lygtinis paleidimas

Kauno apygardos teismas atmetė dviejų nuteistųjų už nužudymus skundus dėl lygtinio paleidimo. Išeiti anksčiau laiko pageidavo už banko plėšimą ir apsaugos darbuotojo nužudymą 25 metų laisvės atėmimo bausmę atliekantis Justinas Buta bei už menininko nužudymą kaltintis režisierius Algimantas Maceina. A.Maceina 2014 metais nuteistas už tai, kad, būdamas neblaivus, per asmeninį konfliktą bute Vilniuje peiliu mirtinai sužalojo svečiuose buvusį draugą Naglį Karvelį, durdamas jam į koją.

Į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę uždarytas, o vėliau į pataisos namus išvežtas anksčiau teistas klaipėdiškis.   Dalį jam paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis dideliais kiekiais bei savavaldžiavimą atlikęs vyriškis buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų 2010 m. 2012 m. spalio mėn.

Pagal kokius kriterijus vertinami laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, siekiantys būti lygtinai paleisti, kada išsiskiria Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos ir teismo nuomonės – šiuos ir kitus su lygtiniu paleidimu susijusius klausimus sausio 29 dieną Panevėžio pataisos namuose aptarė teisėsaugos institucijų atstovai. Praėjusiais metais Panevėžio miesto apylinkės teismas išnagrinėjo 138 teikimus dėl lygtinio paleidimo, 25 iš jų nebuvo tenkinti.

Prie Seimo Vilniuje penktadienio popietę vyko piketas dėl esą apsunkinto Lygtinio paleidimo mechanizmo, pranešė LNK laida "Labas vakaras, Lietuva" ir portalas alfa.lt. Susirinkusieji buvę nuteistieji ir šiuo metu bausmę atliekančių asmenų artimieji piktinosi, kad Lietuvoje galiojantis lygtinio paleidimo modelis net ir po pernai liepos 1-ąją įsigaliojusio Probacijos įstatymo esą neveiksmingas.

Devynerius metus kalėti nuteistas Saulius Paulikas prašo teismo paleisti jį iš belangės, kad galėtų tapti visaverčiu visuomenės nariu. Vilniaus apygardos teismas atmetė S. Pauliko prašymą ir priėmė verdiktą, kad pritaikius lygtinį paleidimą nebūtų užžtikrintas bausmės tikslas, kuriuo siekiama ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir garantuoti teisingumo principo įgyvendinimą.

Praėjo metai, kai veikia naujasis Probacijos įstatymas, sukėlęs daug diskusijų ir nepasitenkinimo, kad į laisvę bus paleidžiama daugybė bausmės neatlikusių nusikaltėlių, kurie jausis nebaudžiami ir toliau darys nusikaltimus. Kaip yra iš tikrųjų? Į probaciją Kalėjimų departamento pateikta statistika rodo, kad daugėja tiek Lygtinio paleidimo komisijų, tiek teismų palankių sprendimų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

Prieš dešimtmetį siautusios vienos žiauriausių Vilniaus gaujų vadeiva Laimonas Lapinskas, pravarde Lopas (gimęs 1981 m.), bylinėjasi su Lukiškių tardymo izoliatoriumi-kalėjimu ir Kalėjimų departamentu dėl to, kad šie, anot jo, esą nepagrįstai atsisakę teismui pateikti teikimą dėl jo lygtinio paleidimo. L. Lapinskas nubaustas 20 metų laisvės atėmimo bausme. Teismo sprendimu pirmuosius 10 metų jis turi atsėdėti kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

Iki Seimo rinkimų nebeliko nė mėnesio, rinkimų agitacija – pačiame įkarštyje. Šiaulių miesto savivaldybėje į Seimo rinkimus eina visa valdžios trijulė – meras, abi vicemerės. Plius du savivaldybės valdininkai. Bet tik jie oficialiai prašosi atleidžiami nuo darbo. Daugiamandatėje apygardoje su Socialdemokratų partijos sąrašu kandidatuoja miesto meras Justinas Sartauskas. Tiesa, mero teigimu, jis dėl rinkimų sau galvos nesuka – partijos sąraše jis yra 125-as.

Nuo liepos 1-osios įsigaliojo naujasis Probacijos įstatymas ir su juo susiję teisės aktai. Darbą įkalinimo įstaigose pradėjo ir lygtinio paleidimo komisijos. Kol kas jų nariai renkasi kartą per savaitę. Aptarti, kaip vyksta lygtinio paleidimo komisijų darbas, praėjusią savaitę į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (PN-AK) buvo susirinkusi Kalėjimų departamento vadovybė kartu su teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi.

Įsigaliojus naujam probacijos įstatymui, netrukus lygtinai bus paleisti pirmieji nuteistieji. Teisingumo ministras ramina, kad masinio kalinių paleidimo nebus, o laisvę nusikaltę asmenys išvys tik po griežtos atrankos. Šis beveik ketverius metus Vilniaus pataisos namuose kalintis nuteistasis – vienas iš pirmųjų, kurio prašymą anksčiau išeiti į laisvę patenkino lygtinio paleidimo komisija.

Nuo liepos 1 d. teismai galės nurodyti lygtinai paleidžiamus nuteistuosius bei tuos, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, stebėti naudojant elektronines apyrankes. Nuo sekmadienio įsigaliojus naujam Probacijos įstatymui, lygtinio paleidimo sąlygos bus daug griežtesnės, taip siekiant užtikrinti kuo didesnį visuomenės saugumą.

Kalėjimų departamentas įsigijo 100 supaprastinto elektroninio stebėjimo  įrangos komplektų už 40 tūkstančių litų ir ketina praktiškai panaudoti jau šią vasarą. Teisingumo ministerija pristatė žurnalistams, kaip veiks elektroninio stebėjimo įrangą, kurią leista naudoti šalyje įsigaliojus Probacijos įstatymui. „Įsigijome 100 supaprastinto stebėjimo įrangos komplektų, kuriuos sudaro elektroninė apyrankė ir siųstuvas, kuriam energija tiekiama elektra.

Nenumaldomai artėja liepos 1-oji, kai pradės veikti laisvę tūkstančiams nuteistųjų žadantis Probacijos įstatymas. Kas atsitiks liepos 1-ąją? Ar tikrai trijų tūkstančių nuteistųjų lavina plūstelės pro pravirus įkalinimo įstaigų vartus ir užgrius ir taip silpnus visuomenės pečius? Vienintelės šalyje moterims skirtos įkalinimo įstaigos – Panevėžio pataisos namų – direktoriaus pavaduotojai Reginai Stankuvienei pastaruoju metu vis dažniau tenka telefonu bendrauti su nuteistųjų artimaisiais.

Žurnalisto Vito Lingio žudiko Igorio Achremovo norui ištrūkti į laisvę kliudo padaryto nusikaltimo sunkumas, nors jo gynėjas ir akcentavo, kad vadovaujantis OASYS metodika nuteistas už sunkų nusikaltimą  I. Achremovas nėra recidyvistas ir galėtų būti paleistas į laisvę. Antradienį Vilniaus trečiosios apylinkės teismas išklausė buvusio „Vilniaus brigados“ smogiko I. Achremovo advokato Daliaus Boreikos argumentus, kodėl jo ginamasis turi būti paleistas į laisvę.

Seimas priėmė Probacijos įstatymą, kuriuo įteisino elektroninių sekimo priemonių naudojimą lygtinai paleistiems asmenims. Kada įstatymas įsigalios, kol kas nepranešama. Teisingumo ministerija privalės paskelbti konkursą dėl elektroninių sekimo priemonių įsigijimo. Tikimasi, jog dalyvaus kelios užsienio šalių, kur apyrankės jau naudojamos, kompanijos.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas neatmeta, kad Michailas Chodorkovskis gali išeiti į laisvę artimiausioje ateityje. Kaip pareiškė D. Medvedevas interviu dienraščiui „The Financial Times“, buvęs „Jukos“ vadovas „turi teisę į lygtinį pirmalaikį paleidimą ir teisę į malonę“. „Žinoma, aš vis dėlto esu prezidentas, o ne teismas“, – pridūrė Rusijos valstybės vadovas. Jis pakartojo gegužės 18 d. pasakytus savo žodžius, kad M. Chodrokovskio išėjimas į laisvę nekelia jokio pavojaus.

Teisėjai, kratydamiesi atsakomybės palesti asmenį anksčiau laiko iš įkalinimo įstaigos, siūlo šį klausimą spręsti komisijos posėdyje. Tik 30 – 50 procentų nuteistųjų atlieka visą bausmės terminą, likusieji paleidžiamo lygtinai. Beveik pusę jų vartoja narkotikus ir nusikalsta pakartotinai. Pernai  iš 3195 paleistų iš įkalinimo įstaigų nuteistųjų, beveik pusę jų paleisti lygtinai.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Teisėjų taryba nusprendė patikrinti per 2 tūkst. bylų dėl lygtinio paleidimo. Sprendimai šiose bylose bus tikrinami visos Lietuvos teismuose, tam sudaryta speciali darbo grupė. Šio mėnesio pradžioje Kauno apygardos teismą supurtęs parašų nutartyse klastojimo skandalas verčia teisėjus peržiūrėti tūkstančius sprendimų dėl lygtinio paleidimo.