Laidoje „Dėmesio centre“ ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. Dainius Žalimas kalba, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu nebeturi didelio pasirinkimo, kaip spręsti situaciją, iki kurios buvo prieita.
Pasiteiravus, ar yra galimybių, kad V. Putinas atsitrauks, D. Žalimas teigia, kad jam teliko du keliai: mirti arba sulaukti tribunolo.
„Jis neturi kito kelio, kaip tik eskaluoti situaciją. Šiaip jo nėra kaip paguosti. Mes prisimename Miloševičių ir kitus veikėjus, kurie jei ne iš karto, tai vis tiek susilaukdavo, pavyzdžiui, Tarptautinio tribunolo. Tad akivaizdu, kad [Putinui] tokia perspektyva: arba mirti arba susilaukti tribunolo.“
L. Linkevičius teigė, kad V. Putinas neadekvačiai vertina situaciją, todėl nesupranta, kad situacija tik blogėja ir blogęs. Pasak ambasadoriaus, neįmanoma, kad Rusijos prezidentas staiga pripažins suklydęs.
„Iš to, ką jis daro, neatrodo, kad jis adekvačiai vertina situaciją. Tačiau jei jis žvelgtų adekvačiai, jis suprastų, kad situacija tik blogėja ir ji blogės. Maža to, socialinė įtampa šalyje, gal tai ne lemiamas veiksnys, tačiau svarbus. Taip pat pašliję santykiai su karine vadovybe, nes po nesėkmių ieško ten pat kaltų, todėl ten (vadovybėje, – red. past.) yra labai didelis nepasitenkinimas. Taip kad viskas eina tik blogyn. Ar galime įsivaizduoti, kad jis vieną dieną pasakys, jog suklydo? Tas yra neįmanoma jam. Visi jo ėjimai yra arba blogi, arba blogesni.“
Vis dažniau iš Rusijos pasigirsta grasinimai dėl branduolinio ginklo panaudojimo. NATO neturėtų imtis spręsti, kaip atsakyti Rusijai, jei būtų panaudotas branduolinis ginklas, sprendimus šiuo klausimu turėtų priimti kiekviena valstybė atskirtai. Tačiau D. Žalimas sako, kad teisiškai NATO galėtų priimti kolektyvinį sprendimą šiuo klausimu, tačiau veikiausiai šiuo klausimu būtų sprendžiama autonomiškai.
„Turiu omenyje, kad tai yra jei ne savigyna, tai bent jau grėsmė visų NATO šalių saugumui. Ir mes turime ne vieną modelį, kada priima ne penkto straipsnio operaciją, bet dėl branduolinio ginklo šalys laiko visišką autonomiją ir koks tas būtų proporcingas atsakas, kiekviena šalis spręstų.“
L. Linkevičius sako, kad už branduolinio ginklo panaudojimą Rusijos lauktų triuškinantis atsakas.
„Jei būtų panaudotas strateginis ginklas, atsakas tikrai būtų adekvatus ir triuškinantis ir tą visi supranta. Tiesiog žūtų tas, kas paleido ginklą. Ši teorija ir praktika visiems žinoma. Jei kalba eina apie galimą taktinio ginklo panaudojimą, kas būtų pirmą kartą po II pasaulinio karo, tai būtų visiška politinė savižudybė ir dar didesnė izoliacija. Šių ginklų veikimo principai labai riboti, kai kurie paskleidžia radiacinį lauką poros kilometrų spinduliu, būtų, žinoma, daug žūčių, tačiau tai nebūtų tokia katastrofa kaip Hirošimoje. Tačiau politinės pasekmės izoliacijos prasme būtų milžiniškos, o ir atsakas būtų pakankamas.“
Prieš karą JAV žvalgyba įspėjo Europą apie Rusijos pasiruošimą invazijai, todėl L. Linkevičius sako, kad JAV žvalgyba galima pasitikėti ir galimo Rusijos pasirengimo naudoti branduolinį ginklą kontekste.
„Yra informacija, kad JAV žvalgybai buvo žinoma apie galimas diversijas dujotiekiui. Ir dabar galima tvirtai žinoti, kad JAV skiria visus žvalgybinius pajėgumus, kokius turi, ir atidžiai stebi viską, kas susiję su branduoliniu ginklu. Ir jeigu bus kažkokie judesiai dėl galimo panaudojimo, bus apie tai žinoma“, – sako L. Linkevičius.
Visą laidą žiūrėkite čia:
