užpildymas yra arti 90 proc., tai tas sirgimo sunkumas yra panašus, kaip ir buvęs antros bangos metu.
Ponas Jurkevičiau, pas jus pasitaiko jaunesnių ligonių? Vis dažniau išgirstame apie tai, kad mirė trisdešimt kelerių metų žmonės. Pas jus tokių atvejų yra buvę?
R. Jurkevčius: Didžioji dalis yra vyresni. Vyresnių nei 50 metų ligoninėse yra daugiau nei 90 proc., bet reiškia, kad tas 10 proc. yra jaunesni nei 50 metų žmonės. Tai pagal mane yra labai jauni.
Deja, bet pamenu, kad žiemą turėjome žmogų iš Marijampolės 27 metų mirusį. Ir dabar vienas kitas yra tie jaunesni žmonės, bet žinoma, dominuoja vyresni žmonės.
Galbūt santykinai truputėlį mažiau turime, kadangi vyresnių žmonių pakankamai daugiau vakcinuotų yra. Gal santykinai mažiau turime, bet jei skaičiuotume virš 50, nuo 50–65 metų, tai dar yra ta dalis, kur nedidelis procentas vakcinuotas. Būtent šiame segmente jis gana didelis yra šiuo metu. Ankščiau nemaža dalis buvo virš 65 metų, dabar ta dalis truputėlį pasislinko į jaunesnį segmentą.
Ponas Feliksai, kodėl vis jaunesni žmonės patenka į jūsų rankas? Su kuo tai susiję?
F. Jankevičius: Kelios priežastys galėtų būti. Viena iš jų – jaunesnių žmonių tarpe paskiepytų yra mažiau, o kitos priežastys – didesnis mobilumas ir naujos atmainos, kurių mes vis daugiau diagnozuojame. Tai yra naujos tos mutacijos. Pagrinde – britiškoji mutacija, bet ne tik ji.
Užsiminėte apie mutacijas. Lietuvoje nustatyta viena iš mutacijų, kuri Lietuvoje dar nebuvo sutikta. Kai kurie žmonės pradėjo sakyti, kad čia galbūt Anykščių mutacija, tačiau kaip suprantu ji yra reta, bet jau aptikta mutacija. Gal galite plačiau papasakoti apie ją?
F. Jankevičius: Tai nauja mutacija, kuri aptinkama Lietuvoje vis dažniau. Ji kol kas pavadinimo neturi, tai nėra Anykščių mutacija.
Jeigu būti tiksliems, tai ši mutacija yra E484K. Tai yra mutacijų mišinys, kuriame yra ir britiškųjų, ir braziliškųjų, ir Pietų Afrikos mutacijų. Ta mutacijų gausa leidžia įtarti, tik kol kas tiksliai to nežinome, kad ji gali būti atsparesnė vakcinavimui, tačiau tiksliai to pasakyti dar negalime.
Ji nėra pirma aptikta Lietuvoje. Jau ji buvo aprašyta šių metų vasario mėnesį. Pirmieji atvejai buvo Prancūzijoje, todėl mes galvojame, kad ji negimė čia Lietuvoje, o buvo atvežta iš svetur.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
