putinas

Karo eskalacija Ukrainoje pasiekė aukščiausią tašką. Okupuotose teritorijose surengtuose tariamuose referendumuose žmonės beveik vienbalsiai pasiprašė į Rusijos sudėtį, pasaulio bendruomenė svarsto, kokie sprogimai sunaikino „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje, o Jungtinės Amerikos Valstijos paragino savo piliečius palikti Rusiją.  Laidoje „Dėmesio centre“ ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof.

Nuo 1991 metų didžiausia Vakarų silpnybė santykiuose su Rusija yra nusiraminimas: dėl Kremliaus tikslų, jo ryžto juos pasiekti, laisvų visuomenių pažeidžiamumo prieš ginklu paverstą dezinformaciją ir nešvarius pinigus.  Atrodo, kad Rusijos puolimas Ukrainoje paskatino Vakarus išvysti pavėluoto realizmo aušrą. Tačiau pokyčiai vis dar menki.

Rusijos okupuotose Ukrainos srityse įvykdyti pseudoreferendumai ir praėjusią savaitę paskelbta mobilizacija rodo Kremliaus nenorą priimti realybę, jog Ukraina pajėgi atsikovoti teritorijas, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Tiek tie taip vadinamieji „referendumai“, tiek praeitą savaitę paskelbta mobilizacija yra tolimesnė karo eskalacija.

Per savaitę nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos pradžios į Kazachstaną atvyko apie 98 tūkst. rusų, antradienį pranešė Kazachstano pareigūnai. Rusijos vyrams, norintiems išvengti šaukimo kariauti Ukrainoje, toliau bėgant į kaimynines šalis sausumos ir oro keliais, Kazachstanas ir Sakartvelas, buvusios Sovietų Sąjungos respublikos, yra populiariausios kryptys tiems, kas keliauja automobiliais, dviračiais ar pėsčiomis.

Okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios pareigūnai antradienį skelbia, kad, remiantis preliminariais rezultatais, pseudoreferendumuose už prisijungimą prie Rusijos esą pasisakė 97–98 proc. balsavusiųjų. Suskaičiavus 12–20 proc. balsalapių, apsišaukėliškoje Donecko „liaudies respublikoje“ prisijungimą prie Rusijos tariamai palaikė 98 proc. balsavusiųjų, Luhansko „liaudies respublikoje“ – 98 proc., okupuotame Chersono regione – 97 proc., o Zaporižios srityje – 98 procentai.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui praėjusią savaitę paskelbus dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje, į kaimyninį Sakartvelą kasdien atvykstančių rusų skaičius beveik padvigubėjo, antradienį pranešė Tbilisis. „Prieš keturias–penkias dienas į Sakartvelą kasdien atvykdavo 5–6 tūkstančiai (rusų). Dabar jų skaičius išaugo iki maždaug 10 000 per dieną“, – žurnalistams sakė Sakartvelo vidaus reikalų ministras Vachtangas Gomelauris.

Protestai dėl mobilizacijos gana silpni – tik Dagestanas išėjo į gatves. Kiek iš Rusijos pakraščių surinkti šauktiniai padės kare ir ar realus branduolinio ginklo panaudojimas? Į šiuos klausimus TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė politologas Linas Kojala. Rusijoje prasidėjo protestai, tačiau tai tik saujelė.

Pirmą kartą Ukrainos kare Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ima suvokti, kad gali pralaimėti. Pirmosios nesėkmės aplink Kijevą buvo pavadintos taktiniu atsitraukimu ir palydėtos sėkmėmis pietuose ir rytuose. Dabar yra kitaip. Ukrainiečiai drąsiai atsiiminėja vieną miestą po kito Charkivo srityje, eina link Donbaso. Visiems kyla klausimas, kas toliau? Apie tai rašo „Foreign Affairs“. Ukrainos puolimas ir greitas Charkivo regiono atsiėmimas sugriovė Rusijos nenugalimumo iliuziją.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grindžiamas režimas kiekvieną dieną silpnėja. Dėl šios priežasties, pasak jo, galima tikėtis, kad netolimoje ateityje karo fronte laukia nauja eskalacijos banga. „Rusijos meška sužeista, deja, netolimoje ateityje iš Rusijos galima tikėtis smurto proveržio ir agresijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį apeliavo į rusus, perspėdamas, kad jų prezidentas sąmoningai „siunčia piliečius myriop“. Kalbėdamas rusiškai savo kasdieniame kreipimesi, V. Zelenskis paragino Maskvos pajėgas pasiduoti ir pareiškė: „Su jumis bus elgiamasi civilizuotai. Niekas nesužinos jūsų pasidavimo aplinkybių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prarado ryšį su realybe. Jis paskelbė dalinę mobilizaciją, kad sumažintų savo pralaimėjimus Ukrainoje, bet tuo tik dar atviriau parodė savo neviltį. Atrodo, kad karas vis ilgėja, o Rusija vis labiau izoliuojasi nuo likusio pasaulio, rašo „Foreign Affairs“. Visgi Rusijos nesugebėjimas užimti Kijevo ir pastarojo meto pokyčiai Charkivo regione privertė net proputiniškus apžvalgininkus suabejoti jo sprendimais.

Vladimiro Putino grasinimai Vakarams branduoliniu ginklu paskleidė baimę Vakaruose – ar karas neišsiplės ir į NATO. Nors ekspertai ramina, sakydami, kad tai tik į kampą įspausto diktatoriaus blefas, ICDS vadovas Tomas Jermalavičius sako, kad atsakyti į grasinimus yra būtina.

Vakarų ekspertai mano, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija pratęs karą Ukrainoje, bet nepakeis jėgų pusiausvyros, taip pat perspėja nesureikšminti Kremliaus menkai užmaskuoto grasinimo panaudoti branduolinę ginkluotę. V. Putinas išvakarėse paskelbė apie 300 tūkst. rezervistų šaukimą, o vasario pabaigoje įsiveržimui į Ukrainą buvo sutelkta beveik 200 tūkst. karių.

Prasidėjusi mobilizacija Rusijoje dar sykį atskleidė, kad Rusijos lyderių kalbos – viena, o realybė yra visiškai kita. Pasirodė pranešimai, kad Maskvos oro uostuose pradėti tikrinti visi vyrai, o šaukimus vykti į karą gauna ir daugiavaikiai tėvai, neturintis jokios karinės patirties.

V. Putino „dalinės“ mobilizacijos įsake vienas punktas liko įslaptintas. Kremliaus atstovas D. Peskovas žurnalistams teigė, kad ten kalbama apie mobilizuojamų žmonių skaičių ir paminėjo S. Šoigu, kuris kalbėjo apie 300 tūkst. mobilizuojamųjų. „Novaja Gazeta“ šaltinis Rusijos prezidento administracijoje teigia, kad įslaptintame punkte įrašytas kitas skaičius – 1 mln. šauktinių. Vakarykščiame dokumente yra aptakiomis formuluotėmis nurodomos mobilizacijos aplinkybės ir sąlygos.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija yra akivaizdus Kremliaus pralaimėjimas, sako Lietuvos vadovo patarėjas. „Politine, strategine prasme mes jau čia galime vertinti daug plačiau (...). V. Putino prasme, V. Putino kaip lyderio, vadovaujančio visam režimui prasme, tai yra akivaizdus pralaimėjimas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Kęstutis Budrys. „Jis prieš save turi tiktai blogus sprendimus arba šaliai, arba jam kaip lyderiui.

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad jo sąjungininkai Vakaruose turėtų didinti karinę pagalbą Ukrainai ir dar labiau izoliuoti Rusiją, šios šalies prezidentui Vladimirui Putinui leidus suprasti, kad Maskva galėtų panaudoti branduolinį ginklą karo draskomoje kaimyninėje šalyje. „Vienintelis tinkamas atsakas į karingus V. Putino grasinimus yra dvigubai didesnė parama Ukrainai. Daugiau sankcijų Rusijai. Daugiau ginklų Ukrainai. Daugiau solidarumo su ukrainiečiais.

Vladimiro Putino paskelbtas sprendimas dėl dalinės mobilizacijos ir pasakytoje kalboje vis skambėję grasinimai Vakarams daug ką verčia svarstyti – ar karas neišsiplės į NATO rytinį flangą. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys ramina nerimaujančius ir pabrėžia, kad Rusijos sprendimas yra pirmiausia susijęs su situacija Ukrainoje, o ne kariniais veiksmais prieš Vakarus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 21-ąją paskelbė „dalinę“ mobilizaciją kovoti su Ukrainos teritoriją ginančia šios šalies kariuomene. Tai tik trečias atvejis per visą Rusijos istoriją, įskaitant abu pasaulinius karus, kuomet šalyje skelbiama mobilizacija. Leidinio „Holod“ žurnalistai atkreipė dėmesį, kad Kremliaus paskelbta mobilizacija yra vos trečioji per visą Rusijos istoriją.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymas dėl dalinės karinės mobilizacijos ir siekis surengti referendumus dėl okupuotų Ukrainos teritorijų aneksijos rodo jo „desperaciją“ dėl Maskvos karinių nesėkmių Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Europos Sajungos atstovas spaudai. „Tai tik dar vienas įrodymas, kad Putino nedomina taika, kad jis suinteresuotas agresijos karo eskalavimu“, – sakė ES atstovas spaudai Peteris Stano.

Kremliuje publikuojamo Rusijos prezidento įsako dėl skelbiamos „dalinės mobilizacijos“ tekste yra įslaptintas 7-asis punktas. Tačiau politologė Jekaterina Šulman atkreipė dėmesį, kad pačiame tekste trūksta svarbiausios jos dalies – kokią dalį ruošiasi mobilizuoti Rusijos karinė vadovybė. Anot ekspertės, tai reiškia, kad „mobilizuoti gali iš esmės bet ką“. Nepaisant Kremliaus aiškinimų, kad vykdoma „dalinė“ mobilizacija, paviešintame V. Putino įsake apie konkrečias dalis nėra užsimenama.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas pašiepiamai atsiliepė apie Rusijos vadovo Vladimiro Putino trečiadienį paskelbtą sprendimą mobilizuoti kariuomenės rezervistus. Rusai, reikalavę sunaikinti Ukrainą, galiausiai gavo mobilizaciją, uždarytas sienas, blokuotas sąskaitas bankuose, kalėjimą už dezertyravimą, taip pat „gaidžių“ specialiuosius būrius privačiose karinėse kompanijose, parašė M. Podoliakas savo „Twitter“ paskyroje.

Rusijos antikarinis judėjimas „Vesna“ išplatino pranešimą, kuriame šalies gyventojai raginami išeiti į protesto akcijas visų šalies miestų centrinėse aikštėse. Ankstesni rusų bandymai protestuoti prieš valdžią baigdavosi arba masiniais areštais, arba pasižymėdavo visuomenės abejingumu. „Ką tik Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę“ mobilizaciją Rusijoje. Tai reiškia, kad tūkstančiai rusų vyrų – mūsų tėvų, brolių ir vyrų – bus metami į karo mėsmalę.

Pastaroji savaitė Vladimirui Putinui buvo siaubinga. Mūšio lauke Ukraina švenčia laimėjimus, o užpuolikų pergalės nematyti. Dar blogiau nei karinės nesėkmės yra diplomatinės skerdynės. Pasaulio lyderiams susirinkus Londone į karalienės Elizabeth II laidotuves, smarkiai pabrėžta Rusijos tarptautinė izoliacija. Arčiau namų – Samarkande Uzbekistane – vykęs Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas atnešė virtinę blogų naujienų.

Jaunos studentės Rusijoje netikėtai tapo interneto žvaigždėmis, kuomet buvo paviešintas jų pasirodymas „KVN lygoje“ su daina apie „užsienio agentus“. Merginos pasirodymo metu kritikuoja represyvius valdžios veiksmus. „Triks“ merginos yra žurnalistikos studentės iš Sankt Peterburgo, išgarsėjusios savo atlikta daina KVN „Baltika“ lygos ketvirtfinalyje.

Per pastaruosius du mėnesius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iškėlė Rusijos alkoholizmo problemą keliuose viešuose susitikimuose su regionų gubernatoriais, nors daugelį metų ši problema buvo visiškai ignoruodama. Tačiau Kremliui artimų šaltinių teigimu, V.Putinas, itin santūrus gėrikas, yra mažiau susirūpinęs visuomenės sveikata ir labiau -  Kremliaus pareigūnų ir kitų valdančiosios klasės narių gėrimo įpročiais.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo suprasti, kas iš tikrųjų vyksta fronte po garsiosios generalinio štabo pavaduotojo kalbos kovo 25 d., sakydamas, kad „mes neimsime jokio Kijevo, mes ten taip paprastai, o mūsų pagrindinė užduotis yra apginti Donbasą“. Tokią nuomonę per „Radio Svoboda“ išsakė politologas Andrius Piontkovskis. „O kai dabar buvo paskelbta, kad vyksta jėgų persirikiavimas... Jis puikiai supranta šiuos dalykus.

Karalienė garsėjo šmaikštumu ir humoro jausmu, o tai atsiskleidė per įsimintiną Rusijos despoto Vladimiro Putino valstybinį vizitą. Jos Didenybė, kuri mirė ketvirtadienį, rugsėjo 8 d., sulaukusi 96 metų, niekada nebijojo humoro reikšti pasaulio lyderių draugijoje. Šmaikštų įvykį prisiminė buvęs vidaus reikalų ministras Davidas Blunkettas. Gerokai prieš duodamas įsakymą savo kariuomenei įsiveržti į Ukrainą, Rusijos prezidentas su valstybiniu vizitu lankėsi Jungtinėje Karalystėje.

Regioniniame aukščiausiojo lygio susitikime Uzbekistane susitiko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Paviešintoje vaizdo medžiagoje matytit, kad Turkijos prezidentas ir V. Putinas – itin artimai bendrauja. R. T. Erdoganas užfiksuotas einant su V. Putinu susikibus parankėmis.  Vaizdo įrašu dalijasi NEXTA.

Regioninio viršūnių susitikimo metu Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui penktadienį pasakė, kad dabar „ne laikas karui“. Naująjį Delį ir Maskvą sieja ilgalaikiai ryšiai, užsimezgę dar Šaltojo karo metais, o Rusija išlieka didžiausia Indijos ginklų tiekėja.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį interviu sakė norinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl karo nusikaltimų Ukrainoje būtų teisiamas Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT). „Man svarbu, kad Putinas pralaimėtų šį karą ir susidurtų su savo veiksmų [pasekmėmis]", – sakė ji Vokietijos leidinio „Bild“ televizijos kanalui.

Rusų okupantai raketomis apšaudė gimtąjį Zelenskio miestą ir sugriovė jame esančią užtvanką. Krivyj Rihas ėmė skęsti, mat kai kuriose miesto vietose vandens lygis pakilo net du su puse metro. Savo ruožtu pats Zelenskis vakar vidurnaktį pateko į avariją Kyjive. Į jo kortežą trenkėsi automobilis. Šis nutikimas nelaimingas, o štai į Putiną šiomis dienomis esą buvo pasikėsinta, kai jis vyko kortežu į savo rezidenciją. Rusų raketos skrieja į V. Zelenskio gimtąjį miestą Krivyj Rihą.

Smogdama vidurio Ukrainoje esančiam Kryvyj Rihui Rusija siekė suduoti psichologinį smūgį Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, „Kanal 24“ pareiškė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas. Kryvyj Rihas yra V. Zelenskio gimtasis miestas. Anot M. Podoliako, šiais smūgiais Rusija norėjo dar kartą pademonstruoti savo jėgą ir parodyti, kad jos reikia bijoti bei daryti jai nuolaidas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Uzbekistane susitikęs su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, ketvirtadienį peikė „bandymus sukurti vienpolį pasaulį“ ir gyrė Pekino „subalansuotą“ požiūrį į Ukrainą. Pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios surengęs derybas akis į akį su Xi Jinpingu, V. Putinas pareiškė: „Bandymai sukurti vienpolį pasaulį pastaruoju metu įgavo visiškai bjaurią formą ir yra visiškai nepriimtini.

Vladimiras Putinas pastaruoju metu viešumoje vis dažniau kalba apie visuomenės problemas dėl besaikio alkoholio vartojimo. „Meduza“ šaltiniai Kremliuje tvirtina, kad Rusijos prezidentą neramina jo aplinkos žmonių prasigėrimas. „Užsikabino už stikliuko. Kai kurie įsitraukė“, – Rusijos valdininkai pradėjo dėl karo daugiau ir dažniau vartoti alkoholį, tvirtina „Meduza“ šaltiniai ir aiškina, kad ši problema itin neramina V. Putiną. „Reiktų prasukti sveiko gyvenimo būdo propagavimą.

Jungtinių Tautų sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį pareiškė, kad susitarimas dėl karo užbaigimo Ukrainoje dar yra tolimas. „Mes esame toli nuo karo pabaigos. <...> Paliaubų net nematyti. Aš meluočiau, jei sakyčiau, kad tai įvyks“, – trečiadienį po pokalbio telefonu su V. Putinu sakė jis.

Prancūzijos teismas trečiadienį atmetė vienos ofšorinės kontroliuojančiosios bendrovės pateiktą skundą dėl teisėsaugos sprendimo areštuoti superjachtą, siejamą su artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku. Superjachta „Amore Vero“, pasak prancūzų pareigūnų, priklausanti su Rusijos valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vadovu Igoriu Sečinu susijusiai bendrovei, Prancūzijoje buvo areštuota kovo pradžioje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį nusileido Uzbekistane, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida, artėjant jo planuojamam susitikimui su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) trečiadienį atskrido į buvusį sovietinį Kazachstaną, pranešė šalies sostinėje Nur Sultane esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.   Tai pirmoji komunistinės Kinijos lyderio kelionė į užsienį nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną išvesti savo karius iš Ukrainos, Kyjivo pajėgoms vykdant kontrpuolimą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas Ukrainoje pradeda septintą mėnesį, bet daugelis Afrikos šalių dar neparodė tvirtos paramos Kijevui. Pirmosiomis konflikto dienomis 17-ai Afrikos šalių atsisakius paremti JT rezoliuciją, smerkiančią Rusiją, keli Europos diplomatai, paskirti į Afrikos sostines, surengė šou, prieštaraudami Afrikos lyderiams dėl to, kad jie nesipriešino invazijai.

Kruvinasis Rusijos diktatorius [Vladimiras Putinas] bandys suversti kaltę ant savo šalies karių, tačiau jie jau dabar pyksta ir mato, kad dėl situacijos karo fronte yra kaltas būtent Rusijos prezidentas, sako Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius, rašo UNIAN. Savo ruožtu O. Arestovyčius apibūdino galimą tolimesnį scenarijų, kaip elgsis V. Putinas, kuris skubiai sušaukė Rusijos saugumo tarybos atstovus.

Kyjivui paskelbus apie kontrpuolimą tęsiančių ukrainiečių pajėgų laimėjimus Rusijos kariuomenės ne vieną mėnesį kontroliuotoje teritorijoje, Maskva šeštadienį pareiškė atitraukianti pajėgas Charkivo srityje rytinėje Ukrainos dalyje.

Rusijos antrojo pagal dydį miesto Sankt Peterburgo savivaldos deputatai, viešai apkaltinę šalies prezidentas Vladimirą Putiną išdavyste, sulaukė šaukimų atvykti į policijos skyrių. Jiems gresia baudos už „kariuomenės vardo diskreditavimą“. Rugsėjo 8-ąją šeši Smolnio tarybos Sankt Peterburge surašė ir patvirtino balsavimu, bei išsiuntė Rusijos Dūmos deputatams kreipimąsi, kuriame V. Putinas kaltinamas valstybės išdavyste. Jų teigimu, paskelbta „spec.

Rusijoje visa centrinė valdžia yra konsoliduota valdančiųjų rankose, tačiau regioniniai politikai kartais nesutinka su tokia įvykių eiga. Rugsėjo 7-ąją Smolnio („Smolninskoje“) savivaldos taryba Sankt Peterburge balsavo už kreipimąsi į Rusijos Dūmos deputatus dėl kaltinimų iškėlimo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Meduza“ skelbiama, kad politikai siekia nušalinti V. Putiną nuo pareigų dėl valstybės išdavimo. „Manome, kad prezidento Putino sprendimas dėl spec.

Rusijos oligarchai prezidentui Vladimirui Putinui padovanojo jachtą „Šacherezada“ Naujųjų metų progą, skelbiama tyrimų centro „Dosje“ ataskaitoje. Jachtos gamyba kainavo 583 mln. eurų. Šių metų gegužę jachta buvo areštuota viename iš Italijos uostų. Šios šalies valdžia pareiškė, kad italų finansų policijos duomenimis, jachta yra siejama su aukštas pareigas Rusijoje užimančiu asmeniu, kuris pateko į sankcijų sąrašus.

Lenkijos gynybos ministerijos pareigūnas pareiškė, kad per artimiausius 3-10 metų yra didelė karo su Rusija rizika, todėl kaimyninė Lietuvos valstybė aktyvavo pasiruošimo ir modernios ginkluotės įsigijimo mechanizmus. Lenkija kitų metų gynybos biudžetui numatė skirti rekordinius 97 mlrd. zlotų (apie 20,5 mlrd. eurų), pažymima gynybos viceministro Marcino Ociepos interviu Lenkijos naujienų agentūrai PAP. „Yra rimta karo su Rusija rizika nuo 3 iki 10 metų periodu.

Rusija nutrauks naftos ir dujų tiekimą šalims, įvesiančioms kainų „lubas“, trečiadienį įspėjo prezidentas Vladimiras Putinas. Kainų „lubos“, kurias svarsto kai kurios Vakarų šalys, „būtų absoliučiai kvailas sprendimas“, sakė V. Putinas Rytų ekonomikos forumui, vykstančiam Ramiojo vandenyno uostamiestyje Vladivostoke. „Išvis nieko netieksime, jei tai prieštaraus mūsų interesams, šiuo atveju – ekonominiams [interesams], – sakė jis. – Jokių dujų, jokios naftos, jokių anglių, jokio mazuto, nieko.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paneigė, kad Maskva, prieš kelias dienas sustabdžiusi tiekimą Europai svarbiu dujotiekiu, naudojasi energija kaip ginklu. „Jie sako, kad Rusija naudojasi energija kaip ginklu. Daugiau nesąmonių! Kokį ginklą mes naudojame? Mes tiekiame tiek, kiek reikia, pagal [importuotojų] prašymus“, – sakė V. Putinas Rytų ekonomikos forume Rusijos Vladivostoko uostamiestyje prie Ramiojo vandenyno.