probacija

Beveik penkerius metus iš 8 už grotų praleidusiam ir lygtinai prieš porą metų paleistam Mindaugui Mickėnui niekaip nepavyksta nusimesti teismo skirtų apribojimų pančių. Prieš beveik 7-erius metus į tuometinės mylimosios butą Kaune įsiveržęs ir vėliau jos draugę įkaite paėmęs Mindaugas savo bausmę praktiškai atliko. Jis jau beveik dvejus metus mėgaujasi laisve. Tiesa, tik sąlygine. Teismo nurodymu, Mindaugas buvo įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Nuteistuosius prižiūrintiems probacijos pareigūnams nuolat tenka dirbti viršvalandžius, vienu automobiliu dalijasi skirtinguose rajonuose esantys padaliniai, ne visi turi elementariausias saugumo priemones – dujų balionėlius. Pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos ir probacijos tarnybų darbuotojai teigia jau kelerius metus išsakantys šiuos priekaištus vadovybei, tačiau permainų nesulaukia.

Vasario 7 d. apie 11.55 val. į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrių paskambino probacijos tarnybos priežiūroje esantis nuteistasis M. M. (1979 m. gim.) bei pradėjo grasinti pareigūnams ir aiškino, kad „atvykęs suspardys snukį“. Tą pačią dieną, apie 14 val. 15 min. į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą atvyko vyras, kuris pareigūnui prisistatė esąs nuteistasis M. M. ir pareikalavo parodyti jam teismo nuosprendį, nes šis apie jam skirtą nuosprendį nieko nežino.

Prezidentė artimiausiu metu pateiks Seimui pataisas, kurios turėtų užtikrinti griežtesnes nuteistųjų probacijos sąlygas, sako prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas. Tai jis sakė po prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su Kalėjimų departamento direktore Živile Mikėnaite ir policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu, kuriame buvo aptartos priemonės, kad probacijos sistema veiktų efektyviai.

„Nuo nieko“, – netikėtai pareiškia Lietuvos kalinių globos draugijos Reabilitacijos centro vadovė Milda Bliumenzonienė, paklausta, nuo ko prasideda į laisvę iš kalėjimo išėjusio nuteistojo socialinė integracija.

Lietuvoje sėkmingai pradėti taikyti pažangūs, Europos šalyse plačiai naudojami darbo su nuteistaisiais metodai. Vis daugiau asmenų taikoma probacija – alternatyva laisvės atėmimo bausmei. Lietuvos Probacijos sistemos veiklos rezultatai, geroji praktika, iššūkiai ir ateities tendencijos buvo aptartos Teisingumo ministerijoje vykusioje konferencijoje „Probacijos refleksija: praeitis, dabartis, ateitis“. „Pirmuosius iššūkius probacijos tarnybos įveikė sėkmingai.

Daugiau kaip metus galiojančio Probacijos įstatymo suteikta galimybe pirma laiko atsidurti laisvėje jau pasinaudojo beveik 100 nuteistųjų. Praėjusiais metais (nuo liepos 1 d.) 16 asmenų buvo taikomos elektroninio stebėjimo priemonės. O šiais – net 75 asmenims. Kalėjimų departamento patarėjas Antanas Laurinėnas portalui balsas.lt pasakojo, kad Lietuvoje kol kas veikia pati paprasčiausia kalinių stebėjimo sistema – vadinamasis namų areštas. Šios priemonės principas yra gana paprastas.

Praėjo metai, kai veikia naujasis Probacijos įstatymas, sukėlęs daug diskusijų ir nepasitenkinimo, kad į laisvę bus paleidžiama daugybė bausmės neatlikusių nusikaltėlių, kurie jausis nebaudžiami ir toliau darys nusikaltimus. Kaip yra iš tikrųjų? Į probaciją Kalėjimų departamento pateikta statistika rodo, kad daugėja tiek Lygtinio paleidimo komisijų, tiek teismų palankių sprendimų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

Įsigaliojus Probacijos įstatymui iš šalies įkalinimo įstaigų lygtinai paleista per tūkstantį asmenų. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos registre – 154 lygtinai paleistieji. Tarnybos direktorius Regimantas Mikaliūnas sako, kad vieni tik išėję iš laisvės atėmimo vietos jau turi susiradę darbus, tuo tarpu kiti – nepraleidžia progos nusikalsti dar kartą.

Nuo praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojus Probacijos įstatymui, iš 11 Lietuvos įkalinimo įstaigų lygtinai paleisti 1104 asmenys. Daugiausia nuteistųjų lygtinai paleista iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos – 497. Iš Marijampolės pataisos namų neatlikę visos bausmės į laisvę išėjo 217 asmenų, iš Panevėžio pataisos namų – 95, iš Vilniaus pataisos namų – 70 nuteistųjų, iš Alytaus pataisos namų – 68, iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų – 44, iš Laisvės atėmim...

Vieno lygtinai paleisto nuteistojo priežiūra per mėnesį šalies biudžetui kainuoja apie 10 tūkstančių litų, o per metus – daugiau nei 100 tūkstančių litų. Pernai liepos mėnesį įsigaliojus naujai nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarkai, šiuo metu 29 asmenys nešioja specialų prietaisą, susidedantį iš ant kojos uždėtos elektroninės apyrankės ir namuose įrengto siųstuvo. Šių asmenų dienotvarkė griežtai sureguliuota.

Įsigaliojus naujam Probacijos įstatymui, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų procese atsiranda nauja grandis – lygtinio paleidimo komisijos. 11-oje įkalinimo įstaigų pradeda veikti 14 lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų (Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje – 3, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – 2). Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais prie kiekvienos pataisos įstaigos yra sudarytos komisijos, į kurias įeina šių įstaigų, Kalėjimų departamento, probaci...

Nuo liepos 1 d. teismai galės nurodyti lygtinai paleidžiamus nuteistuosius bei tuos, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, stebėti naudojant elektronines apyrankes. Nuo sekmadienio įsigaliojus naujam Probacijos įstatymui, lygtinio paleidimo sąlygos bus daug griežtesnės, taip siekiant užtikrinti kuo didesnį visuomenės saugumą.

„Be papildomų žmogiškųjų ir materialinių resursų įstatymo įgyvendinimas neįmanomas, jo įsigaliojimą būtina atidėti“, - sakė Pataisos inspekcijų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Mindaugas Stankus.

Seimas priėmė Probacijos įstatymą, kuriuo įteisino elektroninių sekimo priemonių naudojimą lygtinai paleistiems asmenims. Kada įstatymas įsigalios, kol kas nepranešama. Teisingumo ministerija privalės paskelbti konkursą dėl elektroninių sekimo priemonių įsigijimo. Tikimasi, jog dalyvaus kelios užsienio šalių, kur apyrankės jau naudojamos, kompanijos.