putinas

Maskvoje vyrai masiškai renkasi privačias studijas, vos Vladimiras Putinas rugsėjo 21-ąją paskelbė apie „dalinę“ mobilizaciją ir paaiškėjo, kad universitetų studentų į frontą kol kas neims. „Ostorožno, Moskva“ naujienų kanalas telegrame skelbia, kad privatus universitetas „Sinergija“ Maskvoje yra perpildytas. Auditorijose – faktiškai vien vyrai. Taip pat buvo paviešintos ir kelios fotografijos iš mokymosi įstaigos, kuriose matyti, kad didelė dalis „studentų“ – įmitę šaukiamojo amžiaus vyrai.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai po derybų apie Ukrainą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu antradienį pareiškė, kad atsakingu už masinius raketų smūgius, kurie pastaruoju metu buvo suduoti įvairiems Ukrainos miestams, įskaitant sostinę Kyjivą, laikys Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Griežčiausiai smerkiame šiuos išpuolius ir primename, kad beatodairiški išpuoliai prieš nekaltus civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – rašoma po vaizdo konferencijos paskelbtame G-7 pareiškime.

Rusija nesiliauja raketomis atakuoti skirtingų Ukrainos miestų. Vieni karybos ekspertai sako, kad tai yra Putino kerštas dėl susprogdinto Krymo tilto, o kiti – kad tai ilgai planuotas režimo veiksmas. Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys mano, kad energetikos struktūrų sprogdinimas yra okupantų bandymas palaužti ukrainiečių valią priešintis, o tai parodo, kad Rusija visiškai nesupranta situacijos.

Rusijos prezidentas gal ir kerštingas, bet nėra visagalis, įsitikinę ekspertai, iš tolo stebintys situaciją Maskvoje ir aplink. Ten, pasak jų, vyksta nematomos kovos tarp skirtingų grupuočių, siekiančių valdžios, vietos prie stalo ir prezidento ausies. Dėl įtakos kovojančios specialiosios tarnybos ir kariuomenė, vieni kitiems kaišiojo pagalius į ratus ir padegtas Kerčės tiltas gali būti jų, o ne ukrainiečių rankų darbas.

Vakarykštis masinis Ukrainos miestų puolimas, turėjęs sukelti šoką ir neviltį – juk jo metu žuvo civiliai gyventojai, buvo sugriauti namai, susprogdinti parkai ir vaikų žaidimo aikštelės – seka iš Rusijos silpnumo pozicijų: šalies kariuomenė patiria skaudžius pralaimėjimus fronte, rašoma BBC.

Daugiau nei 20 metų Vokietijoje gyvenanti rusė itin nepatenkinta ukrainiečiais šalyje ir viešai paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bombarduoti Drezdeno miestą, kur vyko ukrainiečių mitingas. Vokietė Alena Dirksen savo paskyroje socialiniuose tinkluose paviešino vaizdus iš Drezdene vykusio ukrainiečių susirinkimo miesto aikštėje ir palydėjo juos žodžiais: Vladimirai Vladimirovičiau, jiems šiandien dar maža pasirodė.

Viena iš „pirmadieninio teroro“ raketų, kuriomis V. Putino kariuomenė spalio 10-ąją apšaudė Kyjivą, pražudė į darbą vykusią „Ochmadit“ klinikos onkologę. Be mamos liko mažametis sūnus. Apie jaunos gydytojos mirtį pranešė jos kolegos ligoninės „Facebook“ paskyroje. „Šiandien mūsų kolektyvas neteko Oksanos Leontjevos.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) pirmadienį paskelbė, kad šių metų Vaclavo Havelo žmogaus teisių premija atiteko įkalintam Rusijos opozicijos veikėjui Vladimirui Kara-Murzai.  „Šiandieninėje Rusijoje reikia neįtikėtinai daug drąsos atsilaikyti prieš politinę galią. Šiandien ponas Kara-Murza demonstruoja drąsą iš kalėjimo kameros“, – sakė ETPA prezidentas Tiny Koxas.

Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas antradienį aplankys savo kolegą Rusijoje Vladimirą Putiną, pranešė valstybinė žiniasklaida, ir jis bus vienas iš nedaugelio lyderių, atvykusių į Maskvą nuo karo Ukrainoje pradžios. Šeichas Mohamedas bin Zayedas Al Nahyanas „su Prezidentu Putinu aptars draugiškus JAE ir Rusijos santykius, taip pat daugybę regioninių ir tarptautinių klausimų bei įvykių, keliančių bendrą interesą“, pirmadienį pranešė JAE valstybinė naujienų agentūra WAM.

Rusijai nepavykstant fronte pasipriešinti ukrainiečiams, vis dažniau pasigirsta kalbos apie branduolinio karo grėsmę. Vladimiras Putinas viešai tikina, kad šįkart jis neblefuoja, o ir Vakarų lyderiai tokį jo grasinimą vertina rimtai. Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ pakvies pasiaiškinti, ar į kampą užspeistas Putinas iš tiesų galėtų tam ryžtis.

Rusija pirmadienio rytą raketomis apšaudė Ukrainos didžiuosius miestus. Taikytasi į infrastruktūros objektus, žmonių aukų skaičius dar skaičiuojamas. Nukentėjo Kyjivas, Žytomiras, Odesa, Dnipras, Lvivas ir kiti šalies miestai. Ukrainos VRM atstovas Rostislavas Smirnovas paskelbė, kad nuo raketų smūgio vien Ševčenkos rajone žuvo 8 žmonės, dar 24 buvo sužeisti.

Baltarusijos režimo atstovų „Telegram“ kanale skelbiama, kad į Sankt Peterburgą atvykęs Aliaksandras Lukašenka savo „darbdaviui“ V. Putinui gimtadienio proga padovanojo sertifikatą traktoriui „Belarus“. V. Putinas šiandien mini savo 70-ąjį gimtadienį. Rusija daugelį metų teikia finansinę pagalbą Baltarusijoje valdžią uzurpavusiam A. Lukašenkai, už tai gaudama politinį ir karinį palaikymą.

Norvegijos Nobelio komitetas, penktadienį paskelbęs šių metų taikos premijos laureatus, pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užgniaužia žmogaus teises. Nors komitetas teigė, kad šių metų premija nėra tiesioginė žinia V. Putinui, jis pavadino jo vyriausybę autoritarine valdžia, kuri vykdo represijas prieš žmogaus teisių gynėjus.

Invaziją į Ukrainą pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau nebesitaria su Rusijos Federacijos ministrais ir nebeįspėja jų apie savo planus, teigia leidinio „Meduza“ šaltiniai, kartu pridurdami, kad pagarbos prezidentui nėra jau kelerius pastaruosius metus – liko tik baimė. Šią informaciją „Meduza“ skelbia cituodamas savo šaltinius Kremliuje bei Rusijos vyriausybei artimus šaltinius. „Dar neseniai vicepremjerai ir ministrai prezidentui atliko „Google“ vaidmenį.

Spalio 7-ąją agresorius Vladimiras Putinas sutinka savo 70-ąjį jubiliejų. Rusijos prezidentas pasižymi itin keistais pomėgiais ar net kraupiais grožio ritualais. Jis itin rūpinasi sveikata bei išvaizda, todėl imasi net pačių keisčiausių būdų, siekiant pagerinti savo savijautą. Keisti grožio ritualai Teigiama, jog V. Putinas „maudosi ragų kraujyje, kad padidintų potenciją“, skelbė dailystar.co.uk.

Po to, kai Kremliaus pakalikai Ramzanas Kadyrovas ir Jevgenijus Prigožinas viešai supeikė Rusijos kariuomenės vadovybę, Vladimiras Putinas suteikė Kadyrovui aukštesnį karininko laipsnį.  TV3 žinių „Dienos komentare“ buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įvardijo kelias galimas tokio poelgio priežastis.  Ar tai reiškia, kad Putinas pradėjo veikti prieš savo paties generolus? Man pirma mintis, kad jis taip pasielgė todėl, jog jo nepradėtų pulti.

Rusijoje paskelbus mobilizaciją atsirado nauji būdai užsidirbti. Ne tik patiems pašauktiesiems, kuriems žadamas atlyginimas ir kompensacijos, bet ir aplinkiniams. Be staiga išaugusių tuoktuvių skaičiaus atsirado ir moterys, kurios teisėsaugininkams perduoda savo buvusiųjų vyrų kontaktus, kad nors tokiu būdu iš jų atgautų įsiskolintus alimentus.

Ekstremaliu sportu, imtynių turnyrų nugalėtoją ir salės futbolo meistras Rusijoje sulaukė šaukimo į kariuomenę, nepaisant to, kad yra aklas nuo gimimo. 34-erių Dmitrijus Kliukvinas yra visiškai aklas ir toks buvo nuo pat gimimo, skelbiama „Mash“. Nepaisant to, jis aktyviai užsiima įvairiomis sporto šakomis, o neseniai, „kaip ir visi“, buvo pašauktas į kariuomenę Rusijoje paskelbus „dalinę“ mobilizaciją.

Rusijoje netyla skandalai dėl mobilizacijos klaidų ir kariuomenės atstovų nepasirengimo. Sverdlovsko srityje, kur neseniai dėl skirtingų aplinkybių mirė trys į Putino karą pašaukti vyrai, ne tik nėra žadėto aprūpinimo, bet mobilizuotieji nėra rengiami karo veiksmams, piktinamasi rusų propagandinėje žiniasklaidoje.

Rusijos žurnalistė Marina Ovsianikova, kovą išgarsėjusi dėl valstybinės televizijos tiesioginiame eteryje surengtos protesto akcijos prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje, trečiadienį paviešino vaizdo įrašą, kuriame pademonstravo teismo jai uždėtą apykoję ir pareikalavo, kad tokią uždėtų Rusijos prezidentui V. Putinui.

Trečiadienį laidų vedėjas, visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniuose tinkluose paskelbė apie naują paramos Ukrainai akciją. Penktadienį, per 70-ąjį Rusijos vadovo Vladimiro Putino gimtadienį, „Laisvės TV“ ruoš „Dovaną Putinui“ – rinks aukas karinei įrangai Ukrainos kariams. „Penktadienis yra svarbi diena, nes didžiajam strategui ir labiausiai prie NATO plėtros prisidėjusiam žmogui - vladimirui putinui (kalba netaisyta – aut. past.) sueina 70 metų, – Facebooke rašo A. Tapinas.

Rusija atnaujins dujų tiekimą Italijai, kurį buvo sustabdžiusi dėl „transportavimo problemos“ Austrijoje, rašoma Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ trečiadienį paskelbtame pranešime.

Vladimiras Putinas negali laimėti. Bet Ukraina gali. Vieninteliai klausimai – kada, kokia kaina, kokiu mastu ir kas nutiks po to. Toks yra verdiktas po septynių mėnesių kruviniausio ir destruktyviausio karo, kokį Europa yra patyrusi nuo 1945-ųjų. Ukrainos kariuomenė jau yra didesnė ir efektyvesnė už Rusijos. Ji stiprėja su kiekviena diena. Kremliaus ginkluotosios pajėgos, demoralizuotos (tiesiogine prasme) dėl blogo vadovavimo, nevykusio planavimo ir prastos logistikos, byra mūsų akyse.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įstatymus dėl keturių Ukrainos regionų aneksijos, rodo vyriausybės portale paskelbti dokumentai. Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys „priimtos į Rusijos Federaciją pagal Rusijos Federacijos konstituciją“, sakoma dokumentuose. Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas savo ruožtu sakė, kad šie Rusijos sprendimai neverti nė popieriaus, ant kurio surašyti.

Prieš beveik dvi savaites Rusijoje paskelbus „dalinę“ mobilizaciją šalį paliko apie 700 tūkst. žmonių, skelbiama rusų „Forbes“, remiantis šaltinių Rusijos prezidento administracijoje šaltiniais. Kiek iš jų išvyko turistiniais ir darbo tikslais, o kiek pabėgo nuo mobilizacijos, nėra aišku. Iškart po mobilizacijos Rusijoje paskelbimo rugsėjo 21-ąją Rusijos pasienyje su Sakartvelu, Kazachstanu, Mongolija ir Suomija susiformavo didžiulės eilės. Daugumą tose eilėse sudarė šauktinio amžiaus vyrai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rengiasi pademonstruoti savo galimybes panaudoti masinio naikinimo ginklą, surengdamas „demonstracinį branduolinio ginklo aktyvavimą Ukrainos pasienyje“, skelbiama „The Times“. Kremlius demonstruoja savo pasirengimą didelei eskalacijai, nes Rusija praranda pozicijas mūšio lauke.

Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms išlaisvinus Lymaną, Rusijos kariuomenės vadovybė sulaukė kritikos iš Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo ir privačios karinės grupuotės „Vagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino. Politikos analitikams svarstant, kad Rusijos politiniame elite prasidėjo skilimas, „Deutsche Welle“ apžvalgininkas Konstantinas Egertas sako, kad tikruosius pragaro vartus Vladimirui Putinui atvėrė jo paskelbta mobilizacija.

Rusijoje policija kreipėsi į Tyrimų komitetą su prašymu iškelti bylą žurnalistei ir buvusiai kandidatei į prezidentus Ksenijai Sobčak dėl „nepatikimo informacijos apie valdžią platinimo“, skelbiama Rusijos prokremliškoje žiniasklaidoje. NEXTA rašoma, kad teisinis persekiojimas pradėtas dėl Vitalijaus Manskio šmeižto bylos – ji buvo iškelta po šio asmens interviu K. Sobčak.

Jau kitą dieną po pompastiško pusiau okupuotų Ukrainos teritorijų aneksijos renginio Čečėnų vadas Ramzanas Kadyrovas ir Kremliui lojalių samdinių grupuočių vadas Jevgenijus Prigožinas viešai išsakė savo nepasitenkinimą Rusijos karine vadovybe. Rusijos kariuomenės vadai, anot jų, yra atsakingi už visas rusų nesėkmes fronte.

Rusijos pajėgos apšaudė pagrindinį Ukrainos rytuose esančios Kupjansko ligoninės pastatą, praneša Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, atakos metu žuvo gydytojas, slaugytoja buvo sužeista. Kartu šalies prezidentas pabrėžia, kad kiekvienam rusui, surengusiam panašius smūgius, bus atsakyta.

Kremliaus planuose – bandymai surengti diversijas Vakarų dujotiekiuose, priversti Kyjivą kapituliuoti ir pasinaudoti branduoliniu ginklu, jeigu Ukraina atsisakytų paklusti, išklausęs V. Putino kalbą pareiškė „Carnegie“ fondo analitikas Aleksandras Baunovas.

Rugsėjo 21-ąją Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus „dalinę“ mobilizaciją pasirodo vis daugiau įrodymų, kad į kariuomenę pašaukti rusai tai vertina labiau kaip progą girtauti, o ne „ginti tėvynę“ nuo Kremliaus įvardijamų priešų. Paviešintame vaizdo įraše vienoje iš karinių bazių Rusijoje matyti rikiuotėje stovintys ir instruktažo besiklausantys mobilizuotieji. Vienas jų net nelabai slėpdamasis stovi rankoje laikydamas nugertą degtinės butelį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos teritorijų aneksijai skirtame mitinge dalyvavo pasidabino „nekenčiamų Vakarų“ gamintojų „Brioni“ striuke už 7 tūkst. eurų, atkreipė dėmesį žiniasklaidos priemonės. „Brioni“ yra italų drabužių gamintojai, o V. Putinas itin mėgsta šį prekės ženklą. Ukrainos žiniasklaidos priemonės pastebėjo, kad į susitikimą su savo gerbėjais Kremliaus vadovas atėjo su dailia, tūkstančius eurų kainuojančia itališka striuke.

Ukrainos kariai tęsia savo teritorijų išlaisvinimą. Jie jau iškėlė vėliavą prie strategiškai svarbaus Lymano, įžengė šį miestą Donecko srityje ir, kaip skelbia, apsupo ten daugiau nei 5000 okupantų. O jų karo nusikaltimų įrodymų vis daugiau. Štai prie Kupjansko Ukrainos pajėgos aptiko sušaudytų civilių koloną su  10 nužudytų vaikų. Savo ruožtu Vladimiras Putinas, vakar pasauliui surengęs Ukrainos žemių aneksijos spektaklį, šventė visą naktį.

Užsienio žiniasklaida praneša, kad nusižudė rusų reperis Ivanas Petuninas. Jis geriau žinomas Walkie slapyvardžiu. Muzikantui buvo 27 metai, skelbė unian.net. Kaip praneša užsienio žiniasklaida, vyras prieš mirtį paviešino vaizdo medžiagą, kurioje minėjo, kad nėra pasiruošęs žudytis vardan kažkieno idėjų. „Negaliu prisiimti žmogžudystės nuodėmės ir nenoriu to daryti. Nesu pasiruošęs žudyti dėl jokių idealų“, – sakė jis.

Vladimiras Putinas ir toliau demonstruoja savo meilę prabangiems drabužiams. Rusijos prezidentas Raudonojoje aikštėje į sceną lipo su prabangia striuke. Rugsėjo 30 d., Kremliuje, V. Putinas pasirašė dokumentus dėl okupuotų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės sričių teritorijų „pristojimo“ prie Rusijos Federacijos.  Putinas scenoje pasirodė vilkėdamas itališko prekės ženklo „Brioni“ švarką iš naujos rudens-žiemos kolekcijos. Tokios striukės kaina yra 7653 eur.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kalbos Kremliuje metu paskelbė apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją. Netrukus jo kūno kalbą išanalizavo Judi James. Pasak kūno kalbos ekspertės, V. Putinas atrodė „nervingas ir atsiskyręs“, kai pasakė kalbą apie neteisėtą keturių Ukrainos regionų aneksiją.

Šeštadienį patvirtinta, kad Ukrainos kariuomenė sėkmingai įžengė į Lymano miestą, čia iškelta šalies vėliava. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 19.58 | R. Kadyrovas siūlo Rusijai Ukrainoje panaudoti nedidelio galingumo branduolinius ginklus Rusija turėtų apsvarstyti galimybę Ukrainoje panaudoti nedidelio galingumo branduolinius ginklus, pareiškė Čečėnijos respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas po to, kai Maskvos pajėgos šeštadienį buvo išstumtos iš svarbaus miesto Ukrainos rytinėje dalyje.

Po Kremliuje įvykusios V. Putino kalbos, kurios metu Rusija paskelbė aneksuojanti dar tik pusiau okupuotas Ukrainos teritorijas, vienas iš reginyje dalyvavusių prokremliškos propagandos atstovų leido sau pasakyti žodžius, atspindinčius Rusijos tikrąjį elgesį. Sulaukęs galimybės apsilankyti Georgijaus salėje, vienas iš „spec. korespondentų“ karo veiksmų zonoje Vladlenas Tatarskis neslėpė džiaugsmo ir iš tos laimės išdėstė viską, ką galvoja ir kaip jaučiasi: „Vladlenas kalba iš Georgijaus salės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kalbos Kremliuje metu paskelbė apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją. Jo teigimu, tai yra „milijonų gyventojų valios išraiška“ ir jis tvirtino neabejojantis, kad Rusijos Federacijos taryba patvirtins šį sprendimą.

Po penktadienį vykusios ceremonijos Kremliuje, kurio metu oficialiai aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus, „Chatham House“ Ukrainos forumo vadovė Orysia Lucevič įspėja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vykdo imperinę misiją, kuria siekia atkurti neva „istorinę“ Rusiją. „Rusijos žingsnius turėtume vertinti kaip besitęsiančią kaimynų teritorijos aneksijos bangą. Rusijos kontrolės lygis skiriasi – nuo Abchazijos iki Padniestrės, iki Krymo ir Baltarusijos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vykusio susitikimo su Dūmos nariais metu kaltino JAV ir Vakarus Rusijos engimu ir apgavystėmis. Jis taip pat prisiminė, kad JAV yra pirmoji šalis, dukart panaudojusi branduolinį ginklą ir pridūrė, kad tokiu būdu buvo sukurtas precedentas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kalbos Kremliuje metu paskelbė apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją. Jo teigimu, tai yra „milijonų gyventojų valios išraiška“ ir jis tvirtino neabejojantis, kad Rusijos Federacijos taryba patvirtins šį sprendimą. V. Putinas taip pat pareiškė, kad Belovežo sutartis buvo „neteisėta“, ir „buvo sugriauta mūsų galingoji šalis“. „Tačiau praeities negrąžinsi ir Rusija to nesiveržia daryti“, – aiškino jis.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad jam dar reikia patikslinti dviejų okupuotų Ukrainos regionų, kuriuos Rusija ketina aneksuoti, bet kurių visiškos kontrolės jos pajėgos neturi, ribas. „Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rusija pripažįsta 2014 metų ribose. Dėl Chersono ir Zaporižios sričių teritorijų turiu tai patikslinti, dabar negaliu atsakyti į šį klausimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinius grasinimus vertina kaip dar vieną psichopato „žingsnį link visiškos beprotybės“. Jis tvirtino, kad Rusijos vadovo grasinimus Vakarai girdi ne pirmą kartą dar prieš invaziją į Ukrainą, tačiau jie nebūtinai išsipildo. „Pagaliau karas Ukrainoje su visais grasinimais nušluoti šitą valstybę. Ar tai įgyvendinta?“ – žurnalistams penktadienį sakė ministras.

Ukrainos pajėgoms šiąnakt raketomis apšaudžius Chersono centrą buvo nukautas daugiau nei 25 metus Rusijos FSB ir sienos apsaugos struktūrose dirbęs Aleksejus Kateriničevas, vos prieš pusantro mėnesio paskirtas į vadovaujančias pareigas Chersono srityje. Pirmasis Rusijos okupuotos Chersono srities vadovo pavaduotojas A. Kateriničevas, atsakingas už saugumo klausimus, žuvo naktį įvykdyto apšaudymo metu, „RIA Novosti“ patvirtino Rusijos Visuomenės rūmų atstovas Aleksandras Malkevičius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono regionų nepriklausomybę, rodo vėlai ketvirtadienį, šių teritorijų aneksijos išvakarėse, paskelbti prezidentiniai įsakai. Jais pripažįstami šių Ukrainos sričių „valstybinis suverenitetas ir nepriklausomybė“, Rusijai rengiantis penktadienį oficialiai aneksuoti šiuos du regionus ir Ukrainos rytines Donecko bei Luhansko sritis.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį pasmerkė Rusijos planus paskelbti apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją ir pavadino šiuos ketinimus „pavojinga eskalacija“, kuriai „nėra vietos šiuolaikiniame pasaulyje“. „Bet koks sprendimas įgyvendinti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės regionų aneksiją neturėtų jokios teisinės vertės ir turėtų būti pasmerktas“, – pareiškime nurodė A. Guterresas. „Su tuo negalima taikytis“, – pabrėžė JT vadovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjo 30-ąją kreipsis į tautą, pranešdamas apie okupuotų Ukrainos teritorijų aneksiją. Neseniai jis pagrasino, kad „neblefuoja“, jog Rusija pasinaudos teise smogti branduolinį smūgį, jeigu valstybei kils pavojus, į ką JAV atsakė „asmeniniu perspėjimu aukščiausiu lygiu“. Pastarosiomis dienomis danguje šalia Rusijos teritorijos stebimas išaugęs NATO žvalgybinių orlaivių skaičius.