remigijus šimašius

Politologai tvirtina, kad aktyvus veikimas koronaviruso krizės akivaizdoje gali nubraukti ankstesnes sostinės mero nuodėmes, kauniečiams vertėtų paskelbti „dingusio“ mero Visvaldo Matijošaičio paiešką, o uostamiesčio vadovo lyderystė, bandant suvaldyti krizę, kelia abejonių. Kaip pastebi ekspertai, dabartinė situacija taip pat parodė, kuriuos miestų vadovus labiau myli valstiečių kontroliuojama valdžia.

Pravažiuoti nuosavu automobiliu centrine sostinės dalimi netrukus taps neįmanoma. Jau šiemet senamiestyje įsigalios nauja eismo tvarka, daugelį priversianti keisti senus įpročius. Apie „revoliucinius“ eismo pakeitimus ketvirtadienį pranešė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Meras pripažino, kad visiškai uždaryti Vilniaus senamiesčio gatvių automobilių eismui neįmanoma, nes čia gyvena žmonės. Tačiau bent trečdalis eismo čia yra tranzitinis.

Vilniaus miesto savivaldybė sukūrė savo pagalbos planą kovojant su koronaviruso pandemija. Jame dėmesys skiriamas keturioms kryptims: pagalba asmeniui, pagalba verslui, pagalba kultūrai ir galimybių išnaudojimas. „Vilniaus 4x3 planas“ – taip pavadintą dokumentą antradienį pristatė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Atliekant Vilniaus Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rekonstrukciją, nuo pirmadienio beveik trims mėnesiams šioje vietoje numatomi nauji eismo pokyčiai, penktadienį pranešė sostinės savivaldybė. „Per porą metų rekonstravus Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžą bus užtikrintas greitesnis ir saugesnis susisiekimas, mažės spūstys, o judėjimo kokybės pokyčius iškart pajus apie 20 tūkst.

Pastaruoju metu miestų ir miestelių merai aktyviai bendrauja su žmonėmis socialiniuose tinkluose, nacionalinio masto politikus kasdien matome televizijos ekranuose. Ilgą laiką vienu populiariausių šalies politikų buvusį Kauno merą Visvaldą Matijošaitį karantino metu išgirsti galima itin retai. Jo atstovai tvirtina, kad V. Matijošaitis nenori reklamuotis šios krizės fone, o naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad meras arba neturi ką pasakyti, arba baiminasi užsikrėsti virusu.

Nuo šio pirmadienio Vilnius tampa viena didele lauko kavine – sostinės valdžia visas viešąsias erdves atidavė kavinėms, barams ir restoranams. Miesto meras Remigijus Šimašius pripažįsta, kad ne visi verslininkai įvertino būtinus saugumo reikalavimus, tačiau džiaugėsi, kad vilniečiai galės pasimėgauti kava miesto erdvėse. Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas, buvo leista veiklą pradėti ir lauko kavinėms.

Karantino metu neveikiant visiems šalies kino teatrams, vilniečiams nuo artėjančio penktadienio bus siūloma nauja pramoga – autokinas. Šią žinią savo feisbuke paskelbė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Džiugi žinia vilniečiams – kinas grįžta į miestą! Tik kol kas ne kino teatruose, o ten, kur visiškai saugu – sėdint savo automobiliuose“, – rašė sostinės vadovas. Tačiau R. Šimašius pripažino, kad ši pramoga gali ilgai negyvuoti, jei jai prieštaraus Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuvos miestai ir miesteliai penktadienį pradeda judėjimo ribojimą ir į savo teritorijas įleis tik tuos asmenis, kurie galės patvirtinti, jog savivaldybėje turi nekilnojamojo turto ar iškilo svarbi priežastis apsilankyti. Nors dauguma savivaldybių slepia, kuriose vietose budės policijos pareigūnai, kelios savivaldybės paviešino pareigūnų postų ir įspėjamųjų ženklų vietas. Lietuvoje nuo balandžio 10 d. 20 val. iki balandžio 13 d. 20 val.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad nuo penktadienio trims dienoms įvedus draudimą vykti į miestus, sostinėje bus uždaryta keliolika pagrindinių įvažiavimų iš sostinės, bet neatmeta, kad norintieji vis tiek rastų kelių prasmukti į miestą.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pradėjo tikrinti miesto medikus ir su viruso rizika susiduriantį ligoninės personalą dėl koronaviruso. Per ketvirtadienį ketinama atlikti porą šimtų tyrimų, teigė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Be to, pasak mero, savivaldybė perka plaučių ventiliavimo įrangą ir ruošia naujas lovas ligoninėse, jei ligos protrūkis būtų didesnis, nei planuota.

Lietuvoje ir visame pasaulyje augantis koronaviruso susirgimo skaičius verčia svarstyti apie galimus scenarijus, kas laukia mūsų visų po šio išbandymo. Štai Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pateikė galimas krizinio scenarijaus gaires ir pabrėžė, kas šiuo metu kelia didelę susirūpinimą. Kaip savo socialinėje paskyroje rašė R. Šimašius, išėjus iš karantino laikotarpio, atsitiesimas nebus greitas.

Vilnių šiąnakt pasieks didžiulė apsaugos priemonių medikams siunta. Į Vilnių šiąnakt atkeliauja kol kas didžiausia Vilniaus miesto savivaldybės užsakyta siunta su apsaugos priemonėmis medikam, skelbiama pranešime spaudai. Iš Šendženo pakilęs Boeing 747 lėktuvas Vilniaus medikams gabena 0,5 mln. veido kaukių, 127 500 apsauginių akinių, 32 500 veido skydelių ir 150 000 nesterilių pirštinių, 6000 respiratorių FFP2. Antroji šio užsakymo, kurio vertė – 1,3 mln.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius šeštadienio vakarą tiesioginėje „Facebook“ transliacijoje papasakojo, kad penktadienį žmonai Agnei pakilo temperatūra, bet vėliau nukrito. Meras tikisi, kad tai nebus koronavirusas, tačiau tyrimų nevyko darytis, nes jų ir taip visiems trūksta. „Vakar mano žmonai pakilo temperatūra. Ir toks jausmas – tirtis ar nesitirti. Pas ją tokia (abejonė – aut. past.), gal kitiems žmonėms labiau reikia. Ačiū Dievui, temperatūra nukrito.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tiesioginėje „Facebook“ transliacijoje pasakojo, kaip sostinė laikosi kovoje su koronavirusu. Meras apgailestavo, kad Sveikatos apsaugos ministerija laikinai apribojo mobiliųjų punktų darbo laiką, veiks tik po vieną punktą mieste bent iki antradienio. „Iš anksto nebuvo užpirkta pakankamai reagentų, o dabar neturime pakankamai laboratorijų pajėgumų.

Nors koronaviruso atvejų Lietuvoje ir daugėja, Vilniaus miesto savivaldybės meras pasidalijo, kokie pokyčiai laukia sostinės gyventojų, tačiau pabrėžė, kad vis dar kyla problemų, siekiant atlikti testus patiems medikams dėl COVID-19.  Politikas R. Šimašius savo socialinėje erdėje iš pradžių pasidalijo džiugiomis naujienomis: „Šiek tiek naujienų, ir dauguma jų geros.

Praėjusi savaitė kovoje su nematomu, bet mirtinu priešu koronavirusu buvo kritinė. Valdžia mėtėsi nuo vieno kraštutinumo prie kito, bet svarbiausias ir bene daugiausia ažiotažo visuomenėje sukėlęs sprendimas buvo priverstinai karantinuoti visus iš užsienio į Lietuvą grįžusius lietuvius ir tuos, kurie koronavirusu susirgo jau čia, Lietuvoje. Visa ši skandalą šalyje sukėlusi situacija buvo apžvelgta laidos „Prieš srovę“ reportaže.

Šeštadienį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius asmeninėje „Facebook“ paskyroje pranešė kelias naujienas sostinės gyventojams. Be to, kad bus daroma daugiau koronaviruso testų, toliau ieškoma apsaugos priemonių medikams, meras praneša, kad jau bandomi technologiniai sprendimai dėl izoliuotis turinčių asmenų kontrolės. „Pagaliau vakar sveikatos apsaugos ministras sutiko, kad COVID-19 testus gali atlikti ir privačios laboratorijos.

Vilniaus politikai paragino miesto komunalines įmones per karantiną atidėti sunkumų patiriančių gyventojų ar įmonių mokėjimus už paslaugas, neskaičiuoti delspinigių ir nevykdyti skolų išieškojimo. Sostinės taryba priėmė tai raginančią rezoliuciją, nors dalis opozicijos kritikavo, kad toks neįpareigojantis dokumentas leis įmonėms nesilaikyti raginimų ir kvietė priimti normalų tarybos sprendimą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbuotojai perspėjo sostinės savivaldybę, kad jos iš verslo gaunamą pagalbą kovoje su koronavirusu gali tirti šalies teisėsauga ir specialiosios tarnybos. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ rašo Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Kažkas akivaizdžiai turi per daug laiko šiuo metu daryti darbus, kurie krizės metu ne tik nesvarbūs, bet ir kenksmingi. Ir tai ne tik trukdo, bet ir gąsdina mano žmonės – tai turi liautis.

Lietuvoje ir toliau augant koronavirusos užsikrėtimų skaičiui, miestų savivaldybės griebasi papildomų priemonių, norėdamos sustabdyti COVID-19 klastingo viruso plitimą. Štai Vilniaus miesto savivaldybė meras prakalbo, kaip vyksta valdžios įstaigų veikla karantino metu, kokių priemonių buvo imtasi, siekiant apsisaugoti nuo šio viruso.

Pasaulyje vis labiau įsibėgėjantis koronavirusas trikdo ne tik žmonių sveikatą, bet ir ekonomiką bei daugybę kitų veiklų.  Visai neseniai užsienio žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad dėl viruso ir jo keliamo pavojaus sustabdytas 4-ojo „Stranger Things“ sezono filmavimas. Tai užsienio žiniasklaidai patikslino pats serialo režisierius Shawnas Levy. Anot jo, 4-asis sezonas buvo filmuojamas tik mėnesį, kai jį pasiekė žinia, kad tai turi palaukti.

Vilniaus meras teigia, kad griežtas koronaviruso prevencijos priemones ketvirtadienį savivaldybė paskelbė, siekdama kaip galima labiau valdyti užkrato plitimo pasekmes. „Žiūrint į ateitį, noriu pasakyti, kad mes tikrai šitą virusą įveiksime, bet tai neatsitiks šiaip, savaime, tam reikalingi konkretūs žingsniai (...) Jeigu imamasi labai aiškių priemonių, tai virusas pradedamas valdyti, jeigu ne, jis plinta greičiau.

Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į koronaviruso pandemiją pasaulyje, imasi griežtų priemonių viruso plitimo stabdymui. Nuo rytojaus iki šv. Velykų atostogų pabaigos uždaromos visos ugdymo įstaigos – darželiai, mokyklos, universitetai, atšaukiami visi renginiai, stabdoma kino teatrų, sporto klubų ir kitų poilsio ar pramogų vietų veikla, rašoma savivaldybės išplatintame pranešime. „Šiandien ėmėmės visos eilės gana griežtų priemonių dėl koronaviruso.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius skelbia, kokių veiksmų imasi sostinė, kad sumažintų viruso plėtros kelius ir kaip ruošiasi rimtesniems koronaviruso atvejams Vilniuje. Meras teigė, kad jau yra numatę pastatus, kurie prireikus galėtų būti panaudoti karantinavimui ir kuria logistikos modelį. Meras R. Šimašius teigė, kad koronavirusas dalyje Europos įsisiautėjo ne juokais, Italijoje pritaikytas turbūt mastu didžiausias karantinas Europos istorijoje.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pasidalijo istorija, kaip jis ir jo ankstesnė darbovietė atsidūrė užsienio žvalgybos agento akiratyje. Tuomet R. Šimašius su kolegomis sulaukė Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovo vizito ir perspėjimo, kad būtų atsargūs. R. Šimašius dėkojo VSD pareigūnams, kurie saugo Lietuvos piliečius nuo priešiškų valstybių įtakos ir tinkamai atlieka savo pareigas.

Vilniaus savivaldybė ir jos valdomi Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos koncerno „Veolia“, 2002-2017 metais nuomojusio sostinės šilumos ūkį, Stokholmo arbitraže siekia prisiteisti iki 560 mln. eurų. Anksčiau skelbta ieškinio suma buvo per 400 mln. eurų. „Kalbant apie arbitražo poziciją, mūsų ieškinys yra 560 mln. eurų šilumos tinklų ir miestiečių naudai. Tai yra ta suma, kurios mes reikalaujame.

Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą, išnagrinėjusi savivaldybės ir Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) susitarimą su rizikos kapitalo fondu „Profile Investment“ dėl tarptautinio arbitražo su „Vilniaus energija“ ir Prancūzijos koncernu „Veolia“ finansavimo ir nenustačiusi viešojo intereso pažeidimo. Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės, sprendimas atsisakyti inicijuoti viešojo intereso gynimo procedūrą priimtas sausio 30 dieną.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tikina, kad sostinė pasiruošusi pirmam galimam koronaviruso atvejui, o žmonės įspėja būti atidiems. „Visų pirma, ką turime žinoti, kad virusas yra ne kažkur toli. Ir net nėra klausimo, ar jis pateks pas mus. Tai atsitiks, būkime pasiruošę. Ir galiu jus patikinti – kaip besielgtų nacionalinė valdžia – už sostinę atsakingi žmonės savo pareigas supranta deramai ir vilniečiais pasirūpins“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė sostinės vadovas.

Gedimino prospekte Vasario 16-ąją suliepsnojo 30 Laisvės laužų, skamba dainos ir plevėsuoja trispalvės. Pastaruosius kelerius metus jau tapo gražia tradicija – simboliškai susieti vasario 16–osios laužų įžiebimo šventę su svarbiomis mūsų šalies istorijoje datomis. 2018 m. nuo Katedros iki Seimo buvo uždegta net 100 laužų, skirtų valstybės atkūrimo 100–mečiui.

Visame pasaulyje daug dėmesio sulaukusio JAV interneto televizijos „Netflix“ serialo „Stranger things“ (liet. „Keisti dalykai“) dalis scenų baigtos filmuoti Lietuvoje. Pasiruošimas filmavimo darbams prasidėjo dar pernai lapkritį, o Valentino diena tapo paskutine filmavimo Lietuvoje ir oficialaus „Stranger things“ treilerio diena.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės Taryba patvirtino 2020 m. biudžetą, kuris palyginti su praėjusių metų, išaugo 16 proc. ir siekia 790 mln. eurų. Labiausiai didėja finansavimas skiriamas saugumo, judumo, kultūros ir socialinės apsaugos sritims. Savarankiškoms funkcijoms atlikti savivaldybė šiemet patvirtinto rekordinę sumą, siekiančią 455,4 mln. eurų. Valstybės dotacijos ir ES paramos lėšos prie valstybės biudžeto pridės 261,8 mln. eurų, o lėšų likučiai padengs 44,8 mln. eurų sumą.

Vilniaus savivaldybė parengė dokumentus, leisiančius per metus grąžinti nuosavybės teises savininkams į 135 hektarų plotą apimančius sklypus sostinėje. Visiškai restitucijos procesą tikimasi užbaigti dar šiemet. Kaip penktadienį pranešė savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnybai šiuo metu perduodami trijų didelių teritorijų pietinėje miesto dalyje dokumentai. „Į sklypus šiose teritorijose galės būti atkurtos nuosavybės teisės apie 1130 žmonių.

Sostinės savivaldybės taryba trečiadienį apsisprendė steigti Vilniaus miesto muziejų. Tarybos nariai pritarė, kad muziejus kol kas būtų įsteigtas Vilniaus savivaldybės administracinio pastato adresu, konkrečios patalpos muziejui būtų paskirtos iki liepos 1-osios. Laikinai vadovauti muziejui jo steigimo stadijoje pavesta Venecijos šiuolaikinio meno bienalės Lietuvos paviljono komisarei menotyrininkei Rasai Antanavičiūtei. Ji dirbs puse etato.

Šiais intensyvaus gyvenimo laikais esame priversti būti mobilūs: tikslą norime pasiekti kuo greičiau, o asmeniniai automobiliai, kurių šiemet „Regitroje“ užregistruota beveik 2 milijonai, jau seniai nebėra vienintelė ir geriausia priemonė tai padaryti. Be to, specialistai pastebi, kad mūsų šalyje automobilių parkas gana senas ir vidutiniškai transporto priemonės yra 15 metų senumo. Tai rodo, kad lietuviai linkę taupyti, dažniau renkasi senesnius, o ne naujus automobilius.

Lentelių su žaliomis rodyklėmis pašalinimas kartu su kitais infrastruktūriniais darbais Vilniaus miesto savivaldybei kainavo apie 103 tūkst. eurų. Savivaldybė tikina, kad dalies žalių rodyklių grąžinimas „nebus brangus“, tačiau tikslesnės sumos nepateikia. „Naujų žalių lentelių klausimas nebus brangus, svarbiausia, kad jis būtų greitas ir gerai iškomunikuotas“, – žurnalistams antradienį kalbėjo Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

Vilniaus gatvėse tebesitęsiant chaosui dėl nuo Naujųjų panaikintų lentelių su žaliomis rodyklėmis, Vilniaus vicemeras ir automobilių rinkos ekspertas kelia klausimą, kodėl Susisiekimo ministerija apskritai ryžosi įgyvendinti tokį sprendimą. Ministerija pokyčius grindžia prieš kelerius metus atliktu eismo tyrimu, tačiau specialistai akcentuoja, kad tyrime net nenurodoma, kiek eismo įvykių sukelta būtent dėl neatsargaus posūkio į dešinę.

Didžiųjų miestų gyventojai nuo šių metų susidūrė su problema, kuri šiandien ypač paaštrėjo po švenčių daugeliui sugrįžus į darbus. Nuo sausio 1 d. nuo šviesoforų nuėmus žaliąsias rodykles, kurios leisdavo pasukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, daugelis susidūrė su spūstimis.

Pirmadienį Vilniaus meras Remigijus Šimašius po Susisiekimo ministerijos komentaro apie žaliąsias rodykles feisbuke išdėstė, ką pats mano dėl žaliųjų rodyklių ir ko Vilniaus miestas prašė siekiant palengvinti keliones miesto vairuotojams. „Ką tik kalbėjau su Susisiekimo ministru, išsakiau jam savivaldybės poziciją. Labai džiugu, kad nuspręsta dar kartą įvertinti, ar ministerijos ir Vyriausybės sprendimas atsisakyti žaliųjų rodyklių buvo visais atvejais naudingas.

Vilniaus savivaldybė šią savaitę atmetė siūlymą rengti sostinės rotušėje nemokamą koncertą dėl organizatorių iš Estijos ryšių su Kremliumi, sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus vadovaujamos Laisvės partijos atstovas Renaldas Vaisbrodas traukiasi iš sostinės savivaldybės tarybos, nes žada tęsti karjerą, susijusią su lobistine veikla. „Noriu palinkėti visiems gražių švenčių ir padėkoti už tą laiką, praleistą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba po pateikimo nepritarė darbiečių siūlymui dėl nemokamo viešojo transporto sostinės gyventojams. Siūlymas numatė, kad kiekvienam Vilniuje gyvenančiam ir sostinėje savo gyvenamąją vietą deklaravusiam gyventojui važiavimas vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais būtų nemokamas. Šį siūlymą miesto valdžiai teikė Darbo partijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Naujausia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) medžiaga, kurioje Jonas Noreika įvardijamas kaip žydų gelbėjimo tinklo organizatorius, Vilniaus merui Remigijui Šimašiui kelia abejonių. R. Šimašius sako išsamiai susipažinęs su naujausia pažyma – jo nuomone, tai prieštarauja anksčiau savivaldybei siųstai LGGRTC pozicijai.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė komplekso su futbolo stadionu koncesijos sutarčiai.  Už sprendimą balsavo 33 tarybos nariai, 4 buvo prieš, 7 susilaikė. Buvęs miesto meras Artūras Zuokas, nors ir kritikavo projekto pabrangimą, balsavo už.

Antradienį sostinės Pašilaičių rajone pradėtos didžiulio trijų sporto salių komplekso statybos – įkasta simbolinė laiko kapsulė su laišku ateities kartoms, rašoma pranešime spaudai. „Aktyvus, energingas, sportuojantis Vilnius – taip įsivaizduojame augančios ir veržlios Lietuvos sostinės kūrimą. Todėl svarbu, kad miesto gyventojai, kad ir kurioje sostinės dalyje begyventų, turėtų reikiamas sąlygas užsiimti sportu arčiau namų.

Vilniaus miestas Nacionalinį stadioną stato jau daugiau nei tris dešimtmečius. Pradėtas jis dar Sovietų Sąjungai skaičiuojant paskutines gyvavimo dienas. Antrą kartą užsimota statyti prieš pat 2008 m. krizę. Tačiau ir antras dublis žlugo, mat Gedimino Kirkilo Vyriausybė nepaskyrė žadėtų šimtų milijonų litų, o tuometiniai savivaldybės politikai irgi nepasižymėjo skaidrumu – pradėjus statybas juo lydėjo vienas skandalas po kito.

Tradiciniame Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos susitikimo metu, LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius paminėjo, jog Vilniuje pasiteisino dabar taikomas parkavimo vietų arčiau miesto centro mažinimas. Tai viešai yra pripažinusi ir savivaldybė, todėl praėjus jau 3 metams po paskutinio zonavimo, tikslinga vėl siekti teritorijų peržiūrėjimo, atsižvelgiant ir į per tą laikotarpį patvirtintą Vilniaus Darnaus judumo planą.

Sostinėje atgimsta planai steigti Vilniaus muziejų – miesto politikai šio klausimo imsis gruodžio viduryje. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pabrėžia, kad Vilnius yra viena iš nedaugelio valstybių sostinių, kuri neturi miesto muziejaus, o pagrindinis jo tikslas būtų nuodugniau pristatyti miestą patiems vilniečiams. „Varijuojama tarp to, labai tradicinio modelio, kad rotušė tampa muziejumi, kas neretai miestuose būna.

Antrus metus iš eilės sostinės savivaldybė kartu su „Sveikas miestas“ dovanoja ypatingą dovaną vilniečiams ir miesto svečiams – Lukiškių aikštėje atidaryta įspūdinga Kalėdinė ledo čiuožykla po atviru dangumi. Didžiulė (20×40 m) čiuožykla bus atvira iki pat kovo mėnesio ir kvies pramogauti miesto centre: čiuožti savomis ar išsinuomotomis pačiūžomis, žaisti ledo ritulį, mokytis čiuožimo technikos.

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus komunikacija socialiniuose tinkluose nustebino dalį internautų – meras benamius viešai pavadino bomžais, bet net ir suskubęs pasitaisyti neišvengė sugėdinimo. Ketvirtadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje pasidalinęs nuotrauka iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, meras prie jos parašė: „Požemiai tarp Antakalnio klinikinės ligoninės korpusų.