renovavimas

„Mano būstas“ grupės įmonių administruojamuose daugiabučiuose namuose visos šildymo sistemos techniškai parengtos žiemos sezonui. „Visą vasarą ir rudens pradžioje specialistai intensyviai vykdė pasiruošimo darbus. Daugiabučiuose atlikti hidrauliniai bandymai, vykdyta šilumos sistemų profilaktika, izoliuoti vamzdynai, buvo keičiamos susidėvėjusios detalės. Šildymo sezonui paruošti visi namai“, - sako bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis reikalauja nedelsiant atšaukti, jo vertinimu, neapgalvotą, pasityčiojantį iš Lietuvos žmonių Vyriausybės sprendimą iš lėšų, skirtų daugiabučių renovavimui, skirti 139 milijonus litų trims sraigtasparniams pirkti. Tokį raginimą jis išsiuntė premjerui Andriui Kubiliui. V. Žiemelis atkreipia dėmesį, kad lėšos buvo skirtos vieninteliam tikslui – daugiabučių namų renovavimui.

Netgi išvydę kieme statybininkus, atvažiavusius renovuoti Savivaldybei pavaldžios įstaigos, šios vadovai neturėtų džiūgauti greitai pagerėsiančiu gyvenimu. Paliko išdraskytą Jau ne vieno Panevėžio lopšelio-darželio darbuotojai įsitikino, kad renovacija – tokia stichinė nelaimė, už kurios pasekmes atsakingų nėra. Dar praėjusią žiemą pradėtas atnaujinti Kastyčio Ramanausko lopšelis-darželis jau trečias mėnuo – tylus vaiduoklis. Atostogauja ne tik jo auklėtiniai.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Dzū­ki­jos te­le­vi­zi­jos tie­sio­gi­nia­me ete­ry­je pa­aiš­kė­jo, ku­ris Aly­taus dau­gia­bu­tis nau­ją šil­dy­mo se­zo­ną pa­si­tiks re­no­vuo­tas mies­to sa­vi­val­dy­bės lė­šo­mis. Lai­mė nu­si­šyp­so­jo Sta­ty­bi­nin­kų gat­vės 15 na­mui. Bet pen­kia­aukš­čio ben­dri­jo­je ra­do­si prieš­ta­rau­jan­čių­jų šiai re­no­va­ci­jai.

Toks įspūdis, kad kai kuriems oponentams gerokai sugadinau nuotaiką, neseniai paskelbęs informaciją apie tikrąją renovacijos situaciją Lietuvoje. Atvirai šnekant, sunku tuos piliečius ir oponentais traktuoti, kadangi jie kategoriškai nenori tikros informacijos nei girdėti, nei žinoti, kad nesugriūtų ilgai jų galvose statytasis kortų namelis. O kaip paskui save gerbsi be „namelio“ galvoje? Belieka vienintelis saviraiškos kelias – pykti ir tuo pykčiu viešai visus gąsdinti.

Aplinkos ministerijai niekaip nepavykstant išjudinti daugiabučių renovacijos, iniciatyvos imasi savivaldybės. Šios siūlo, kad gyventojams nereikėtų skolintis pinigų renovacijai ir prisiimti rizikos, tai darytų savivaldybės. Tiesa tokiam modeliui dar turi pritarti Vyriausybė, praneša „Panorama“. Ignalinos savivaldybė atrinko kelias dešimtis daugiabučių, naudojančių daugiausiai šilumos.

Neseniai pasibaigęs rekordinis šildymo sezonas bei toliau kylančios kuro kainos neleidžia pamiršti, jog po kelių mėnesių ir vėl teks gerokai veržtis diržus mokant už šildymą. Daugelis mokame ne tik už šilumą namuose, bet ir už šildomą orą lauke: skaičiuojama, kad šalčiausiais žiemos mėnesiais vienas butas senos statybos daugiabutyje vidutiniškai  per mėnesį iššvaisto šilumos už 200 Lt. Tačiau ne visi gyventojai krūpteli prisiminę, kiek jiems kainavo šiluma.

Kaunietis architektūros profesorius Kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Minkevičius net neabejoja, kad šis būstų renovavimo procesas nuo pat pradžių buvo pasmerktas nesėkmei, tik valdžia to niekaip nenori pripažinti. Dar blogiau – profesorius pranašauja, kad sovietmečiu statytų daugiabučių laukia katastrofa, o jų gyventojų – nepavydėtina ateitis, rašo „Respublika“. „Renovacija susijusi su žmonių psichologija, su didelėmis išlaidomis.

Gedimino prospekto rekonstrukcijos skandalo herojus, dabartinis aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas gali tapti Valdovų rūmų atstatymo prievaizdu. Šį politiką siūloma įtraukti į specialią Valdovų rūmų komisiją. Tačiau siūlymą Vyriausybei įtraukti S. Šriūbėną į komisiją pasirašęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas teigia nepritarsiantis šiai kandidatūrai.

Pastaruoju metu daug kalbama apie daugiabučių renovavimą. Girdi, tada ir namas estetiškiau atrodo, ir šiluma taupoma. Galbūt ir taip, bet ką daryti, jeigu po renovavimo į vidų pradeda smelktis vanduo, drėgsta sienos, žiūrėk, dar ir pelėsis įsimes? Darbus atlikę statybininkai kratosi papildomos veiklos: rangovas tikina, kad dėl visko kaltas subrangovas, anas – atvirkščiai. Taigi kartais daugiabučio renovavimas turi ir tamsiąją pusę, visai kaip ir Mėnulis.

Pastebėję, kad iš jūsų automobilio degalų bako laša brangus skystis, tikriausiai nesvarstytumėte, ar apsimoka jį remontuoti. Suremontavę automobilį dar pasvarstytumėte, ar neatėjo laikas jį pakeisti į ekonomiškesnį, naudojantį mažiau degalų. Normalus ir sveikas mąstymas. Vis dėlto daugelio mūsų mąstymas pasikeičia pamačius, kad per kiauras kaip rėtis sienas kiekvieną minutę iš mūsų namų iškeliauja šiluma, kuriai sukurti naudojamas toks pat brangus skystis arba dujos.

Kauno miesto savivaldybėje trečiadienį numatytas „Demonstracinės kvartalo atnaujinimo programos“ parengimo pirminis svarstymas. Jame dalyvauti žada aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas su 15 ekspertų delegacija. Iš pradžių Kauno miesto savivaldybės administracijos, Būsto urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) ir UAB „Miesto renovacija“ organizuojamoje išvykoje bus apžiūrėti trys siūlomi atnaujinti miesto kvartalai, kurie galėtų tapti taikomojo projekto modelio bandymo pagrindu.

Latvijos Seimui išrinkus naują šalies prezidentą Andrį Berzinį, politilogai pasikeitimų Lietuvos ir Latvijos tarpvalstybiniuose santykiuose neprognozuoja. Jie mano, kad santykiai ir toliau išliks draugiški. Politologas Lauras Bielinis mano, kad santykiai tarp Lietuvos ir Latvijos liks maždaug tokie patys, kokie buvo iki šiol: „Lietuva Latvijos atžvilgiu yra nusiteikusi labai geranoriškai, todėl aš manau, kad užsienio politikos pokyčiai, pasikeitus prezidentui, bus labai nedideli.

Tikrinant Kauno teritorinio padalinio suderintus projektus paaiškėjo, kad Laisvės alėjoje išduotas leidimas aukštinti dar vieną pastatą. Paveldosaugininkai dėl to žada kreiptis į prokuratūrą. Kauno teritorinio padalinio vedėjai Irenai Vaškelienei ir vienai vyr. specialistei Rimantei Gudienei sustabdyti įgaliojimai derinti projektus. Pasak kultūros paveldo departamento šis stiklainiu vadinamas pastatas Laisvės alėjoje – ne vienintelis Naujamiestyje planuotas aukštinti objektas.

Daugiabučių renovavimo versle driekiasi keista grandinė. Vicemerė Daiva Matonienė iš kailio nėrėsi gyventojus įtikinėdama renovuoti savo namus, kita tos partijos atstovė, patekusi į STT nagus, Birutė Jankauskienė darbavosi Būsto agentūroje, o statybinės medžiagos buvo perkamos iš partijos lyderiui, Šiaulių miesto tarybos nariui Vidmantui Japertui priklausančios įmonės. Tai aiškėti ima po to, kai daugiabučio gyventojai pradėjo skaičiuoti, ar nepermokėjo daugiau kaip du šimtus tūkstančių litų.

Kauno savivaldybė jau metus miestiečius ragina renovuoti ne atskirus namus, o imtis tvarkyti visą kvartalą ir žada pagalbą. Kol kas norinčiųjų neatsiranda, tačiau projekto iniciatoriai viliasi, kad po rekordinių sąskaitų žiemos renovacija pajudės, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Kaune daugiabučių – 5 tūkst., o renovuotų – vos kiek daugiau nei trys dešimtys.

Lietuvos politikai dirba bankams, įsitikinęs Vidutinių ir smulkių nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika. Žr. vaizdo konferenciją. – Kokia nekilnojamojo turto (NT) rinkos padėtis? Ar tiesa, kad krizė, kaip sako Vyriausybė, jau baigėsi? – NT rinką krizė paveikė tikrai galingai. Kainos krito apie 30 proc., žemės vertė – net 50 proc. Nepaisant kalbų, kad krizė baigėsi, NT rinkoje to tikrai nejaučiame. Aktyviai prie to prisideda bankų politika.

Baigiantis pirmajam Kauno pilies restauravimo darbų etapui, miesto vadovai sulaukė Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorės Dianos Varnaitės pasiūlymo įsteigti Kaune visuomeninę patariamąją tarybą. Toks pasiūlymas, anot departamento vadovės, gimė dėl nuolatinių visuomenininkų draugijos „Pilis“ atstovų nepasitenkinimų, skundų ir keliamų diskusijų, reikalaujant, suteikti visuomenei daugiau galių priimant sprendimus ginčytinais viešais klausimais.

Ūžtelėjusi švietimo įstaigų renovacijos banga keturiems Panevėžio lopšeliams-darželiams atsirūgo. Jau greitai sueis metai, kai savo mantą susikrovę Panevėžio statybos tresto (PST) darbininkai išsikraustė palikę darželius tik pusiau suremontuotus. Statybininkai sugrįžti nežada, kol Savivaldybė neskirs papildomo finansavimo – maždaug milijono litų.

Valstybės kontrolė, atlikusi daugiabučių namų renovavimo programos vykdymo auditą, konstatavo, kad ji per artimiausius kelis šimtus metų nebus baigta. Be to, auditoriai prisipažino: patys programoje dabartinėmis sąlygomis nedalyvautų, nes po renovacijos namai sutaupo daug mažiau energijos, nei žadama. Baigsime XXIV amžiuje Įvertinę, kaip Lietuvoje vyksta daugiabučių namų atnaujinimas, valstybiniai auditoriai konstatavo: per 5 metus pavyko modernizuoti tik 1,5 proc.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tvirtina, kad jokių prievartinių kaupimų daugiabučių remontui nėra siekiama nustatyti, gyventojai patys galės nuspręsti, ar kaupti lėšas, ar gyventi nuo avarijos iki avarijos. "Matyt, kalbama apie vakar Vyriausybės priimtą nutarimą, pritariantį Civilinio kodekso pataisoms. Jokių prievartinių kaupimų nenumatyta.

Šiandien Vyriausybė posėdyje pritarė Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis būtų numatomos privalomos įmokos daugiabučių remontui. Tam dar turi pritarti ir Seimas. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas yra užsiminęs, kad toks mokestis galėtų sudaryti kelis centus vienam kvadratiniam metrui buto ploto. Privalomo mokesčio daugiabučių gyventojams įvedimui nepritarimą yra pareiškusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.