Į probaciją
Kalėjimų departamento pateikta statistika rodo, kad daugėja tiek Lygtinio paleidimo komisijų, tiek teismų palankių sprendimų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Pamažu atsiranda ir vis daugiau kandidatų, kurie pasiryžta būti stebimi elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, kai užsegamos apykojės.
Tenka priminti, kad lygtinis paleidimas tėra tik šviesa tunelio gale. Nuteistasis anksčiau laiko laisvėn paprastai paleidžiamas paskyrus jam tam tikrus įpareigojimus ir patenka tiesiai į probacijos tarnybų (PT) darbuotojų akiratį, kurie ir prižiūri, kaip tie įpareigojimai vykdomi. Taigi, toji laisvė yra sąlyginė.
Vienos didžiausių šalyje Kauno apygardos probacijos tarnybos (PT) Kauno probacijos skyriuje (PS) iki liepos 1-osios buvo užregistruoti 148 lygtinai paleistieji. „Tai tėra tik sausi skaičiai, kurie neatspindi realios padėties, – sako Kauno probacijos skyriaus l. e. viršininkės pareigas Violeta Lukavičienė. – Metų pradžioje paleistų anksčiau laiko turėjome 142, vėliau įsirašėme dar 87. Taigi, vieniems įpareigojimai baigiasi, kitiems – prasideda, tad vidutiniškai probacijos skyriaus darbuotojai dirba maždaug su 230 paleistų anksčiau laiko“.
Apykojė – geriau
Vieno Lietuvos kaimo gyventoja Laima M. buvo nuteista už didelės vertės turto vagystę. Moteriai teismo nuosprendžiu buvo paskirta 2 metų ir 10 mėnesių bausmė. Šiuo metu Laima jau namuose ir laisva.
„Į pataisos namus pakliuvau pirmą kartą, – pasakojo Laima. – Namuose liko vos pusės metų sūnelis. Šokas ištiko, kai pamačiau, kad teks gyventi tarp svetimų moterų, su kuriomis, būdama laisvėje, visai nenorėčiau turėti nieko bendra, todėl teturėjau vieną troškimą – kaip galima greičiau išeiti į laisvę. Kankino sūnelio ilgesys. Visa laimė, kad jį apsiėmė, kol manęs nebus, auginti mama. Įsigaliojus naujajam įstatymui, aš iš karto sutikau, kad būtų uždėta elektroninė apykojė. Mat, jei sutinki, kad būtum intensyviai sekamas, gali išeiti į laisvę dar 6 mėnesiais anksčiau nei, kaip priklauso pagal įstatymą, būti lygtinai paleistam“.
Taigi, Laimos namuose buvo pastatyta įranga, o jai uždėta apykojė. Tris mėnesius moteris negalėjo nuo įrangos nueiti toliau nei 100 metrų. „Tie apribojimai, kad negaliu niekur išeiti, manęs visai nevaržė, – tikino Laima. – O ir nesinorėjo eiti – atrodė, kad visi žino, kad esu sėdėjusi kalėjime. O, jei sėdėjusi, tai visi lyg į raupsuotąją – bent man taip atrodė, žiūri. Taigi, man buvo visai nesunku tą terminą išbūti namuose“.
Nešioti elektroninę apykoję, nors režimo ir nepažeidė, moteris privalėjo dar trejetą mėnesių – mat būtent tiek laiko buvo likę iki pagal įstatymą jai numatyto lygtinio paleidimo termino.
„Po pirmųjų 3 mėnesių jau buvo sustatytas judėjimo grafikas, kur ir kada galiu eiti, ir aš jo laikiausi. Laikiausi nustatytos tvarkos – labai jau nenorėjau, kad gražintų į pataisos namus“, – paaiškino Laima.
Moteris tvirtina, kad ši priemonė tinka tiems, kurie tvirtai pasiryžę negrįžti į įkalinimo įstaigą. „Kai supranti, kad už savo veiksmus privalai atsakyti ir pajunti nelaisvės skonį, su visomis sąlygomis sutikčiau, kad tik nereiktų grįžti atgal. Geriau apykojė visą gyvenimą nei metai ar du įkalinimo įstaigoje“, – baigė savo pasakojimą Laima.
Duomenys – kompiuteryje
Probacijos tarnybų pareigūnai tvirtina, jog ši intensyvaus sekimo priemonė gana efektyvi, jei žmogus tvirtai pasiryžęs negrįžti atgal į įkalinimo įstaigą. Be to, šios priemonės šiek tiek sumažina darbo krūvį ir probuotojams, kuriems nereikia nuolat važinėti ir žiūrėti, kur ir ką veikia jų stebimas asmuo. Atsižvelgiant į to žmogaus, kuriam užsegta apykojė poreikius (reikia nueiti į darbo biržą, dalyvauti paskirtoje programoje ir pan.), sudaroma dienotvarkė, duomenys suvedami į kompiuterį ir automatiškai fiksuojama, ar esantis intensyvioje priežiūroje žmogus nenukrypo nuo jos. PT darbuotojas bet kuriuo metu gali patikrinti ir, jei mato, kad pažeistas režimas, tuoj pat aiškinasi, kas nutiko, kur stebimasis buvo nuklydęs.
Įstatyme numatytas 3 mėnesių intensyvios priežiūros terminas, tačiau ir nuėmus apykoję, žmogus lieka PT priežiūroje – tik be jokių papildomų į pareigojimų. Jis tik privalo laikytis bendrų Probacijos įstatyme numatytų reikalavimų: privalo atvykti į probacijos tarnybą, kai yra kviečiamas, jam sudaromas individualios priežiūros planas (pvz., susitikti su darbdaviu, atsiprašyti nukentėjusiojo, dalyvauti kokioje nors programoje), per 15 dienų jis privalo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Taip pat toks žmogus privalo informuoti PT, kur gyvena, dirba ar mokosi, pranešti, jei keičia ar išvyksta iš savo gyvenamosios vietos.
Atitinkamos sąlygos
Elektroninio stebėjimo prietaisas užsegamas ne visiems – be visų numatytų įstatyme niuansų, ši intensyvaus sekimo priemonė gali būti užsegama 6 mėnesiais anksčiau numatyto lygtinio paleidimo termino. Tačiau vien nuteistojo sutikimo neužtenka – tam turi būti jo gyvenamojoje vietoje tinkamos sąlygos. PT gauna nemažai užklausimų iš pataisos namų, kad būtų apžiūrėta kandidato į apykojės nešiojimą aplinką: ar yra mobilusis ryšys, elektra, ar artimieji sutinka ir pan. Tik tuomet Lygtinio paleidimo komisija svarsto, ar galima tą apykoję užsegti, o teismas – tvirtina arba ne.
Kauno apygardos PT apykojes nešiojo 13 žmonių, viena iš jų – moteris. Šiuo metu nuolatinio sekimo prietaisą nešioja 6 asmenys.
Panašiai ir Klaipėdos apygardos PT – per metus intensyviai buvo prižiūrima 14 lygtinai paleistų asmenų. Šiais metais su apykojėmis liko 7. Penkiems iš 14-os dėl įvairių pažeidimų buvo surašyti teikimai teismui su prašymu gražinti juos į įkalinimo įstaigą. Tačiau teismas įžvelgė tik vieno lygtinai paleistojo tyčinius prasižengimus ir vėl pasiuntė jį už grotų. „Turime dar 6 intensyvaus stebėjimo priemonių komplektus, taigi tegu tik norinčių ir galinčių jas nešioti atsiunčia, - sakė šios tarnybos direktorius Juras Kilijonas.
Terminas trumpėja
Lygtinai paleistas asmuo nustatytą terminą būti PT darbuotojų priežiūroje gali susitrumpinti – tam jis turi vykdyti visus jam paskirtus įpareigojimus ir nepriekaištingai elgtis: dirbti, prižiūrėti ir rūpintis savo vaikais, atlyginti, jei yra paskirta, žalą arba sumokėti į nukentėjusių asmenų nuo nusikaltimų fondą nurodytą sumą ir pan.
Tuomet PT, surinkusi visus dokumentus, kuriais pagrindžia probuojamojo gerą elgesį, kreipiasi į teismą ir tik teismas vertina, ar atleisti tą žmogų nuo įpareigojimų ir, ar jam jau nebereikalinga PT darbuotojų priežiūra.
PT turi teisę kreiptis į teismą, kad nutrauktų priežiūrą tuomet, kai jų priežiūroje esantis žmogus išbuvo 3/4 jam skirto laiko (nepilnamečiams – 2/3). „Tokių teikimų nėra labai daug, nes reikalavimai griežti: žmogus nė karto neturi būti pažeidęs jokių jam skirtų įpareigojimų ir nedaryti teisėtvarkos pažeidimų“, – paaiškina V. Lukavičienė.
Nuo pernai liepos 1-osios, kai įsigaliojo Probacijos įstatymas, Kauno PS dėl priešlaikinio priežiūros nutraukimo į teismą atidavė 9 teikimus (pernai 5, šiais metais – 4). Teismas patenkino du. „Paprastai teismas tenkina probacijos tarnybos teikimą ir atleidžia probuojamąjį nuo tolesnės mūsų priežiūros, bet teismo posėdžiai nevyksta tuoj pat – praeina 2-3 savaitės, – aiškina situaciją V. Lukavičienė. – Mes visą tą laiką stebime tuos žmones ir dirbame su jais. Jie juk priklauso rizikos grupei, jų gyvenimas nenuspėjamas, todėl pasitaiko, kad per tą laiką asmuo įma ir prasižengia. Tuomet tenka informuoti teismą apie pasikeitusias aplinkybes.“
PT pareigūnai tvirtina, jog yra dalis tokių, kurie yra tvirtai apsisprendę nebegrįžti už grotų ir visomis išgalėmis stengiasi vykdyti visus nurodymus, tačiau yra ir probleminių prižiūrimųjų, kurie sąmoningai negirdi, kas jiems sakoma. Vien Kauno PS pernai neteko vilties dėl 30 žmonių, tačiau teismas už grotų sugražino tik 16 asmenų (tame tarpe ir 3 moteris).
Priežiūros vykdymas
Lygtinio paleidimo komisija, paleisdama nuteistąjį anksčiau laiko, įvertina jo elgesį pagal naują kriterijų – nustato nusikalstamo elgesio riziką, t.y. kokie kriminogeniniai veiksniai gali įtakoti nusikalsti vėl, kiek kartų žmogus jau buvo teistas, ar turi priklausomybę alkoholiui ar kvaišalams, ar turi gyvenamąją vietą, dirbo ar nedirbo įkalinimo įstaigoje.
Pagal tai paleidžiamajam parenkami įpareigojimai – baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemonės, kurias jis privalo vykdyti laisvėje.
Baudžiamojo poveikio priemonės nėra bausmė. Tai tarsi papildoma prievolė, nemokami darbai, įpareigojimas atlyginti turtinę žalą, įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir pan. Nusikaltėliams, kurie įvykdė smurtinius nusikaltimus, gali būti paskirta sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (toliau – Fondas – aut. past.) tam tikrą sumą pinigų.
„Paprastai įpareigojimai parenkami atsižvelgiant į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, – aiškina V. Lukavičienė. – Jei tarkim, žmogus įvykdė nusikaltimą naktį, jam bus gali būti skirtas draudimas išeiti iš namų nuo 10 vakaro iki 6 ryto. Už įvykdytą smurtinį nusikaltimą, dažniausiai bus paskirta įmoka į Fondą.
Nepilnamečiai auklėjami
Auklėjamojo poveikio priemonės dažniausiai skiriamos nepilnamečiams. PT ne tik juos kontroliuoja, bet dar daugybė specialistų individualiai dirba su tais vaikais. Jiems sudaromos elgesio pataisos programos, rūpinamąsi jų laisvalaikiu. „Tie paaugliai daug ko nežino. Jie nežino, kur ir kaip save realizuoti, kuo užsiimti. Visa tai darome mes – užvedame ant kelio“, – sako V. Lukavičienė. – Aš visada tiems vaikams sakau: gyvenimas pilnas malonumų, tai kodėl tuos malonumus norite iškeisti į nelaisvę?“
PT darbuotojai ranka rankon dirba su daugeliu kitų institucijų: vaiko teisių apsaugos tarnybų, seniūnijų, mokyklų socialiniai darbuotojai prisijungia prie jauno žmogaus „atvedimo į protą“. Pvz., prieš rugsėjo 1-ąją net važiuojama į namus ir domimasi, ar tinkamai pasiruošta mokslo metams. Jei probuotojas mato, kad tėvai nesirūpina savo vaikais, jis turi teisę informuoti kitas institucijas: policiją, vaiko teisių apsaugos tarnybą, kurie turi teisę paskirti atitinkamus įpareigojimus ir net gi baudas už vaiko nepriežiūrą.
TIK FAKTAI:
Per metus įvyko 425 lygtinio paleidimo komisijų posėdžiai Apsvarstytas 3761 nuteistųjų prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo. 2048 atvejais priimti sprendimai taikyti lygtinį paleidimą. 1700 asmenų lygtinis paleidimas nebuvo netaikomas. Teismai pritarė 1144 sprendimams lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, iš jų 41 – su intensyviąja priežiūra. Iki liepos 1-osios anksčiau laiko buvo paleisti 1104 nuteistieji.
Lietuvoje veikia penkios apygardų probacijos tarnybos, kurios vykdo probuojamojo priežiūrą. Per 2012 m. probacijos tarnybų priežiūroje pabuvojo 21107 asmenys. Iš jų – 1005 asmenys anksčiau laiko paleisti iš įkalinimo įstaigų,
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
