Lietuvos politikai dirba bankams, įsitikinęs Vidutinių ir smulkių nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika.
Žr. vaizdo konferenciją.
– Kokia nekilnojamojo turto (NT) rinkos padėtis? Ar tiesa, kad krizė, kaip sako Vyriausybė, jau baigėsi?
– NT rinką krizė paveikė tikrai galingai. Kainos krito apie 30 proc., žemės vertė – net 50 proc. Nepaisant kalbų, kad krizė baigėsi, NT rinkoje to tikrai nejaučiame. Aktyviai prie to prisideda bankų politika. Čia viskas susieta, nes apie 90 proc. NT nuperkama iš kreditų.
– Kreditavimo čiaupai vis dar užsukti?
– Taip. Jau dveji metai, kaip kreditavimas nevyksta. Refinansavimas, kai žmogus paėmęs paskolą viename banke, vėliau skolinasi iš kito ir refinansuoja skolą, palengvindamas savo padėtį, visai nevyksta.
Tarkime, „Danske“ bankas būsto visai nekredituoja. Šiek tiek kredituoja „Nordea“, NORD/LB, „Swedbank“. Nedidelių poslinkių yra. Vis dėlto NT rinkos atsigavimas bus ilgalaikis procesas, truksiantis trejus–penkerius metus. Ir tai ji atsigaus tik Vilniuje.
Kilpa veržiama dar labiau
– O kaip politinė valia? Juk buvo daug kalbų, triukšmo ir net projektų, kaip padėti skolininkams, kurie Seime visi sužlugo. Nepritarta mėginimui iki 15 tūkst. litų padidinti prasiskolinimo, nuo kurio galima kreipti išieškojimą į vienintelį būstą. Kaip manote, kodėl?
– Taip. Teisingai paminėjote. Nepraėjo niekas: nei Fizinių asmenų bankroto įstatymas, nei projektas, pagal kurį būtų leista trejiems metams atidėti kredito grąžinimą, jei žmogus turi problemų.
Bankų veikla šioje srityje niekaip nereglamentuota. Jie daro ką nori, klesti savivalė. Bankai steigia antrines įmones, kurios pusvelčiui superka NT, už kurį žmonės nebeišgali mokėti. Tai niekaip nereglamentuojama. Kai žmogus kreipiasi dėl kredito mokėjimo atidėjimo, retai kuriam nors pasiseka. Be to, jam užkeliamos palūkanos ir dar labiau užveržiama kilpa.
– Kaip aiškinate tokią Vyriausybės ir valdančiosios daugumos poziciją?
– Manau, kad dalis jų irgi turi paskolų, o bankų lobistai stipriai veikia, todėl įstatymai ir stringa. Kitaip bent vienas siūlymų būtų priimtas.
– Teko su jais kalbėtis? Su Vyriausybės, Seimo nariais? Ką jie kalba?
– Vyresnieji politikai, kurie sėdi Seime trečią kadenciją, jau yra atitrūkę nuo realybės ir nesupranta tikrojo gyvenimo. Problemą labiau suvokia jaunesnės kartos politikai, kurie patys turi paskolų ar bent supranta padėtį. Deja, tokių yra per mažai.
– Ar skiriasi įvairių partijų požiūris?
– Sakyčiau, kad labiau skiriasi pagal politikų amžių.
Senienas reikia griauti
– Dar vienas projektas, kuris triukšmingai buvo pristatytas ir turėjo atgaivinti ekonomiką bei NT rinką – būsto renovacija. Kaip vertinate padėtį ir pačią idėją?
– Man tai primena tarakonų uždarymą į šaldytuvą. Mano nuomone, „chruščiovkes“ reikėjo griauti, kaip tai buvo daroma Maskvoje ar Azerbaidžane. Ypač Vilniuje – Žirmūnuose, Naujamiestyje ir kitur, kur jos stovi gerose vietose.
Aišku, įstatyme turėtų būti numatyta keletas dalykų: suteikti žmonėms būstą kitoje vietoje, o atlaisvintuose sklypuose leisti statyti aukštesnius pastatus. Atsirastų ir darbo vietų, ir rinka atsigautų.
Dabar tai yra tiesiog dar vienas bankų verslas. Ant tų vargšų pensininkų norima užkabinti nesąmoningas paskolas.
– Sakoma, kad šildymo sąnaudos sumažėtų tiek, kad paskolos mokėjimo žmogus nejustų?
– Ne, čia yra pasakos. Matėte, kaip kainos už šildymą buvo „iš oro“ padidintos tik per pastaruosius kelis mėnesius? Pagaliau yra ir naujosios technologijos. Vilniuje jau projektuojami namai be centrinio šildymo, o su saulės kolektoriais. Tokių daugiabučių daug yra Vokietijoje. Ten statomi namai šildomi saulės baterijomis.
– Minite bankus, bet yra dar ir šilumininkai, kiti monopolininkai. Žmogus tarp jų tarsi įspraustas.
– Taip. Monopolija veikia ir bankų srityje. Kodėl per tiek metų neatėjo joks naujas bankas į Lietuvą? Kodėl neturime nei austrų, nei amerikiečių bankų? Todėl, kad tiesiog neįsileidžiame. Kodėl klesti greitųjų kreditų bendrovės? Todėl, kad paprastame banke neįmanoma gauti paskolos.
Daugiau žiūrėkite vaizdo konferencijoje:
