r. grajauskas

Atlyginimai priklauso ne tik nuo to, kokias pareigas užimi darbovietėje, bet ir neretai nuo paties miesto, kuriame dirbama. Tai parodo ir surinkti duomenys: daugiausiai ir mažiausiai uždirbančios profesijos kinta priklausomai nuo apskrities. Bendra tendencija: pusė gyventojų neuždirba vidutinės algos Portalas manoalga.lt paskaičiavo, kokia dalis atitinkamos apskrities gyventojų uždirba tai apskričiai būdingą vidutinę mėnesio algą. Šį kartą rezultatai gana panašūs.

Beveik trečdalis šalies gyventojų teigia 2017-aisiais gyvenę prasčiau nei ankstesniais metais. Kiek daugiau nei pusė gyventojų teigė, kad jų finansinė padėtis per metus nepakito, o pagerėjimą pajuto vos vienas iš dešimties, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Ekonomistų teigimu, apklausos rezultatai rodo, jog pernai augusios vidutinės gyventojų pajamos neatsvėrė žmonių nepasitenkinimo kainų augimu.

Seime jau prasidėjo svarstymai dėl kitų metų šalies biudžeto nuostatų. Iš jų matyti, kad atlyginimai iš esmės didės trijų sričių darbuotojams, tačiau pokyčiai neaplenks ir savarankiška veikla užsiimančiųjų bei uždirbančiųjų iki 1160 eurų. Naujienų portalas tv3.lt pateikia pakeitimus, kurie labiausiai paveiks gyventojų pajamas. Didžiuliai pokyčiai – savarankiškai besiverčiantiems Biudžeto projekte valdžia numatė panaikinti individualios veiklos skirstymą į 5 ir 15 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,3 proc. ir to meto kainomis siekė 38,56 mlrd. eurų. Ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos augimas augs dar sparčiau.  Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,7 proc. iki 10,038 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.

Remiantis naujausiais duomenimis, pagal nealkoholinių gėrimų ir maisto produktų kainas Lietuva – daug pigesnė nei Latvija ar Estija, tačiau visoms trims Baltijos sesutėms nosį nušluosto Lenkija. Ji – pigiausia valstybė Europos Sąjungoje. Eurostat skelbia, kad pagal 2015 m. duomenis brangiausi maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai iš ES šalių yra Danijoje, 45 proc. aukščiau ES vidurkio. Ją pralenkia Norvegija ir Šveicarija, kurios nėra ES narės.

Investicijų nauda šaliai – nepaneigiama. Atėjusios didžiulės kompanijos prisideda ne tik prie ekonomikos augimo, bet ir prie gyventojų piniginės pagausėjimo – sukuriamos naujos darbo vietos, konkurencija skatina padidinti atlyginimus. Valstybinė įstaiga „Investuok Lietuvoje“ sudarė reformų gaires, kurias įgyvendinus Lietuva taptų konkurencingesne ir labiau patraukli investuotojams. Išskiriamos kelios prioritetinės sritys: švietimas, talentų pritraukimas ir migracija, inovacijos, regionų plėtra.

Įvairiausios tarptautinės organizacijos skelbia reitingus, kokios ekonominės, švietimo ar sveikatos sąlygos sudarytos šalyje. Dažniausiai pasitelkiama informacija surinkta iš valstybių statistikos departamentų neatskleidžia, kaip iš tikro jaučiasi žmogus. Londone esanti „Legatum“ institutas išleido jau dešimtąjį metinį šalių gerovės reitingą, kuriame aptaria 149 šalių ekonominę, verslo, valdymo, švietimo, sveikatos, asmeninės laisvės, socialinės aplinkos ir pan. padėtį.

Politikams nenumaldomai keliant minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) ekonomistai perspėja, kad toks staigus kilimas gali pridaryti žalos ekonomikai. Lyg prieš pusmetį nebūtų įsigalioję 350 eurų MMA, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei siūlo jį dar kelti – iki 380 eurų. Tai būtų jau šeštas MMA pakėlimas nuo 2012 metų, kuomet jis siekė 230 eurus. Pažvelkime, kokį poveikį ekonomikai turėjo ankstesni didinimai. „Vienas paaiškinimas yra elementariai aritmetinis.

Šiais metais Lietuvos ekonomika nors ir dėl įvairių geopolitinių situacijų negalėjo parodyti pačių geriausių rezultatų, tačiau skųstis negalime, nes atlyginimai augo, socialinė gyventojų padėtis gerėjo. Tad, tokie metai mūsų laukia ateityje? „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia galintis lažintis, kad Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai Baltijos šalyse ir pasieks apie 4 procentų augimą. „Lietuvos ekonomikos augimą 2015 metais „subjaurojo“ Rusija.

Tęsiantis neaiškiai geopolitinei situacijai Rytuose ir mažėjant eksportui į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną ir iš dalies į Ukrainą, ekonomistai sako, kad Lietuvos ūkis šiemet augs ne tiek, kiek prognozuota 2014 metų pabaigoje. Bet finansų ministras ramina, kad, nors kovą teks mažinti BVP augimo prognozę, bendro biudžeto surinkimo tai nepaveiks, nes ir toliau laukiama vidaus vartojimo, atlyginimų augimo ir darbo rinkos plėtros.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Maisto kainos Lietuvoje yra ne didesnės, o netgi mažesnės negu kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, tvirtina „Danske bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas. Jo teigimu, nors visame pasaulyje maisto produktų kainos mažėja, Lietuvoje tai nejaučiama dėl kitų priežasčių, o žmonės klaidingą įspūdį dažnai susidaro vertindami vos kelis produktus.